Angle down Atgal

A. Užkalnis gėdijasi praeityje laidytų kritikos strėlių: kai paskaitau, tai Dieve mano

Rašytojas, publicistas ir maisto kritikas Andrius Užkalnis iki šiol daugeliui kelia prieštaringus jausmus. Vieni žavisi jo itin aštriu rašymo stiliumi, kiti piktinasi išgirdę kartesnę repliką – esą žodžio kišenėje neieškantis vyras per daug sau leidžia.

„Žinių radijo“ laidoje „Greiti pietūs“ svečiavęsis A. Užkalnis pasakojo, kad kone per dešimtmetį besitęsiančią karjerą jis labai pasikeitė. Tai pastebi ir jo skaitytojai.

„Nuo 2010-ųjų labai pasikeičiau. Pyktis ir skaitančių nekentėjų agresija yra lengviausiai sugeneruojamas dalykas, leidžiantis greičiausiai pasiekti populiarumą. Bet vėliau ateina toks metas, kad žmonėms tai nusibosta. Jie nenori eteryje matyti nuolatinio erzinimo“, – įsitikinęs pašnekovas.

A. Užkalnis atviras – prieš kelerius metus socialiniuose tinkluose mėtytos kritikos strėlės šiandien jį verčia gėdytis. Rašytojas svarsto, kad tik prasidėjus socialinių tinklų erai daugelis nežinojo, kaip juose elgtis, tad padarė nemažai klaidų.

„Feisbukas turi funkciją „Prisiminimai“, kuri parodo, kas vyko tądien prieš kelerius metus. Kai pasižiūriu, ką buvau parašęs, tai Dieve mano. Ir banalybių, ir lėkštybių, ir dalykų, kurie buvo labiau apie mane nei apie auditoriją.

Manau, kad feisbuke mes buvome kaip beždžionės, įleistos į televiziją ir darančios laidą, nežinančios, kas vyksta. Tai buvo mokymasis eksperimentiniu būdu“, – sakė jis.

Andrius pasakojo, kad persvarstyti savo įrašų turinį jį paskatino mylimoji Fausta. „Fausta man duodavo atgalinį ryšį apie beveik visus mano įrašus, pasireiškimus internete. Man iš pradžių tai nepatiko, nes didelė dalis pastabų buvo kritiškos, bet atsirado aiški vertinimo sistema, sustačiusi į struktūrą. Kai tavęs žmogus paklausia, ką tu nori parodyti šiuo postu, ko tu juo sieki, tuomet persvarstai savo įrašus darkart“, – tikino jis.

Visgi A. Užkalnis pabrėžė, kad ne visų žmonių nuomonės reikia klausyti: „Tokių žmonių, kurių klausaisi, neturi būti daug, nes jei pradėsi klausyti interneto komentatorių, kurie kiekvieną dieną rašo „kiaule, nustok ėsti“, nebus įmanoma dirbti. Iš tiesų, tos savimi patenkinto šikniaus drąsos turi būti daugiau nei vidutiniškai, bet kažkokia kontrolė ir pagalba iš šalies yra reikalinga“, – teigė Andrius.

Jau ne kartą socialiniai tinklai įžymybių įvardyti kaip tikra patyčių ir agresijos terpė. Tai patvirtino ir A. Užkalnis. Daugeliui itin tvirtą nuomonę apie save turintis ir nepalaužiamas atrodantis vyras pasakojo, jog aplinkinių replikos buvo neigiamai paveikusios ir jį, tad jis suskubo kreiptis į psichologą.

„Aš būsiu vienas iš pirmųjų, prisipažinusių apie tai. Mes, nesuvokdami, kaip naudotis feisbuku, buvome kaip Černobylio gelbėtojai, ėję gesinti gaisro, nežinodami, kokios pasekmės gresia dėl tų neišvengiamų švitinimo dozių.

Neigiamų komentarų ir emocijų lavina tuomet atrodė kaip juokas. Galvojau, kad man tai kaip nuo žąsies vanduo, kad jokių pasekmių nėra ir nebus, tačiau laikui einant pastebėjau, jog tos piktos aplinkinių reakcijos kaupiasi. Atrodė, kad jos pradeda tirpti kraujotakoje, o gal net tampa kraujo dalimi. Tada tie savyje užspausti dalykai pradėjo kilti į viršų, pereiti į žodinę agresiją artimoje aplinkoje, į neleistiną elgesį su artimaisiais, piknaudžiavimą savo sunkaus charakterio „žvaigždės“ statusu.

Džiaugiuosi, kad anksti susiradau psichiatrę, kuri su manimi dirba ne vienerius metus. Didelė mano darbo su ja dalis buvo narstymas tų pasekmių, kurias turėjo feisbukinis stresas“, – atviravo A. Užkalnis.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite