A. Širinskienė kritikuoja S. Skvernelio iniciatyvą dėl pandemijos valdymo: tai šiek tiek kelia šypseną

Vilnius
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris Dovilė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Rudens Seimo sesijos išvakarėse iš „valstiečių“ gretų pasitraukęs ekspremjeras Saulius Skvernelis prakalbo apie būtinybę sprendimus dėl pandeminių ribojimų perkelti iš Vyriausybės į Seimą. Tai buvusiai jo kolegei „valstiečių“ frakcijoje Agnei Širinskienei kelia šypseną. Pasak jos, toks Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno S. Skvernelio keliamas siekis panašus į „oponavimą dėl oponavimo“.

„Aš jo (siūlymo – ELTA) nespėjau analizuoti, bet tai šiek tiek kelia šypseną, nes, kai Skvernelis buvo ministras pirmininkas, jis manė kitaip. Aš turiu labai negerą įtarimą, kad tai yra oponavimas dėl oponavimo“, – Seime žurnalistams sakė A. Širinskienė.

Tačiau ekspremjeras nesutinka, kad įstatymo iniciatyva, kuri šiuo atveju leistų pandemijos valdyme stiprinti Seimo galias, prieštarauja laikysenai, kurią jis buvo užėmęs vadovaujant Vyriausybei. Pasak jo, tuomet jis panašias iš Seimo pasigirstančias replikas dėl esą per mažo Seimo vaidmens valdant pandemiją kritiškai vertino, nes situacija buvo visiškai kitokia, nei yra dabar.

„Tada buvo reikalingi neatidėliotini sprendimai, nes nebuvo nei valdymo schemų, nei mechanizmų. Net ir mūsų įvestas karantinas, palyginus, tęsėsi labai trumpai. Mes juk nesakome, kad Seimas iš karto turi valdyti. Bet 6 mėnesiai, kai yra įvestas kitas teisinis režimas, – Seimas turi savo poziciją išreikšti“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

„Visi ribojimai yra susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis arba ūkinės veiklos ribojimais. Aš suprantu, kad tuomet, kai situacija buvo nežinoma, ji buvo staigi ir reikalaujanti sprendimų. Todėl tokia funkcija įstatymu buvo pavesta Vyriausybei. Bet kai tas terminas yra neapibrėžtas ir tęsiasi jau pusantrų metų su ribojimais, tai turėtų Seimas savo poziciją išreikšti“, – parlamento frakcijos „Vardan Lietuvos“ iniciatyvą aiškino S. Skvernelis.

Pasak jo, būtent dėl to, kad Seimas yra išjungtas iš ilgą laiką trunkančios valstybės lygio ekstremalios situacijos, kurios metu laikini ribojimai tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, kyla visuomenės nepasitenkinimas.

„Dalis žmonių, kurie šiandien protestuoja, sako: mūsų teisių, laisvių ribojimai vykdomi nesivadovaujant įstatymu, o poįstatyminiais aktais ir nedalyvaujant Seimui. Aš manau, kad ir Galimybių pasas turi atsirasti įstatyme, o turinį ir ribas galėtų reguliuoti Vyriausybė. Tai mes ir siūlome, kad, praėjus 6 mėnesiams, jei situacija nekinta, tai Vyriausybė turėtų Seimo paprašyti teisinį režimą pratęsti Seime“, – sakė S. Skvernelis.

Naujai sukurtos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai jau pirmąją Seimo rudens sesijos dieną įregistravo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama krizių valdymą perduoti parlamentui.

Teikiamose Civilinės saugos ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymų pataisose numatoma, kad, jei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją asmens teisės ir laisvės yra ribojamos atitinkamomis priemonėmis ilgiau nei 6 mėnesius, po šio laikotarpio dėl jų pratęsimo 1 mėnesiui toliau sprendžia Seimas.

Tokias pataisas registravo Seimo nariai Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis, Lukas Savickas ir Tomas Tomilinas.

Įstatymo pataisas registravę Seimo nariai tikisi, kad, nustačius tokį teisinį reguliavimą, pavyks užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų laikymąsi – kad klausimai, susiję su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu, turi būti įgyvendinti tik įstatymu.

 

ELTA