Angle down Atgal

Alkanas studentas nėra geresnis studentas: kada valstybė susidomės stipendijų klausimu?

Neseniai Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad nuo šiol reikiamą stažą sukaupusiems asmenims, kurie pasirinko studijuoti, negali būti nutraukiama bedarbio pašalpa dėl studento statuso. Tai ragina mąstyti apie didesnį studijų prieinamumą Lietuvoje ir geresnių sąlygų mokymuisi visą gyvenimą suteikimą. Tačiau kiek ir kam aukštasis mokslas Lietuvoje yra prieinamas, kai politikai vis užsimena apie draudimą studentams dirbti, taip neva norint gerinti studijų kokybę, o apie minimalius poreikius patenkinančias stipendijas kol kas neverta nė svajoti?

Pabendravus su akademinėmis skirtingų universitetų bendruomenėmis, paaiškėjo, kad nuomonės dėl aukštojo mokslo gerinimo būdų išsiskiria, tačiau dauguma sutinka, kad stipendijos smarkiai pagerintų studentų gyvenimą. Galbūt daugeliui iš jų nebereikėtų dirbti aptarnavimo srityje, šitaip bandant „išgyventi“ ir baigti studijas. Krūvis universitete ir darbovietėje neretai paskatina studentus pasiimti metų pertrauką ar netgi mesti mokslus.

Ne kiekvienas studentas norėtų ir būti išlaikomas tėvų iki 21–22 metų – nepriklausomai nuo to, ar jie gali jį išlaikyti, ar ne. Taip pat verta susimąstyti ir apie tuos, kurie tėvų neturi. Našlaičiai, turėdami studento statusą, gauna valstybės pašalpą, kuri siekia 123,5 euro per mėnesį – gražus skaičius, primenantis trumpąjį telefono numerį.

„Tokio dydžio stipendiją gauna studentai, kurių finansinė padėtis sunkesnė: kilę iš nepasiturinčių šeimų, turintys nedarbingumą arba našlaičiai“, – pasakojo Lukas Lisauskas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) akademinio proceso koordinatorius.

Jis priminė, kad šiuo metu Lietuvoje paskaičiuotas minimalus vartojimo poreikių dydis yra 251 euras per mėnesį, tačiau net ir gabiausi studentai negauna tokių pinigų: „Skatinamosios stipendijos šiuo metu yra arba labai mažo dydžio, arba suteikiamos tik mažai studentų daliai, jų tikrai neužtenka pragyvenimui.“

Pašnekovo nuomone, jaunuoliams suteikiamos valstybės remiamos paskolos taip pat nėra pakankamas pragyvenimo šaltinis: „Maksimalus tokios paskolos, skirtos pragyvenimui, dydis – 1,9 tūkst. eurų per metus – 158 eurai per mėnesį.“

Alkanas studentas nėra geresnis studentas

„Akivaizdu, kad socialinės paramos studijuojantiems sistema šiuo metu neveikia labai gerai, ir asmenys, besimokantys aukštosiose mokyklose, yra priversti ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Todėl kalbėti apie studentų darbo laiko ribojimus yra neracionalu – alkanas, bet nedirbantis studentas jokiu būdu nėra geresnis studentas“, – į realybę sugrąžino L. Lisauskas.

Su juo ne visai sutinka Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius Romualdas Kliukas. Jo nuomone, idealiausia, kai studentai dirba ne visą darbo dieną: „Mūsų universiteto pozicija buvo išsakyta rektoriaus prieš penkerius metus – mūsų universiteto dėstytojų nuomone, studentams turėtų būti leista dirbti puse etato, ne daugiau. Mes sudarome studentams sąlygas net ir atlikti praktiką papildomai, jeigu tik jie nori, taip pat jie gali atlikti ir išankstinę praktiką laisvu nuo studijų laiku. Dėl to daugybė bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų temų yra studentų atnešamos iš darbovietės.“

Magistrantams VGTU yra sudarytos palankios sąlygos derinti studijas su darbu – paskaitos vyksta vakarais, nuo 16.20 val. Daugelis studentų dirba ir universiteto laboratorijose, pasak R. Kliuko, tai yra patys geriausi darbuotojai. Tiesa, kadangi dėstytojų ir kitų darbuotojų atlyginimai yra labai maži, po studijų baigimo geriausi absolventai dirbti universitete nepasilieka.

Ar liktų galimybė studijuoti, uždraudus dirbti?

Eigirdas Sarkanas, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas, pabrėžė, kad galima kalbėti apie darbo ribojimą vieninteliu atveju – jeigu stipendijos patenkins minimalius studentų poreikius.

„Žinoma, neverta net ir kalbėti apie tai, kad studentai negalėtų dirbti visai. Turėtume turėti aiškią sistemą. Iš tiesų, yra nemažai ES valstybių, kurios riboja studentų darbą, tačiau bet kokiu atveju turėtų būti taikomos išimtys, jeigu, tarkime, studentai darbuojasi jau pagal savo specialybę, kas yra labai dažnas atvejis tarp studijuojančiųjų IT.

Galime pasidžiaugti, kad studentai IT srityje anksti randa darbą. Tačiau jeigu politikai kalbės apie darbo ribojimą, nepasiūlydami alternatyvų, LSS tokiems siūlymams niekada nepritars“, – kalbėjo E. Sarkanas apie darbo uždraudimo studentams idėją, kuri, pasak jo, vis sklando ore.

Dirbantis studentas – norma, o ne išimtis iš taisyklės

Nors R. Kliukas yra įsitikinęs, kad jeigu VGTU studentai ir dirba, tai tik pagal specialybę, LSS tyrimai, E. Sarkano teigimu, rodo, kad net 80 proc. magistrantūros studentų ir net trečdalis bakalauro programų studentų dirba, ir nebūtinai tose vietose, į kurias norėtų sugrįžti jau gavę diplomą. „Dar daugiau, jeigu kalbėsime apie antro bakalauro laipsnio įgijimą arba apie vėlesnius kursus, bent 50 proc. studentų yra įsidarbinę puse etato, didelė jų dalis dirba ir visu etatu. Jie moka lygiai tokius pat mokesčius, kaip ir kiti gyventojai“, ­– patikino LSS prezidentas.

E. Sarkanas priminė, kad jeigu studentas yra atleidžiamas arba pats nusprendžia išeiti iš darbo, norėdamas daugiau dėmesio skirti mokslams, jis nebetenka galimybės gauti socialinę išmoką.

Deja, dėl darbo, kuris, VU SA koordinatoriaus L. Lisausko nuomone, dažnai yra neišvengiamas, kenčia studijų kokybė: „Perskaičiavus studijų kreditus ir pavertus juos valandomis, gauname, kad studentas per savaitę turėtų skirti 40 valandų savo studijoms – kontaktiniam ir savarankiškam darbui. Vadinasi, studijos turėtų būti tolygios visam darbo etatui. Laiko, kurį studentas galėtų skirti darbui, lieka, tačiau jis ribotas arba dažnai naudojamas studijų sąskaita.“

Jau 11 metų studentų krepšelis – 11 eurų per mėnesį

VGTU prorektorius R. Kliukas, paklaustas apie studentų stipendijos dydį, atsakė, kad jau vienuolika metų studentų krepšelis neauga – tik pernai Vyriausybė nežymiai jį padidino. Jis sutinka, kad stipendijos turėtų augti. Jo žodžiais, šiuo metu vienam studentui skirta stipendija yra kiek daugiau nei 11 eurų per mėnesį. Visuose universitetuose šių pinigų paskirstymo klausimą sprendžia studentų atstovybės, jos dažniausiai nutaria šiuos pinigus mokėti mažesniam studentų skaičiui, taigi paprastai apie 60 eurų stipendiją gauna kas dešimtas besimokantis asmuo.

Tokios stipendijos gabiausiems vargu ar pakaktų maistui. Kaip kalbėjo E. Sarkanas, studentai ir dirba tam, kad galėtų leisti sau mokytis: „LSS vardu sakau, stipendijos turėtų augti, jos turėtų būti ne vidutiniškai 70 eurų per mėnesį, kuriuos gauną apie 15 proc. studentų. Stipendija turėtų būti tokia, kad ja galima būtų patenkinti minimalius poreikius – tai yra bent jau būstas ir maistas. Deja, situaciją turime kiek kitokią, būtent dėl to studentai ir darbuojasi.“

Stipendija yra viena iš skatinimo formų, kuri galėtų padėti studentams siekti aukštesnių rezultatų, – tai yra jos paskirtis. Tačiau studentų atstovas apgailestavo, kad Lietuvoje situacija yra priešinga: „Visų pirma, studentai dėl to ir dirba, kad galėtų išgyventi, susimokėti už mokslą, nuomą, transportą ir maistą. Studentai, arba nemaža jų dalis, negalėtų studijuoti, jeigu nedirbtų.“

Ar KT sprendimas pažabojo diskriminaciją?

E. Sarkanas nėra tvirtai įsitikinęs, kad naujas KT sprendimas dėl nedarbo išmokų prisidės prie didesnio mokymosi prienamumo. Pasak jo, apie tai diskutuoti yra labai sudėtinga, kadangi studentai dabartinėje teisinėje sistemoje iki šiol buvo diskriminuojami.

„Labai tikimės, kad šis KT nutarimas paskatins Seimo narius imtis priemonių ir pakeisti šiuo metu egzistuojančią studentus diskriminuojančią tvarką“, – kalbėjo pašnekovas.

Projektai, LSS prezidento žodžiais, buvo pateikti dar pernai, Seime vyko diskusija, tačiau „nuomonės išsiskyrė“.

Norėdamas gauti išmoką, studentas per pastaruosius 30 mėnesius turi būti sukaupęs 18 mėnesių nepertraukiamo darbo stažo.

VGTU prorektorius R. Kliukas savo ruožtu teigiamai vertino tai, kad valstybė norintiems persikvalifikuoti ar įgyti specialybę „ne studentiško amžiaus“ žmonėms „suteikia meškerę“, tačiau motyvuotas gauti šį instrumentą, o ne žuvį „turi būti skatinamas, o ne šelpiamas“.

VU SA narys į studentus liečiančias naujoves teisinėje sistemoje žiūri atsargiai: „KT nutarimas iš vienos pusės džiugina – visgi tai yra papildomos galimybės studentams gauti pajamų, sudaryti saugesnes sąlygas norintiems studijuoti jau dirbantiems žmonėms. Vis dėlto matome ir nemažai rizikų – tai gali būti panaudota argumentuojant nenorą didinti ir taip mažos paramos studentams, todėl čia labai reikalinga nuosekli sistemos peržiūra.“

Ar KT sprendimo pakanka prieinamumui didinti?

„Studentai nebus išskirtinė grupė, jie negaus nieko papildomai – tiesiog tą patį, kas priklausoma jiems pagal įstatymus. Nekalbame apie tai, kad žmonės mes darbus ir naudosis valstybės išmokomis. Principas yra kitas. Kalbame apie tai, kad studentai, būdami lygūs darbo rinkos dalyviai, turėtų būti nediskriminuojami ir turėtų gauti tas pačias garantijas“, – kalbėjo LSS prezidentas.

Taigi, pašnekovų žodžiais, į mokymosi visą gyvenimą skatinimą ar mokslo prieinamumo didinimą naujovės nėra panašios – vien tik KT sprendimas stebuklų nepadarys.

„Apskritai mūsų valstybėje studijų prieinamumu, ypač kalbant apie vaikus iš tų socialinių sluoksnių, kur šeimoje nėra nė vieno aukštąjį mokslą baigusio žmogaus, visai nėra rūpinamasi, joks su tuo susijęs įstatymas Seime nėra nagrinėjamas. Tie žmonės, kurie blogiau gyvena ar kurių tėvai turi mažesnes pajamas, yra išvaromi iš Lietuvos“, – samprotavo prorektorius R. Kliukas.

Pasak jo, stojimo sąlygos, esant dabartiniam žemam vidurinio mokslo lygiui, yra neteisingos: „Valstybė nuskriaudžia tave du kartus – pirma nubaudžia tuo, kad tu, galbūt gyvendamas regione, dažnai neturi aplink gerų mokyklų ir negauni gero vidurinio išsilavinimo, o antrą kartą – kai draudžia visam gyvenimui stoti į universitetą, jeigu neatitinki tam tikrų kriterijų.“ Pasak jo, vienas iš tokių kriterijų – turėti vidurkį septynetą iš tam tikrų dalykų. Bet kaip jį pasiekti, kai antrą kartą į dvyliktą klasę niekas nepriims?

