REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2018 m. Lapkričio 9 d. 14:40

Abiturientai pasirinko brandos egzaminus

Panevėžys

Pexels.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


59738

Lapkričio 6 d. baigėsi abiturientų apsisprendimo dėl brandos egzaminų terminas. Pagrindiniai brandos egzaminų sistemos principai nesikeitė. Mokiniai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip 7 egzaminus, iš kurių 2 – lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vienas dalyko brandos egzaminas arba brandos darbas – yra privalomi.

Savivaldybės mokyklų abiturientų valstybinių brandos egzaminų pasirinkimas išlieka panašus jau keletą metų. Valstybinius brandos egzaminus rinkosi: lietuvių kalbos ir literatūros – 95 abiturientai, užsienio kalbos (anglų) – 115, matematikos – 101, istorijos – 57, biologijos – 45, geografijos – 41, fizikos – 19, informacinių technologijų – 16, chemijos – 10. Mokyklinius brandos egzaminus rinkosi: lietuvių kalbos ir literatūros – 110 abiturientų, technologijų – 106, menų – 15. Brandos darbo rašyti šiais metais nepanoro nė vienas abiturientas.

Kaip numato Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinti minimalūs rodikliai, 2019 m. priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama į stojančiųjų brandos egzaminų rezultatus, taip pat ir į metinių pažymių vidurkį.

2019 m. stojantieji į universitetus turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus taip, kad jų įvertinimų aritmetinis vidurkis būtų ne mažesnis negu 40. Stojant į kolegijas, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės būti ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.

2019 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, 2019 m. minimalūs rodikliai pirmą kartą galios ne tik stojantiesiems į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas tiek į valstybinius, tiek į nevalstybinius universitetus ir kolegijas.

2019 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja 2019 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA