A. Sysas: „socialdarbiečiai“ derybose galiausiai nusileis

Lietuva
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris Lina Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas teigia, kad derybose dėl valdančiosios daugumos buvę jo bendražygiai Socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) nariai galiausiai nusileis. A. Syso manymu, kitokiu atveju jiems grėstų politinis fiasko, be to, tikina buvęs dabartinių „socialdarbiečių“ kolega, kaip istorija parodė, postai šiai partijai yra labai svarbūs.

A. Sysas sakosi iki šiol vaizdžiai prisimenantis 2017 metų rudenį, kai nuo LSDP partijos atsiskyrė būrys ilgamečių jo bendražygių, tarp kurių buvo Juozas Bernatonis, Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas ir kt. Politikas teigia, kad tuometinius įvykius jis priėmė kaip „kultūrinį, politinį šoką“ – jį nustebino, kaip ideologija yra keičiama į postus.

„Žmogus, kuris buvo partijos pirmininkas (G. Kirkilas. – ELTA), parodo pavyzdį, kaip nesilaikyti statuto, ir dėl posto keičia ideologinius dalykus. Tai aš negaliu pasakyti, kad jį puikiai pažįstu, nes buvo man tam tikras šokas – kultūrinis, politinis. Jis senas gudrus derybininkas, visą laiką dirbo politinį darbą nuo tarybinių laikų ir dar turi pilkąjį kardinolą J. Bernatonį, kur dviese jie gali tokių neįtikėtinų ėjimų sugalvoti, kad tai yra tikra jų stichija“, – sako A. Sysas.

Dabartiniame koalicijos formavimo kontekste socialdemokratas mano, kad teiginiai, jog „socialdarbiečiai“ esą nebenori Seimo pirmininko posto, yra tokių derybinių ėjimų pavyzdys.

„Žiūrėjau vienos laidos įrašą ir netikiu, ką girdžiu. „Socialdarbiečiai“ pareiškė, kad Seimo pirmininko posto jie nereikalavo. Tai tas pats G. Kirkilas iš TV ekranų visose žiniose sakė, kad pagal koalicijos sutartį jiems priklauso, atiduokit ir viskas. O dabar pasakė, kad jie niekados to ir nenorėjo. Gyvas pavyzdys – prieš dvi savaites kalba viena, o po to apsimeta, kad praleidžia šį klausimą, o tada, kad atiduokite Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir tada galbūt nusileisime. Net jeigu „valstiečiai“ ją atiduotų, nesu tikras, ar tuo viskas baigtųsi“, – sakė parlamentaras.

A. Syso teigimu, tokia stipri derybinė pozicija byloja apie neramumą partijos viduje. Pasak jo, LSDDP neturi atspirties visuomenėje, dėl to neva jaudinasi bendrapartiečiai, norintys tęsti politinę karjerą. Pasak socialdemokrato, Seimo užkulisiuose buvo kalbama, kad LSDDP frakciją Seime gali palikti net 8 jos nariai.

„Buvau girdėjęs, kad tris norėjo palikti ant ledo. (...) Keli žmonės, kurie save sieja su politika, supranta, kad tai vos ne karjeros pabaiga. Tada prasideda kaltų paieška, ir kiekvienas pradeda rūpintis daugiau savimi. Aišku, konfliktų ten labai daug, pretenzijų labai daug, nes nėra rezultato, o tas yra svarbiausia. Ir tada žmonės pradeda dairytis, kur galima išeiti, prisijungti“, – teigė A. Sysas.

Apie neramumus „socialdarbiečių“ partijoje buvo prakalbęs ir Darbo partijos narys Andrius Mazuronis, tikinęs, kad keli jos nariai kalbėjosi su „darbiečiais“ dėl naujo politinio darinio kūrimo.

„Iniciatoriai šios frakcijos kūrimo yra tikrai ne Darbo partijos atstovai, o LSDDP frakcijos atstovai, kurie yra nepatenkinti dabartine situacija tiek frakcijoje, tiek partijoje. Tai yra ir buvę premjerai, ir buvę komitetų vadovai – žmonės, kurie jaučiasi neišgirsti“, – lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ praėjusią savaitę sakė A. Mazuronis.

Pasak A. Syso, norėdama išlikti, šiandien LSDDP turi vienintelį kelią – nusileisti derybose dėl daugumos. Kitaip, sakė jis, partija patirs politinį „fiasko“.

„Faktiškai „socialdarbiečiams“ nėra kur eiti. Jie pastatyti prieš faktą, kad dar būdami valdžioje jie kažkaip atrodo. Jeigu jie tik užima kažkokią kitą poziciją, tai jų korta bus visiškai mušta ir patirs dar didesnį fiasko“, – mano parlamentaras.

„Aš žinau, kad jie paskutiniu momentu derybose nusileis suprasdami, kad nėra kelio atgal. Kodėl jie atsiskyrė nuo partijos? Todėl, kad norėjo likti postuose. Šiandien jie visi turi postus. Įsivaizduokite, visa frakcija tampa Mišrios frakcijos nariais arba frakcija, kuri nei palaiko, nei yra opozicijoje – tai būtų politinis nulis“, – tikina A. Sysas.

ELTA primena, kad derybos dėl koalicijos yra keliamos į kitą savaitę.

Kaip jau buvo skelbta, paskutiniuosiuose rinkimuose – į Europos Parlamentą – LSDDP užėmė 12 poziciją su 2,23 proc. (57969) balsų. Daugiausia jų sulaukė partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas (10019), antroje vietoje liko Rimantė Šalaševičiūtė (5670), trečias – J. Bernatonis (5596). Rinkimuose partija aplenkė tik Lietuvos žaliųjų partiją, Laisvės sąjungą, visuomeninius komitetus „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ ir „Lemiamą šuolį“.

Primename, kad vadinamasis Socialdemokratų partijos skilimas įvyko, kai kilo nesutarimai, ar tuomet valdžioje buvusiai LSDP likti su valdančiaisiais valstiečiais, ar trauktis į opoziciją.

LSDP taryba 2017 m. rugsėjo 23 d. balsavo už traukimąsi iš koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Iš balsavime dalyvavusių 195 LSDP tarybos narių už siūlymą nutraukti koaliciją su „valstiečiais“ balsavo 140 narių, prieš – 46, 9 – susilaikė.

Su partijos tarybos sprendimu nesutiko devyni Seimo socialdemokratai - G. Kirkilas, A. Butkevičius, J. Bernatonis, Artūras Skardžius, Irena Šiaulienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Rimantas Sinkevičius, Andrius Palionis ir Antanas Vinkus. Šie politikai kategoriškai laikėsi pozicijos, kad turi būti tęsiamas bendradarbiavimas su valdančiaisiais „valstiečiais“.

2017 m. spalį vadinamieji socialdemokratų maištininkai įsteigė Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją Seime. Vėliau įkurta LSDDP. Jai vadovauja G. Kirkilas.

ELTA