Pirmas visų dalyvių susitikimas, trukęs net dvi dienas, įvyko dar rugsėjo mėnesį Alsėdžiuose. Susitikę projekto dalyviai susipažino su Žemaitijos krašto Nepriklausomybės Akto signatarais, aplankė Stanislovo Narutavičiaus kapą, jo dvarelį Brėvikių kaime, atminimo lentą broliams Gabrieliui ir Stanislovui Narutavičiams prie Telšių katedros, vyko kūrybinės dirbtuvės „Suvenyras Signatarui“, dalyviai ėmė interviu iš vietos gyventojų, o vakare aktyviai dalyvavo viktorinoje, kur prie dalyvių prisijungė ir Plungės rajono savivaldybės jaunųjų specialistų komanda.

Rudens atostogų metu – spalio 29-30 dienomis - beveik 100 jaunų žmonių iš visos Lietuvos susitiko Vilniuje. Pirmiausia buvome sutikti Mykolo Biržiškos gimnazijoje. Smagu, kad žemaičio nuo Viekšnių gyvenimu ir palikimu domisi ir rūpinasi sostinės jaunoji karta. Mums buvo pristatytas gimnazijos teatro spektaklis „Herojus lieka namuose“, kur pristatytas visas Mykolo Biržiškos ir jo šeimos gyvenimas, bei puikiai paaiškinta, kodėl tuo metu žemaičiai namuose kalbėdavo lenkiškai. Susipažinę su gimnazija ir jos bendruomene, norėjome pagerbti Vilniuje amžinojo poilsio atgulusius Nepriklausomybės Akto signatarus bei kitus kovotojus už laisvę ir nepriklausomybę. Antakalnio kapinėse pagerbėme Sausio 13-osios ir Medininkų pasieniečių atminimą, atminimo žvakutės uždegtos poetui Justinui Marcinkevičiui, Adolfui Ramanauskui – Vanagui ir kitiems. Dauguma moksleivių po Antakalnio kapines vaikščiojo pirmą kartą, tad čia palaidotų žmonių atminimas ir parodyta pagarba jiems atminty liks ilgai. Kita stotelė – senosios Rasų kapinės. Tik įėjus į jas, mus pasitiko didžiulė Lenkijos tautiečių pagarba tarpukario Lenkijos vadovo Jozefo Pilsudskio širdies kapui. Kapas tiesiog skendėjo gėlėse ir Lenkijos vėliavėlių apsuptyje. Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokytoja Birutė Kuorienė trumpai dar kartą visiems pristatė J. Pilsudskio gyvenimo ir kovos kelią, primindama faktą, kad Vilniuje ilsisi tik jo širdis, o kūnas – Krokuvos Vavelyje. J. Pilsudskis buvo artimas pirmojo Lenkijos prezidento Gabrieliaus Narutavičiaus bičiulis, teigiama, kad po jo nužudymo buvo kėsintasi ir J. Pilsudskį. Moksleiviai dalijosi savo istorinėmis žiniomis apie Rasų kapinėse palaidotą Joną Basanavičių, vasarą perlaidotus Mykolo Biržiškos šeimos narius, bene labiausiai juos sukrėtė signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio ir Vlado Mirono atminimui Rasų kapinėse pastatytas simbolinis kapas - kenotafas, mat, kur tiksliai palaidoti sovietinių represijų aukomis tapę K. Bizauskas, P. Dovydaitis ir V. Mironas, nežinoma. Malda ir žvakių liepsnelėmis pagerbę tautos šviesuolius, pažintį su didžiulius sunkumus patyrusia ir išgyvenusia lietuvių tauta jaunimas tęsė stebėdamas kino filmą „Tarp pilkų debesų“.

Turininga ir be galo darbinga buvo ir antroji diena Vilniuje. Simboliškos istorijos pamokos prasidėjo Valstybės pažinimo centre, kur išsamiai dar kartą pasitikrinome svarbiausius istorijos ir šalies kūrimosi faktus, susipažinome su Lietuva, jos demografine situacija, kalba ir tarmėmis. Moksleiviai net turėjo galimybę įtraukti į Valstybės pažinimo centre esančius aprašus savo vietovių lankytinas vietas ir jas aprašyti. Būtent Valstybės pažinimo centre visų dalyvių laukė didžiulė staigmena, kurią pavyko išlaikyti paslaptyje ir apie kurią niekas nežinojo – susitikti su projekto dalyviais, nepaisydama įtemtos darbotvarkės, rado laiko ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Dalia Grybauskaitė pasveikino jaunimą išradingai minėjus valstybės atkūrimo metines ir įsitraukus į pilietiškumą skatinančią veiklą. Šalies vadovė pabrėžė, kad projekto dalyviai stiprino savo istorinį ir pilietinį sąmoningumą. Eidami savo valstybės istorijos keliu, jie priminė sau ir kitiems, kad Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę signatarai – tai mūsų visų istorijos dalis“, – tokį pranešimą spaudai po susitikimo išplatino prezidentūros Spaudos tarnyba. Jaunimas Prezidentei įteikė projekto metu sukurtų darbų „Suvenyras Signatarui“. Prezidentė domėjosi jaunimo lūkesčiais, atsakė į juos dominusius klausimus, pasidalijo savo idėja, kaip atsirado Valstybės pažinimo centras, prisipažino, kad jos vadovavimo šaliai metu pavyko sutvarkyti prezidentūros kiemelį, kurį itin pamėgę jaunavedžiai ir kuris savaitgaliais atvertas visiems šalies gyventojams ir turistams.

Moksleiviai neslėpė, kad šis susitikimas jiems buvo labai jaudinantis ir įsimintinas. „Prezidentės apsilankymas tarsi patvirtino, kad tai, ką darome ir kuo domimės, nėra svarbu vien tik mums“, – pasakojo dalyviai.

Visas projekto „Signatarų takais 1918-2018“ veiklas tarsi apvainikavo veiklos, numatytos Signatarų namuose. Visų mokyklų atstovai čia dar kartą pristatė Nepriklausomybės signatarus, kurių vardais pavadintos gimnazijos. Sudėti svarbiausi jų gyvenimo akcentai, veiklos, kita retai kur randama informacija. Pristatyti ir darbai, kurie buvo pradėti Alsėdžiuose. Išrinkus gražiausius ir meniškiausius suvenyrus signatarui, jie buvo padovanoti Lietuvos muziejaus Signatarų namų vedėjai Meilutei Peikštenienei. Vedėja dėkojo jaunimui, kuris domisi šalies istorija, ją kūrusiomis asmenybėmis. Už idėją suvienyti šalies gimnazijas ir projekto vykdymą Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijai įteiktos Signatarų namų išleistos knygos apie Vasario 16-osios Akto signatarus Saliamoną Banaitį ir Vladą Mironą.

Projekte dalyvaujančių šalies gimnazijų jaunimas ir pedagogai puikiai ir prasmingai praleido keletą rudens atostogų dienų ir svarstė, kokius bendrus projektus galėtų vykdyti ateityje. Atrodo, kad „Signatarų takais“ dar pasivaikščiosime ne kartą...

Daiva Gramalienė, projekto „Signatarų takais 1918-2018“ vadovė, Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija