Angle down Atgal

Alkoholio reklamos draudimas: ar bus uždrausta ir vykti į užsienį?

Šalies gamintojai nuogąstauja, kad visiškai uždraudus alkoholio reklamą, jie atsidurs nelygiavertėje padėtyje su užsienio gamintojais, kurių reklama liks pasiekiama per kitų šalių žiniasklaidos kanalus ir socialinius tinklus. Rinkodaros specialistai patvirtina, kad vietiniai gamintojai turėtų patirti praradimų ir per ilgesnį laiką užleisti vietą prekės ženklams iš užsienio.

Apribos galimybes konkuruoti

Marijus Kirstukas, vienos didžiausių šalies aludarių „Kalnapilio-Tauro“ grupės vadovas, sako, kad jei bus uždrausta alkoholio reklama, kiekviena save gerbianti šalies įmonė laikysis įstatymų ir nebandys jų apeiti. Tačiau jam kyla abejonių dėl to, ar prižiūrinčios institucijos sugebės užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams. 

„Manau, kad priėmus šį įstatymą, visos vietinės įmonės drausmingai laikysis jo reikalavimų. Tačiau daugiau klausimų kyla dėl užsienio gamintojų rinkodarinių veiksmų – informacinė erdvė jau seniai nesibaigia ties Lietuvos siena, todėl užsienio žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose vartotojai ir toliau galės matyti gėrimų reklamą. Tik ne Lietuvos gamintojų, o užsienio, nes kontroliuojančios institucijos negalės pasiekti nei reklamos skleidėjų, nei užsienio gamintojų“, – sako M. Kirstukas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu komunikacija su vartotojais ir taip yra gerokai apribota – per dalį kanalų negalima reklamuoti produktų.

„Šiuo metu komunikacija su vartotojais yra gerokai apribota – dalyje kanalų ji draudžiama, dalyje yra taikomi laiko ir vietos ribojimai. Taigi mes jau gyvename dalinio draudimo zonoje, kuri užsienio gamintojus veikia mažiau“, – nurodo „Kalnapilio-Tauro“ grupės vadovas.

Rinkodaros specialistas, „Strategy Labs“ konsultantas Audrius Savickas atkreipia dėmesį, kad uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, nevyks rinkos persiskirstymas.

„Didieji gamintojai išlaikys didelę rinkos dalį, o mažieji – mažą, t. y. nevyks rinkos perskirstymas. Kodėl taip atsitiks? Nes komunikacija yra viena pagrindinių bendravimo su vartotojais priemonių ir, jos nelikus, žmonių sąmonėje liks tai, kas vyko prieš tai. Vadinasi, naujiems gamintojams neliks jokių šansų supažindinti vartotojų su savo produktais“, – sako jis.

Gintautas Kučas, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) direktorius, antrina kolegai ir sako, kad visiškai uždrausta reklama neleistų į rinką patekti naujiems žaidėjams.

„Kiekvienas draudimas labai apsunkina galimybes naujam prekės ženklui patekti į rinką. Tikėtina, kad tai sustabdys inovacijas ir investicijas, nes jos neatsipirks dėl ribojimo bendrauti su vartotojais“, – prognozuoja specialistas.

Įsitvirtins užsienio prekių ženklai

Pašnekovų teigimu, lyginant su užsienio gamintojais, Lietuvos įmonės atsidurs blogesnėje padėtyje, nes atsiriboti nuo užsienio informacinės erdvės, kurioje reklamuojasi prekės ženklai, nebus įmanoma.

„Kalbant apie užsienio ir vietos gamintojų padėtį po draudimo, tai užsienio prekės ženklus žmonės ir toliau matys: alkoholio gamintojai yra įvairių renginių rėmėjai, o transliacijos iš jų vyksta įvairiomis platformomis. Be to, produktai šmėžuos laidose ir serialuose, galų gale, žmonės vyks į užsienį, kur reklama transliuojama laisvai. Visur vyks kontaktas su prekės ženklais ir tai keis vartotojų nuostatas produkto atžvilgiu. Todėl Lietuvos gamintojai čia pralaimės, o užsienio gamintojai atsidurs palankesnėje padėtyje“, – teigia A. Savickas.

LiMA direktorius taip pat spėja, kad dėl akcizų vykdomos politikos padažnės išvykos į užsienį, todėl vyks ir aktyvesnis kontaktas su užsienio prekės ženklais. Estijos pavyzdys rodo, kad padidinus akcizą, šalis prarado apie 10 mln. EUR akcizo ir PVM dėl galimybės alų Latvijoje nusipirkti pigiau. Jau dabar nemaža dalis lietuvių dėl PVM skirtumo pigesnių prekių vyksta apsipirkti į kaimyninę Lenkiją, tad tikėtina, kad po įvestų ribojimų, Lietuvos gamintojai dėl laisvesnės kaimyninių šalių politikos kentės dar labiau.

„Kuo daugiau žmonių pirks kaimyninėse šalyse, tuo labiau kentės lietuvių gamintojai, kurie neparduoda užsienyje. Užsienyje žmonės matys užsienio prekės ženklų reklamą, todėl kitų šalių prekės ženklai turės didesnių galimybių įsitvirtinti vartotojų sąmonėje“, - sako G. Kučas.

Jis prognozuoja, kad draudimai sustabdys ir inovacijų bei investicijų plėtrą – neliks jokio tikslo vystyti produktus, jei nebus galima jų pristatyti vartotojui, todėl tarp šalies gamintojų turėtų įsivyrauti stagnacija.

Valstybė ima kontroliuoti žmonių gyvenimus?

LiMA direktorius G. Kučas taip pat atkreipia dėmesį, kad svarstomos alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės palies ne tuos žmones, kuriuos reikėtų.

„Marketingas yra vartotojų poreikių patenkinimas ir kiekviena grupė yra segmentuojama pagal jų poreikius. Panašu, kad dabar svarstomi didieji draudimai labiausiai palies tuos žmones, kurie turi mažiausiai problemų ar visai jų neturi. Deja, nesprendžiamos problemos su turinčiais rimtų bėdų dėl alkoholio“, – teigia G. Kučas.

A. Savickas sako, kad ši situacija atspindi dar vieną esminį dalyką – problema tampa valstybės santykis su piliečiais – ir ironizuoja, kad kitas žingsnis galėtų būti draudimas vykti į užsienį, nes ir ten galima pamatyti alaus reklamą.

„Valstybė ima per daug kontroliuoti žmonių gyvenimus. Ji mano, kad Lietuvoje žmonės nemoka auginti vaikų, tad reikia papildomų įstatymų; mano, kad žmonės nemoka saikingai vartoti alkoholio, todėl reikia kontroliuoti. Kas toliau? Informacinės erdvės kontrolė, nes valdžiai nepatinka skelbiamos naujienos? Kelionių į užsienį reguliavimas, nes ten jie gali pamatyti alaus reklamą? Prasideda nesveikas gyvenimo reglamentavimas“, – sako specialistas.

Atsidūrę ir ilgiau pabuvę tokioje situacijoje žmonės pradeda nesugebėti patys priimti sprendimų – taip žlugdomas gebėjimas prisiimti atsakomybę už save. A. Savickas sako, kad šios tendencijos yra stiprėjančios ir būdingos ne tik Lietuvai.

„Po alkoholio ateis eilė gaiviesiems gėrimams, kuriuose yra cukraus – nes cukrus juk nesveika. Toliau  – riebūs maisto produktai. Sakys, cepelinai nesveika, todėl jokių fotografijų, kuriuos būtų vaizduojami cepelinai su spirgučiais. Nepasitikima žmonių galimybėmis priimti sprendimus ir patiems pasirinkti, reikia jiems to ar ne. Tokios bauginančios tendencijos pradeda vyrauti“, – apibendrina rinkodaros specialistas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite