Angle down Atgal

Alytaus aerodromas – prieš Sasnavos ir Pociūnų: vienas vegetuoja, kiti džiaugiasi sėkme

Pastaruoju metu Alytaus aerodromas taršomas lyg tas vėjo pamušalas, iš vienų rankų nubloškiamas į kitas, varstomas jo uždarymu besisvaidančiais žaibais. Siekiant įtikinti, kad aerodromas yra geriausia vieta Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimui, jo trūkumai, narstomi po siūlelį, taip pat nepraleidžiama proga pasidairyti ir į kaimyninius daržus – Marijampolės ir Pociūnų aerodromus. Tad ką šie aerodromai turi tokio, ko neturi Alytus?

Alytaus aerodromas – nuo įkūrimo iki šiandien

Alytaus aerodromas įsikūręs ant dešiniojo Nemuno kranto, nutolęs apie 1,5 km nuo Alytaus miesto centro. Jis pradėtas kurti 1939 m. buvusių ulonų kareivinių vietoje. Lietuvos kariai kartu su vietiniais gyventojais lauką ruošė kaip aerodromą Lietuvos karo aviacijai. Sovietmečiu Alytaus aerodromu naudojosi civilinė aviacija. Buvo vykdomi reisai į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Palangą, Druskininkus. Keleivius skraidinančiais lėktuvais keliaudavo ir paštas.

Aerodromas funkcionalus ir šiandien, yra išlikęs senasis aerouosto pastatas, du lėktuvų ir sklandytuvų angarai, asfaltuotas riedėjimo ir gruntinis 750 metrų ilgio ir 60 metrų pločio pakilimo takai. Aerodromas tinkamas naudoti iki 5,7 tonos orlaiviams. Šiuo metu 102,5 ha ploto užimantį Alytaus aerodromą nuo 1990 metų valdo Alytaus aeroklubas.

Dzūkijosveidas.lt nuotraukos.
Dzūkijosveidas.lt nuotraukos.

Šiuo metu Alytaus aerodromas naudojamas pramoginiams bei mokomiesiems tikslams. Čia vykdomi akrobatiniai, apžvalginiai skrydžiai lėktuvais, pramoginiai skrydžiai sklandytuvais. Taip pat organizuojami skrydžių mokymai vaikams.

Išgyvena ne pačius ramiausius laikus

Šiuo metu Alytaus aerodromas išgyvena ne pačius ramiausius laikus, mat balandžio pabaigoje Vyriausybės posėdyje nuspręsta Alytaus aerodromą perduoti miesto savivaldybei, o iki tol šį valstybės turtą patikėjimo teise valdė biudžetinė įstaiga Lietuvos sporto centras. Alytaus aeroklubas šiuo turtu iki šiol naudojasi nuomos pagrindais ir teismų keliais gina tolesnio naudojimosi šiuo turtu teisėtumą.

Maža to, praeitą savaitę Alytaus politikams pristatytos LEZ galimybių studijos gairės veda į aerodromą kaip tinkamiausią vietą LEZ steigimui. Tai reiškia, kad aerodromui iškilo grėsmė būti sunaikintam.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis ne kartą viešai yra sakęs, kad Alytaus aerodromas miestui neatneša jokios naudos, kad taip neefektyviai naudoti turtą vien dėl kelių per metus čia praskrendančių lėktuvėlių yra per didelė prabanga. Jo įsitikinimu, įkurti LEZ šioje teritorijoje mažiausiai atsieitų tiek finansinių kaštų, tiek laiko resursų. Esą gyventojams gerai apmokamų darbo vietų reikia čia ir dabar, nes miestas kasmet netenka maždaug 2 tūkstančių žmonių. Be to, pasak mero, Alytaus aerodromo plėtrai valstybė ir toliau nenumato jokių investicijų, o pati savivaldybė tuo pasirūpinti savarankiškai būtų finansiškai nepajėgi.

Į kovą dėl aerodromo išlikimo stojo visa ne tik Alytaus, bet ir šalies aviatorių bendruomenė, savivaldybei buvo įteikta peticija, kuri galiausiai buvo pripažinta neatitinkanti peticijos reikalavimų.

Kodėl šiandien nusitaikyta būtent į šią Alytaus miesto teritoriją siekiant ją atiduoti į verslo rankas? Kodėl Alytaus aerodromo vertė vertinama gręžiojantis į artimiausius Marijampolėje ir Pociūnuose sėkmingai veikiančius aerodromus? Ko ėmėsi artimiausių Marijampolės ir Pociūnų aerodromų bendruomenės, kad šiandien jų aerodromų egzistencijos klausimai nėra eskaluojami, o priešingai – į juos dedama daug vilčių? Ką jie turi tokio, ko neturi Alytus?

Veiklos plėtojimui reikėtų apie 15 milijonų eurų

Alytaus aeroklubo vadovas Kęstutis Urbonavičius įsitikinęs, kad LEZ galimybių studija buvo užsakyta specialiai tendencingam tikslui. Pasiteiravus, ko šiandien aerodromui trūksta ir kokių investicijų į jį reikėtų, siekiant išplėsti, efektyvinti aerodromo veiklą, K.Urbonavičiaus įsitikinimu, pradžiai prireiktų apie 15 milijonų eurų investicijų. Pasak jo, pirmiausia svarbu būtų išasfaltuoti, modernizuoti pakilimo taką, o tam reikėtų apie 3 milijonų eurų investicijų.

Dzukijosveidas.lt nuotr.
Dzukijosveidas.lt nuotr.

„Šiai dienai reikėtų žiūrėti į patvirtintą aerodromo detalųjį planą, kur numatyta, kad reikia ir techninės priežiūros angarų, o svarbiausia, kad būtų išasfaltuotas kilimo-tūpimo takas, reikalingos ir orlaivių parkavimo aikštelės. Tada atsirastų didesnis patrauklumas, sulauktume daugiau svečių iš užsienio. Galimybių yra ir daugiau – medicinos pagalbos klubą steigti organų transportavimui, taip pat čia galėtų įsikurti aviacijos mechanikų, inžinierių klubai, pritraukti orlaivių techninio aptarnavimo specialistų, populiarinti, vystyti įvairias aviacijos sporto šakas, steigti pilotų mokyklą, per aviaciją plėtoti susisiekimo, turizmo galimybes, tarptautinį bendradarbiavimą, išplėsti renginių spektrą. Galimybių yra plačių, tačiau reikia ne tik valstybės bet ir savivaldos dėmesio ir pagalbos“, – kalbėjo K. Urbonavičius.

Alytaus aeroklubo vadovas Kęstutis Urbonavičius. Dzukijosveidas.lt nuotr.
Alytaus aeroklubo vadovas Kęstutis Urbonavičius. Dzukijosveidas.lt nuotr.

K. Urbonavičiaus tvirtinimu, aerodromas jau ilgą laiką nebuvo sulaukęs jokių investicinių įskiepių nei iš valstybės, nei iš kokių nors kitų organų. Nepaisant to, iki šiol šis aerodromas turi tinkamumo naudoti jį pagal paskirtį pažymėjimą.

Alytaus aerodromą savo lėšomis prižiūri ir rūpinasi Alytaus aeroklubas. Nemažai prie to prisideda ir rėmėjai, visuomenininkai, kurie negauna jokio atlyginimo.

Klubo vadovas tikino, kad taip ir nebuvo suteiktos galimybės plėsti aerodromo veiklą, mat valstybei priklausiusi aerodromo žemė ir turtas klubui nuomojamas pagal panaudos sutartį. „Todėl mes nieko negalim – nei pernuomoti, nei vykdyti komercinę veiklą, kurios gautą pelną būtų galima investuoti į aerodromo turto atstatymą, remontą. Šis turtas mums duotas tik sporto veiklai vykdyti. Visai kitaip būtų buvę, jeigu tas turtas būtų perduotas aeroklubo nuosavybėn. Dabar nė vienas investuotojas negali čia investuoti, nes nėra jokių garantijų“, – svarstė K. Urbonavičius.

Alytaus aerodromas – ne tik miesto reikmėms

Kaip vieną argumentų, kodėl plėsti Alytaus aerodromo veiklą nėra tikslinga, kai kurie miesto politikai pasitelkia Pociūnų aerodromą. Esą jis yra pakankamai arti Alytaus miesto, be to, jis labiau išvystytas.

„Mūsų aerodromas – nuo seno yra viena stipriausių bazių, čia puoselėjamos įvairios aviacijos sporto šakos. Pavyzdžiui, Pociūnuose labiau išvystytas sklandymas, Marijampolėje – parašiutizmas. Mūsų geografinė padėtis labai palanki, aerodromas yra pačiame mieste, o minėti kiti aerodromai yra nutolę nuo miestų. Galiausiai mūsų aerodromas turi istorinį ilgaamžiškumą. Juk negalime taip sunaikinti istorinių šaknų“, – dėstė klubo vadovas ir pridūrė, kad šis aerodromas yra naudingas ir pasitarnauti galėtų net tik Alytaus miestui, bet ir aplinkinėms apskrities savivaldybėms.

Pasiteiravus, kaip dažnai klubas sulaukia pramogauti ore atvykstančių lankytojų, K. Urbonavičius patikino, kad per šiuos metus jų būna ne tiek ir daug, tačiau anksčiau pramogos išties buvo paklausios.

Pociūnų aerodromas garsėja čempionatais

Pociūnų aerodromas užima apie 130 ha plotą. Jis vadinamas skraidymo centru, įsikūrusiu Prienų rajone, Pociūnuose, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Šis aerodromas – taip pat valstybės nuosavybė, kurią pagal panaudos sutartį prižiūri Kauno parašiutininkų klubas.

Čia skrydžius vykdo Kauno parašiutininkų klubas, Kauno apskrities aviacijos sporto klubas, UAB „Termikas“, UAB „Sportinė aviacija ir Ko“, UAB „Nerka“, Kauno aeroklubas bei Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos orlaiviai. Periodiškai skraidyti aerodrome gali pilotai, turintys rašytinį Kauno parašiutininkų klubo viršininko leidimą arba naudotojo sutartį. Aerodrome skraido nedideli orlaiviai – maksimali masė 6400 kilogramų.

Aerodrome yra modernus pakilimo – nusileidimo takas, kurio ilgis 700 metrų, o plotis – 20 metrų. Taip pat čia yra angaras, kuriame saugoma aviatechnika.

Kauno Apskrities Aviacijos Sklandymo Klubo (KAASK) nuotraukos.
Kauno Apskrities Aviacijos Sklandymo Klubo (KAASK) nuotraukos.

Pociūnų aerodrome vykdomi bandomieji sklandytuvų skrydžiai, sklandytuvų, kurie pakeliami orlaiviais bei autoišvilktuvais, skrydžiai, parašiutininkų šuoliai, akrobatinių orlaivių skrydžiai, mėgėjų pilotų skrydžiai, parasparnių skrydžiai, kurių pakilimui naudojamas autoišvilktuvas, mokomieji skrydžiai, oro balionų skrydžiai.

Pociūnų aerodrome organizuojami apmokymai, šuoliai mėgėjams, stovyklos. Tradiciškai liepos mėnesį organizuojama antra pagal dydį Baltijos valstybėse parašiutininkų fiesta „Pociūnai Boogie“. Tai profesionalių parašiutininkų šventė, kurios metu atliekama daugybė šuolių, vyksta filmavimai, peržiūros.

Pociūnų aerodrome įsikūręs klubas, Lietuvos sklandymo centras. Tai didžiausias aviacijos sporto klubas Baltijos šalyse, kurio nariai užsiima sklandymu. Nuo pat sportininkų įsikūrimo čia buvo organizuojami Lietuvos bei Tarybų Sąjungos sklandymo čempionatai. Klubas organizuoja įvairių klasių Lietuvos sklandymo čempionatus, turnyrą, tragiškai žuvusio sklandytojo Antano Ruko taurei laimėti. Pociūnų aerodrome taip pat vyksta Europos ir pasaulio sklandymo čempionatai: 2001 m. vyko Pasaulio moterų sklandymo čempionatas, 2004 m., 2007 m. ir 2009 m. – Europos vyrų sklandymo čempionatai.

Pociūnų aerodrome taip pat įsikūręs aviaturizmo centras – su aviacija susijusių paslaugų kompleksas. Šalia aerodromo veikia viešbutis, kavinė „Debesota“, turistams siūlomos aktyvios aviaturizmo pramogos: skrydis lėktuvu ar sklandytuvu, šuolis parašiutu. Taip pat nuo 2001 m. aerodromo angare vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai. 2008 m. surengtas elektroninės muzikos festivalis „Tundra“.

Pociūnų aerodrome įsikūręs ir Kauno Apskrities Aviacijos Sklandymo Klubas (KAASK), kuris yra didžiausias aviacijos sporto klubas Baltijos šalyse, turintis gilias sklandymo tradicijas, užauginęs ne vieną sklandytoją, žinomą ne tik Lietuvoje. KAASK patikėta rengti Europos ir Pasaulio oficialiuosius čempionatus. Pociūnų aerodrome tradiciškai organizuojami Lietuvos nacionaliniai sklandymo čempionatai bei aukščiausio rango tarptautinės varžybos.

Pociūnams Alytaus aerodromas – strategiškai svarbus

Kalbėdamas apie Pociūnų aerodromo veiklų išvystymą, Lietuvos sklandymo federacijos pirmininkas Vytautas Sabeckis pasidžiaugė, kad 2004 metais už Europos sąjungos fondų lėšas buvo įrengtas modernus pakilimo takas. Tiesa, šį projektą inicijavo KAASK, tačiau buvo sulaukta ir pačios savivaldos palaikymo ir pagalbos.

„Klubo pastangomis ir lėšomis mes įsirengėme ir baseiną, teniso kortus, administracinį pastatą, kavinę ir poilsio zonas, namelius. Visa kita yra valstybės turtas, kurį mes prižiūrime“, – sakė V. Sabeckis.

Jis pabrėžė, kad per daugiau nei trisdešimt Lietuvos nepriklausomybės metų valstybė nė karto nebuvo skyrusi finansavimo Pociūnų aerodromui, kad viskas, kas šiandien yra išvystyta, kokie renginiai, veiklos organizuojamos, tai tik paties klubo iniciatyva ir lėšomis, išskyrus Europos sąjungos lėšomis finansuotą modernųjį pakilimo taką bei administracinio pastato remontą. Iš viso ES lėšų į Pociūnų aerodromą buvo pritraukta apie 90 tūkst. eurų.

Pasiteiravus V. Sabeckio nuomonės apie sprendžiamą Alytaus aerodromo išlikimo arba uždarymo klausimą, jis patikino, kad Pociūnams ir ne tik Alytaus aerodromas yra strategiškai svarbus: „Mums tikrai nebus jokio gerumo, jeigu Alytaus aerodromas bus uždarytas. Tai būtų didžiulė klaida. Tada neturėsime rezervinio tūpimo aerodromo, nukentės skrydžių sauga tiek kasdieninėje veikloje, tiek pasaulio, Europos čempionatų metu. Nukentės ir patys alytiškiai, ypač tie, kurie užsiima aviacijos sportu. Vaikų tėvai tikrai neprivežios skraidyti nei į Pociūnus, nei į Marijampolę.“

Marijampolės aerodrome – pramogų paletė

Marijampolėje esantis Sasnavos aerodromas užima 84,9 ha ploto. Jame yra įrengti du gruntiniai 800 ir 700 metrų ilgio bei atitinkamai 40 ir 50 metrų pločio kilimo tūpimo takai. Aerodromas pritaikytas skraidyti tik dienos metu.

Aerodromas yra netoli Via BALTIKA magistralės, nuo Marijampolės nutolęs 14 km, nuo Kauno miesto (antrojo pagal dydį respublikoje) – 40 km atstumu. Nuo Lenkijos sienos iki Sasnavos aerodromo teskiria 48 km atkarpa.

Sasnavos aerodromo materialinė techninė bazė įrengta aerodromo pietinėje dalyje. Ją sudaro orlaivių bei automobilių parkavimo aikštelės, administracinis pastatas su darbo ir poilsio kambariais, mokymo klasė, VIP patalpos, dirbtuvės, garažai, sandėliai, angarai ultralengviesiems orlaiviams, valgykla, lauko baras, poilsio nameliai, žaidimų aikštelės, pavėsinės, tvenkinys su pliažu, sauna, parašiutininkų stoginė, vaikų žaidimų aikštelė, mini zoologijos sodas, poilsiavietės, higienos patalpos.

Sasnavos aerodromą valdo Marijampolės aeroklubas, kuris vysto profesionalią, sportinę bei mėgėjišką aviacinę veiklą. Pagrindinė kryptis – parašiutų sportas. Vyksta parašiutų sporto čempionatai, senjorų veteranų varžybos.

Čia vystomos naujos parašiutų sporto rūšys: swoop’as ir šuoliai su „wingsuit“ kostiumu.

Marijampolės aeroklubo veikla vykdoma 40 metų. Aeroklubo rinktinės komandos sportininkai Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvauja Europos ir Pasaulio čempionatuose.

Aerodrome skraidoma įvairiais lengvaisiais, ultralengvaisiais orlaiviais, parasparniais. Rengiami motorizuotų skraidyklių pilotai. Parengta AN-2 techninio aptarnavimo specialistų, skrydžių koordinatorių grupės, vyksta įvairūs seminarai. Skrydžio pradmenų mokosi jaunieji sklandytojai, savo konstrukcijos modelius skraidina aviamodeliuotojai.

Sasnavos aerodrome be aviacinio sporto varžybų organizuojamos aviacijos šventės. Ypatingai populiarūs apžvalginiai skrydžiai ir pramoginiai šuoliai parašiutu.

Marijampolės aeroklubas vysto aviacinio turizmo idėją, kuri sėkmingai plečiasi ne tik respublikoje, bet ir už jos ribų.

Susidraugauta su Lenkijos, Latvijos aeroklubais bei privačiais pilotais, kurie domisi mūsų aeroklubu, miestu ar regionu. Kuriami bendradarbiavimo planai.

Per vasaros sezoną aerodromą aplanko tūkstančiai žmonių iš įvairių vietų. Juos vilioja apžvalginiai skrydžiai lėktuvu, šuoliai parašiutu, o dalis žmonių – šiaip praleisti laiką aerodromo aplinkoje. Čia organizuojami pramoginiai šuoliai parašiutu, apžvalginiai skrydžiai lėktuvu.

Vystant aviacinio turizmo idėją, Marijampolės aeroklubas 2010-2011 metais vykdė dalinai Europos Sąjungos finansuojamą 2007-2013 metų Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną Smulkiųjų projekto fondo projektą „Aviacinio turizmo inauguracija abipus sienos“. Šio projekto dėka praplėsta aerodromo infrastruktūra, plačiai paskleista informacija apie Marijampolės savivaldybėje esantį Sasnavos aerodromą bei jo galimybes. Nutiestos gairės tolimesnėms investicijoms į aeroklubo plėtrą.

Sasnavos aerodromo sėkmė – aviacijos sporto vystymas

„Mes esam prieš, kad istorinis Alytaus aerodromas būtų naikinamas. Nemanau, kad Pietų Lietuvoje aerodromų yra per daug, ypač lyginant su kitomis valstybėmis. Kodėl Marijampolės ar Pociūnų aerodromui pavyko sėkmingai išvystyti veiklas, tai turbūt lėmė aktyvus aviacijos sporto vystymas, dalyvavimas pasaulio ir Europos čempionatuose. Tačiau nepaisant visko, išsilaikyti sunku, rėmėjų pritraukti taip pat nelengva, nes tai valstybinis turtas. O aviacijos sporto mažai jau belikę“, – pasvarstymais dalijosi Marijampolės aeroklubo vadovas Alvydas Danilaitis.

Jo manymu, kuo šalyje bus daugiau aerodromų, tuo šalis bus labiau išsivysčiusi aviacijos srityje. Alytaus aerodromas yra vienas pirmųjų pasienyje su Lenkija, esą čia labai patogu leistis svečiams iš užsienio.

„Galbūt Alytaus aerodrome dėl tam tikrų priežasčių veiklos dabar šiek tiek sustojusios, tačiau infrastruktūra ir bazė ten puiki, vieta taip pat tinkama. Čia yra visos sąlygos vystyti aviacijos sportą. Manau, kad trūksta tik vietinės valdžios palaikymo. Visi aeroklubai yra ne pelno siekiančios organizacijos, todėl natūralu, kad be savivaldos palaikymo, valstybės pagalbos išsilaikyti būtų sunku. Aviacijos sportas yra labai brangus, jam keliami itin aukšti reikalavimai“, – sakė A. Danilaitis ir pridūrė neabejojantis, kad Alytaus aerodromo veiklos tikrai galėtų atsigauti, juolab, kad Alytaus aeroklubas visada buvo labai stiprus vystant aviacijos sportą.

Pritraukė Europos sąjungos lėšų

Klubo vadovas pabrėžė, kad išvystyti Sasnavos aerodromo veiklą nebuvo lengva, reikėjo patiems viską atsistatyti. Finansiniai resursai buvo tiek paties klubo, tiek rėmėjų. Taip pat išsilaikyti padeda komercinė veikla. Valstybės paramos per keturis dešimtmečius taip pat nebuvo sulaukta.

„Viskas pavyko žmonių entuziazmo ir darnaus kolektyvo dėka. Taip pat didžiąją sėkmės dalį sudarė sklandus ir glaudus bendradarbiavimas su savivaldybe, kuri suprato, kad Marijampolei aerodromas yra reikalingas. Dabar turim puikų aerodromą, infrastruktūrą, lėktuvus, renginius, turizmą. Taip pat rašome, vykdome įvairius projektus, kurių dėka statom, kuriam. Neapleidžiam parašiutų sporto, kuris šalyje jau merdėja. Per dvidešimt metų išugdėme labai aktyvią jaunąją kartą, kuri domisi aviacija“, – aerodromo sėkmės akcentus dėliojo A. Danilaitis.

Jis tikino, kad iš viso į Sasnavos aerodromą pavyko pritraukti per 100 tūkst. eurų Europos sąjungos lėšų. Buvo vykdomi net trys projektai.

„Žinot, niekas ant lėkštutės neatneša, reikia patiems ieškot. Mes net konsultantų nesamdom, viską darom patys“, – pabrėžė klubo vadovas.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite