Angle down Atgal

Ali sa­va­no­rystė: dir­bo dar­že­ly­je, žve­jo­jo Talk­šo­je

Pra­sidė­jus ka­ran­ti­nui, Aukš­telkės mo­kyk­lo­je-dau­gia­funk­cia­me cent­re sa­va­no­riau­jan­tis Ali Tas­ki­nas turė­jo dvi ga­li­my­bes: grįžti na­mo į gimtąją Tur­kiją ar­ba lik­ti Lie­tu­vo­je. „Pa­si­rin­kau ant­rąjį va­riantą – dėl vaikų“, – sa­ko Ali. Šiau­liuo­se jis pra­lei­do de­vy­nis mėne­sius: ko­kios pa­tir­tys ir sva­jonės gimė?

Į Lietuvą – išmokti anglų kalbos

Atsakyti į šiuos klausimus Ali atvyksta drauge su azerbaidžaniete Gulnara Mammadova, besidarbuojančia viename Panevėžio vaikų darželyje pagal tą pačią savanorystės programą. „Turkai ir azerbaidžaniečiai – kaip broliai ir seserys. Ir mūsų kalbos panašios“, – Gulnaros lūpomis sako Ali. Jam vis dar sudėtinga kalbėti angliškai, todėl viso interviu metu mums vertėjauja Gulnara.

Beje, būtent dėl anglų kalbos jaunasis turkas ir atsidūrė Šiauliuose. „Turkijoje irgi savanoriavau. Angliškai beveik nemokėjau, todėl mano koordinatorius pasakė: tau reikia dalyvauti tarptautiniuose projektuose, tai bus puiki proga pagerinti anglų kalbos žinias. Jis ir pasiūlė man atvykti į Lietuvą, į Šiaulius“, – pasakoja Ali ir priduria, kad daugelis jaunų žmonių Turkijoje išbando savanorio kelią.

23-iąjį gimtadienį Ali jau šventė Šiauliuose, septynis kartus mažesniuose už Ordu – miestą, kuriame augo. Pamena: tai buvo vėsus spalis, bet, prieš iškeliaudamas į svetimą šalį, ruošėsi, skaitė, domėjosi ir į Lietuvą atvyko ne tuščiomis – su lagaminu šiltų rūbų.

Tur­ki­jo­je Ali mėgda­vo žve­jo­ti Juo­do­jo­je jūro­je. At­vy­kus į Šiau­lius, jūrą pa­keitė Talk­šos eže­ras. „Žve­jy­ba ma­ne at­pa­lai­duo­ja, ra­mi­na. Paž­ve­jojęs jau­čiuo­si tar­si po ato­stogų“, – sa­ko Ali.
Tur­ki­jo­je Ali mėgda­vo žve­jo­ti Juo­do­jo­je jūro­je. At­vy­kus į Šiau­lius, jūrą pa­keitė Talk­šos eže­ras. „Žve­jy­ba ma­ne at­pa­lai­duo­ja, ra­mi­na. Paž­ve­jojęs jau­čiuo­si tar­si po ato­stogų“, – sa­ko Ali.

Patarimas – vesti lietuvaitę

Devynis mėnesius Ali dirbo Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre – sportavo ir žaidė su dvejų–šešerių metų ikimokyklinio amžiaus vaikais.

Savanorystė Lietuvoje – ne tik pirmoji užsienietiška, bet ir darbinė patirtis. Ali džiaugiasi, kad nesuklydo, rinkdamasis profesiją: Anatolijos universitete (Turkija) jis yra baigęs sporto vadybos ir pedagogikos bakalauro studijas. „Visuomet norėjau dirbti su darželinukais. Maži vaikai – besiformuojančios asmenybės. Gali daryti jiems gerą įtaką, nukreipti sporto keliu“, – sako Ali.

Tiesa, pripažįsta, kad iš pradžių darbuotis nebuvo lengva – koją kišo kalbos barjeras. Tad, užuot tobulinus anglų kalbos žinias, turkui teko mokytis lietuviškai. Ali sako, kad mūsų gramatikos perprasti nespėjo, bet darbui reikalingi žodžiai ir terminai netruko tapti savi. Jam taip pat žinomas visas pulkas lietuviškų vardų – Ali išmoko ne tik visų savo mokinių, bet ir jų tėvų vardus.

Su pastaraisiais santykiai itin šilti, nors savanoris ir buvo girdėjęs kalbų apie uždarą lietuvių būdą. Tėvai jaunąjį mokytoją kviesdavo į svečius ir į išvykas po Lietuvos miestus bei miestelius. „Buvo tėvų, kurie patarė man vesti lietuvaitę, nes norėjo, kad pasilikčiau“, – nusijuokia jis.

„Vaikams mano vardas tapo Turkijos sinonimu“, – sako Ali.
„Vaikams mano vardas tapo Turkijos sinonimu“, – sako Ali.

Svajonė – nuosavas darželis

Vis tik Ali nori grįžti į gimtinę – sako pasiilgęs šeimos ir... tikro turkiško maisto. Į priekį taip pat veda svajonė – Turkijoje atidaryti nuosavą darželį, kuriame būtų pritaikyta ir Šiauliuose įgyta patirtis.

„Turkijoje tėvai labai globėjiški – norėjau to ar ne, mano mama iki aštuoniolikos metų daug ką darydavo už mane. Pas jus kitaip: tėvai leidžia vaikams patiems apsirengti, patiems pavalgyti, patiems galvoti, o tai labai gerai. Vaikai auga savarankiškesni, geriau pasiruošia suaugusiųjų pasauliui. Savo darželyje irgi stengsiuosi ugdyti vaikų savarankiškumą“, – idėja dalijasi Ali. Dar viena būtina jo darželio sąlyga – meilė savo darbui. Ali sako tiek Turkijoje, tiek Šiauliuose sutikęs žmonių, kurie dirba tik tam, kad dirbtų.

Iš Lietuvos turkas išvyks rugpjūčio pirmąją, iš viso čia praleidęs dešimt mėnesių. Belaukdamas skrydžio atgal į gimtinę, Ali šiuo metu keliauja po mūsų šalį: projekto metu kiekvienas savanoris per mėnesį gaudavo dvi dienas atostogų, tačiau Ali jų paprasčiausiai nepanaudojo, visą savo laiką skyrė vaikams. Dabar bando atsigriebti.

Prieš išvykdamas, jis dar planuoja Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre surengti mokytojų varžybas. „Jeigu pavyks, varžybas surengsiu ir tėvams. Man atrodo, tai suartins mokyklos bendruomenę ir galbūt taps gražia tradicija, kuri primins mane. Nes aš visus, kuriuos sutikau, tikrai prisiminsiu“, – šypsosi Ali.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite