Angle down Atgal

Alkoholiu apsinuodiję vaikai – siaubinga kasdienybė

Atviras vaikų girtavimas nebestebina visuomenės, tad belieka pasidžiaugti nors tuo, kad praeiviai, radę alkoholinės komos ištiktą paauglį, iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė sako, kad tiksliai suskaičiuoti, kiek iš tiesų yra girtaujančių paauglių, sunku, nes į Vaikų skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių patenka tik ištikti sunkios būklės.

Kurie dar paeina – į ligoninę nepatenka

„Per metus buvo sulaukiama apie du šimtus alkoholiu apsinuodijusių vaikų. Pastaruoju metu atvežami du vaikai per vieną mėnesį“, – sako vaikų ligų gydytoja L. G. Bekerienė, pridurdama, jog į Vaikų skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių nepilnamečiai atvežami tik esant sunkiai būklei, kai netenkama sąmonės, kai girtas vaikas nebepaeina ir pagulėti nukrinta ant suoliuko, gatvėje, pakrūmėje, o blogiausia – prigula ten, kur retai kas vaikšto. Tuomet jam padėti negali niekas. Lengvesnių atvejų, kai girti vaikai patys grįžta namo, suskaičiuoti nėra galimybės.

„Labiausiai skauda širdį, kai draugai, kurie kartu girtavo, išsigandę pasekmių, palieka labiausiai nusigėrusį vieną ir net neiškviečia jam pagalbos. Tai labai blogi draugai“, – sako gydytoja.

Medikė tokiai vaikų bėdai niekada nelieka abejinga, nes vaikai, kad ir svetimi, jai labai rūpi. „Pasikalbame, kai jau galime kalbėtis, nes pirma turime išblaivinti, išplauti skrandį, pastatyti lašinę. Klausiu, ar namuose girtaujama. Neretai išgirstu atsakymą, kad ne, – pasakoja gydytoja. – Pasiteirauju, kodėl gėrė. Priežastys įvairios ir paprastos – šventė gimtadienį, šiaip norėjo pasmalsauti, draugai įkalbėjo ir pan. Dažnai sako, jog gėrė sidrą. Nors paaugliai mėgsta lengvus gėrimus, tačiau kad netektų sąmonės, sidro reiktų išgerti ganėtinai daug. Įsigyti alkoholinių gėrimų nėra sudėtinga. Jeigu nepavyksta nusipirkti patiems, jų nuperka suaugusieji, tereikia tik paprašyti.“

L. G. Bekerienė sako, jog ji niekada nepriekaištauja vaikams. Tik pasakojanti apie nuodo, kurį jie vartojo, griaunamąjį poveikį organizmui, kaip šis priešinosi, tačiau jam neužteko jėgų. „Labai liūdžiu, jeigu vaikas į Priėmimo skyrių atvežamas antrą kartą. Vadinasi, jis manęs negirdėjo“, – apgailestauja gydytoja.

Draugystės su alkoholiu nevengia ir tvarkingų šeimų vaikai. Nepaisant, kokioje šeimoje vaikas auga, gydytoja įsitikinusi, jog ir vieniems, ir kitiems dažniausiai trūksta meilės, bendravimo su tėvais, pagarbos, pozityvaus auklėjimo. Kompiuteris, naujausio modelio išmanusis telefonas, kupini materialaus gėrio namai negali atstoti tėvų meilės ir nuoširdaus rūpinimosi.

„Sunku mūsų vaikams, – sako gydytoja. – Ir jiems būna nesėkmių mokykloje. O kur dar bendraamžių įtaka, brendimo krizė, patyčios.“

Zi­tos Kat­kie­nės nuo­tr.
Zi­tos Kat­kie­nės nuo­tr.

Kuo anksčiau paragauja, tuo greičiau išsivysto priklausomybė

Kas labiau girtauja – berniukai ar mergaitės, pasakyti sunku, nes pastaruoju metu girta mergaitė – jokia sensacija. Dažniau pagalbos prireikia 13–15 metų paaugliams. Gydytoja sako, kad lengva pradėti išgėrinėti, tačiau kur kas sunkiau išgyti nuo šios priklausomybės, nes tobulo gydymo nuo alkoholizmo nėra.

L. G. Bekerienė mena, kad jauniausiai jos girtai pacientei buvo penkeri metai. „Tėvai šventė, o mergaitė rado ant stalo likusią stiklinę alkoholio ir paragavo“, – pasakoja gydytoja.

Bėda ta, kad vaikai, stebėdami suaugusiuosius, ilgainiui ima galvoti, jog alkoholis yra norma, tarsi privaloma šventės dalis. Tad, atėjus paauglystei, ima imituoti suaugusiuosius.

Gerti pradėjus iki 15 metų amžiaus, tikimybė atsirasti priklausomybei nuo alkoholio kur kas didesnė, nei sulaukus 21 metų amžiaus ar vėliau. Girtuokliaujant, kai paauglių centrinė nervų sistema dar galutinai nėra susiformavusi, ji pažeidžiama ganėtinai stipriai. Alkoholis smegenyse pažeidžia plotą, atsakingą už mąstymą, sprendimų priėmimą, planavimą, kontrolę, ir sritį, susijusią su mokymusi ir atmintimi. Kai kūnas yra formuojamame etape, o centrinė nervų sistema yra mažiau atspari alkoholio poveikiui, atsiranda gilių ir negrįžtamų sunaikinimo procesų.

Kokią žalą alkoholis daro organizmui, rasti informacijos internete, anot gydytojos, gali kiekvienas, tačiau kur kas naudingiau, kai vaikams iš širdies apie savo draugystę su alkoholiu pasakoja buvę alkoholikai. Alkoholiu paženklinti metai jų gyvenimą išbraukė iš atminties, nes tuo metu žmogus, išskyrus butelį, nieko nematė. Kad mestų gerti ir vėl grįžtų gyventi pilnavertį gyvenimą, vieniems prireikė Dievo pagalbos, kitiems – šeimos palaikymo, tretiems – medikamentinio gydymo. Buvo ir tokių, kuriems visokeriopa pagalba nedavė naudos. Ir vieno atsakymo, kodėl taip nutinka, nėra. „Kiekvienam savas kelias“, – sako gydytoja.

Vaikai mokosi ne iš moralų, o iš tėvų elgesio

Per dvylika darbo metų Naujagimių skyriuje gydytoja mena vos vieną atvejį, kai naujagimis gimė girtas. Dabar girtaujama dažniau, nes gyvenimas, anot gydytojos, tapo sunkesnis.

„Prasidėjo malonumų tenkinimo laikotarpis, – sako L. G. Bekerienė. – Visko yra ir viskas nesunkiai pasiekiama, tad žmogus gyvena atsipalaidavęs. Jam nereikia kovoti už savo būvį. Ši problema egzistuoja ne tik pas mus, ji išlieka aktuali visame pasaulyje.“

Kad taip nenutiktų, anot gydytojos, labai svarbu rasti laiko pasikalbėti su savo vaikais, kaip jie gyvena, ką veikia laisvalaikiu. Vaikai turi žinoti, kad su tėvais gali pasidalyti bet kokiu juos užklupusiu nerimu, nebijoti pasidalyti savo nežinia. Bartis, pykti ir šaukti – pati lengviausia išeitis, tačiau tai tik dar labiau atitolina vaikus nuo tėvų. Baimė, liūdesys, apmaudas, kaltė tik menkina mokslo pasiekimus, stabdo asmenybės tobulėjimą. Kai vaikas jaučiasi nelaimingas, labai tikėtina, kad laimės pojūčio ieškos kitur. Tariamą laimę jis atras, pavartojęs alkoholio ar kitos svaiginančios medžiagos, kuri bent laikinai jį atitrauks nuo nemalonios realybės.

L. G. Bekerienė sako, kad tėvai įvairiai reaguoja į viešumon iškilusias vaikų problemas. Vieni pyksta, barasi, kiti stebisi, kodėl taip nutiko, nes „namuose nieko netrūksta“. Anot gydytojos, ji niekada nesmerkia vaikų. Juk dažnas nuo pat mažumės „auga“ telefone, kuriame neretai ieškoma išeities iš užklupusių problemų.

„Kai pamatau skyriuje besigydantį vaiką su knyga rankoje, tai labai džiaugiuosi, – sako gydytoja. – Dabar vaikai pratinami prie technologijų, bet atpratinami nuo bendravimo.“

Medikė apgailestauja, kad dažnas nebeturime laiko vienas kitam – kartu pabūti, pamatyti, pabendrauti. Sekame paskui savo gyvenimą, tūnodami kiekvienas savo telefone.

„Grįžtu namo, o vyras sako, jog apie mane rašo laikraštyje. Aš neturiu išmaniojo telefono, nes man jo nereikia. Nenoriu nei rūkyti, nenoriu nei vartoti alkoholio ir nesibaiminu dėl to, ką kiti apie mane pasakys. Tačiau paaugliams bendraamžių nuomonė labai svarbi“, – sako medikė.

Paauglystė – toks amžius, kai norima atrodyti labiau subrendusiems, būti nepriklausomiems. Tokio amžiaus vaikai linkę imituoti viską, kas madinga ir „kieta“. Juk atsisakius išgerti, rizikuojama būti išmestiems iš draugų rato, galima sulaukti patyčių. L. G. Bekerienė sako, jog girtaujant sunku apskaičiuoti, kada jau užtenka, juolab kad saugios alkoholio dozės nėra, o ir organizmas kiekvieno skirtingas.

„Buvo atvejis, kai į Priėmimo skyrių atvežė visą kompaniją. Tik vienas jų negėrė „Dainavos“, tad išliko sąmoningas. Gerai, kad jis neišsigando ir nepaliko savo draugų, kaip dažnai nutinka. Jis ir iškvietė greitąją pagalbą“, – pasakoja gydytoja.

Pravėrę skyriaus duris, tėvai būna sutrikę ir nežino, ką sakyti. „Aš visada sakau vaikams, kad jie atsiprašytų savo tėvų, o tėvų prašau, kad vaikams atleistų. Įvykis jau įvyko, tad reikia žiūrėti į priekį, galbūt paverkti, gal išsikalbėti, o gal dar ir kuo nors pasidžiaugti galima rasti. Be pagalbos vienas kitam gyvenime sunku išsiversti, o tėvų pagalbos tokiais atvejais reikia labiausiai“, – sako gydytoja.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite