REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2018 m. Gruodžio 9 d. 18:14

Aksomo ir odos draugystė

Marijampolė

Marija BurbienėŠaltinis: Etaplius.lt


63669

Taip pirmą savo kurtų drabužių kolekciją, pristatytą Marijampolės kultūros centre, apibūdina marijampolietė Rūta Priven-Vaitkevičienė.


Foto galerija:

ruta-2.jpg
ruta-3.jpg
ruta-4.jpg
ruta-5.jpg

Buvo įprasta „išsityčioti“ iš daiktų

Aksomo ir odos pasirinkimas – neatsitiktinis. Rūtos vaizduotėje šios abi medžiagos derėjo viena su kita ir mintyse dėliojosi modeliai – sukūrė jų 21!

Kolekcijai Rūta sako pasirinkusi tuos modelius, kuriuos gebėjo pasiūti pati.

– Nesu ta siuvėja, kuri pasižymi kruopštumu, bet aš turiu drąsos, nebijau klysti, – prisipažįsta ji. – Man labiau patinka pats rūbų konstravimas, visada degiau noru daryti kažką kitoniškai. Nuo pat vaikystės „išsityčiodavau“ iš daiktų, perdarydavau juos savaip. Besimokydama Rygiškių Jono gimnazijoje keisčiausiomis aprangos detalėmis šokiruodavau draugus, bet, žiūrėk, praeina metai, ir mano susikurtas stilius tampa madingas, – pasakoja Rūta.

Atsikartojančios praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio mados tendencijos Rūtą labai džiugina. Taškeliai, dryžiai ir rūtos šakelės dominuoja ir jos kurtuose drabužiuose. Beje, rūtos šakelė tapo tarsi vizitine Rūtos kortele, o prieš metus sukurtas ir prekinis ženklas „PRūta“, kuris žymi visus jos gaminius.

Pastūmėjo biržos parama

Rūta – Kauno technikos universiteto magistrantė. Turėjo ir su profesija susijusių svajonių, norėjo dirbti reklamos srityje. Sako galėjusi su vyru ir užsienyje susirasti gerai apmokamus darbus. Vis dėlto nugalėjo gimtojo miesto trauka.

Nors besilaukiančiai moteriai čia darbą surasti buvo labai sunku, bet gimus sūnui ir atsiradus daugiau laiko, Rūta vis dažniau pradėjo prisiminti širdžiai mielą užsiėmimą – drabužių puošybą.

– Vyras ir siuvimo mašiną nupirko, tačiau man įdomiau buvo ne tiek siuvimas, kiek drabužio puošimas. Net savo vestuvinę suknelę dekoravau pati. O kai mamos jubiliejui jos suknelę papuošiau pieštomis gėlėmis ir visų buvau nugirta, nuėjau į... darbo biržą, – pasakoja Rūta.

Biržos siųsta tris mėnesius pasimokė „Profesijų spektre“, papildomai praktikos įgijo pas profesionalią siuvėją, o kai iš Jaunimo darbo centro sulaukė pasiūlymo įsigyti reikalingos įrangos ir pradėti kurti bei dirbti savarankiškai, negalėjo nuvilti visų, kurie ja tikėjo.

– Jei ne darbo biržos parama, nebūčiau ėmusis šio verslo. Turėjau labai gerą mokytoją Virginiją, kuri ne tik mane išmokė siūti, bet ir padrąsino, kad viskas ateis su praktika. Atsirado ir žmonių, kurie pritarė. Didžiausia palaikytoja – mama, kuri pritardavo visiems mano sumanymams. Be to, dalyvaudama biržos programoje susipažinau su Aira Zelenauskiene, kuri lazerine mašina daro stebuklus, – kūrybine draugyste džiaugiasi Rūta.

Mėgaujasi tuo, ką daro

– Žinau, kad man dar daug reikia augti, daug dirbti, norint kokybiškai siūti, tačiau tiksliai žinau, kokio galutinio rezultato noriu, – sako Rūta, prisipažindama, kad jai dar stinga siuvėjoms būdingo kruopštumo. – Nebijau suklysti – juk mes visi mokomės iš savo klaidų. Jeigu koks drabužis iš karto nepavyksta, nenusimenu, pagalvoju – pati sunešiosiu. Bet, žiūrėk, kuri draugė nusigriebia ir dėvi patenkinta. Būna ir taip, kad iškerpu, sukonstruoju drabužį, profesionali siuvėja pasiuva „griaučius“, o po to aš puošiu medžiagos ar odos juostelėmis, įvairaus dydžio rutuliukais, karoliukais, kaip tik sugalvoju, ir tai didžiausias man kaifas, nes šitaip išreiškiu save.

Rūta neslepia, kad yra iniciatyvi ir dėl to net jaučia bendraamžių pavydą. Bet kita vertus, ji žino, kad kai kurioms merginoms yra įkvėpėja – jei ji gali, ir aš galiu! Ir Rūta mielai dalijasi tuo, ką pati moka geriausiai – įkūrė savo darbo studijoje miesto centre kūrybines dirbtuves, kur susirinkusios moterys, merginos dekoruodamos drabužius tiesiog leidžia išsiskleisti savo gebėjimams ir fantazijai. Be to, Rūta kūrybos džiaugsmu užkrėtė ir vaikus Degučių dienos centre, kur kas savaitę vyksta jos užsiėmimai.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos



REDAKCIJA REKOMENDUOJA