Įtaką daro ir darbdaviai

VGTU prorektorius sakė, kad darbdaviai, žinodami studentų situaciją, elgiasi skirtingai – kai kurie skatina mokytis, kiti – atvirkščiai, studento statusą ignoruoja.

„Dažniausiai užsienio įmonių darbdaviai motyvuoja studentus baigti mokslus, kai kurie skatina net finansiškai – pažada, kad apsigynus magistro diplomą pridės 500 eurų prie atlyginimo. Lietuvių darbdaviai dažnai užspaudžia studentus taip, kad jie turi imti akademines atostogas. Blogiausia, kad jie nespėja parašyti magistro baigiamojo darbo“, – dėste R. Kliukas. Jis pridūrė, kad su sesijomis dirbant tokiu tempu susitvarkyti dar įmanoma, bet baigiamasis darbas – penkiolika savaičių koncentruoto darbo, kuriam dažnai nepakanka laiko.

2017 m. MOSTA (dabartinė STRATA) atlikta I pakopos studentų pasirengimo studijomis analizė atskleidė, kad studentai, dirbantys iki 20 valandų per savaitę, akademinį pasirengimą prieš įstojant į aukštąją mokyklą laiko mažiau svarbiu nei dirbantieji daugiau nei 40 valandų.

„Tai parodo, kad mažiau dirbantys studentai ne taip stipriai jaučiasi turintys „pasivyti“ savo kolegas studijose, taigi darbas įtakos studijoms tikrai turi“, – komentavo šiuos duomenis pateikęs VU SA narys L. Lisauskas.

„Deja, visais laikais jaunimas nori vienu metu padaryti kelis darbus: gauti diplomą (nebūtinai įgyti žinių), taip pat užsidirbti pinigų ir kurti šeimą. Trijų darbų vienu metu daryti neįmanoma, reikia pasirinkti prioritetus“, – apibendrino pokalbį VGTU prorektorius.

Rado sprendimą – konkursas 250 eurų stipendijai

Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius Jonas Čeponis pasakojo, kad šioje aukštojoje mokykloje skatinamoji stipendija siekia apie 250 eurų per mėnesį. Tiesa, konkursas jai gauti yra daug didesnis nei kituose universitetuose. Vis dėlto šis skatinimo būdas sulaukia didesnio studentų susidomėjimo.

„Konkursas yra didelis, studentų noras gauti šią stipendiją yra irgi milžiniškas, tai motyvuoja studentus geriau mokytis, o jau gavusius – stengtis ją išlaikyti ir kitą semestrą“, – teigė J. Čeponis.

Jis pridūrė, kad stipendija turėtų būti tokia, dėl kurios verta stengtis.

„Ekonominė Lietuvos situacija yra tokia, kad didelė dalis mūsų studentų yra dirbantys. Kai kuriais atvejais labai džiugu, kad studentas dar besimokydamas įgyja puikios profesinės patirties toje srityje, kurioje studijuoja. Tokiu atveju darbas papildo studijas“, – komentavo prorektorius.

Tiesa, pasak jo, jeigu darbo pozicija nesusijusi su studijomis, tokiu atveju dažnai nukenčia mokymosi kokybė ir prastėja rezultatai. Būtent dėl to laiku universitetą baigusių studentų dalis nėra tokia, kokios norėtųsi.

J. Čeponis yra įsitikinęs, kad darbo ribojimas būtų sveikintinas, jeigu būtų pasiūlyta alternatyva: „Jeigu yra ribojama galimybė dirbti daugiau nei puse etato, kaip tai yra daugelyje šalių, mūsų manymu, tai būtų privalumas siekiant ilgalaikių tikslų. Tiesa, su kiekvienu apribojimu būtina pateikti studentams alternatyvą: stipendijos, finansavimas, palankesnės paskolų sąlygos – priemonių yra įvairių.“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite