Suabejoti tokiu vertinimu paskatino viešoje erdvėje skelbiami miesto gimnazijos moksleivių pasiekimai įvairiuose konkursuose. Tad kalbiname Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos direktorę AUDRONĘ BUZIENĘ:

-Rajono vadovių pasisakymuose Jūsų vadovaujamai gimnazijai atiteko autsaiderės vaidmuo. Ką apie tai manote?

-Kaip gimnazijos vadovę ir kaip žmogų, kuriam labai rūpi Širvintų rajono švietimo reikalai, mane labai nuliūdino netiesioginis dviejų ugdymo įstaigų priešpastatymas viena kitai. Trys miesto mokyklos ugdo Širvintų miesto ir aplinkinių vietovių vaikus ir jaunuolius.  Gimnazija yra finišo tiesioji, kur mokytojų ir mokinių darbo rezultatai matuojami, baigus pagrindinio ugdymo programą (PUPP) ir vykdant brandos egzaminus. Tai yra vieša informacija, prieinama kiekvienam, kas moka atsidaryti NŠA svetainę (www.egzaminai.lt) ir joje panaršyti. Niekas viešai po brandos egzaminų rezultatų neaptarinėja Širvintų  pradinėje mokykloje ar Širvintų progimnazijoje dirbančių matematikos ar lietuvių kalbos mokytojų darbo kokybės, bet gimnazijos pedagogai visa tai išgyvena kiekvieną vasarą, nors visi gerai suprantame, kad galutinis rezultatas priklauso nuo visų trijų mokyklų pedagogų darbo kokybės ir nuo pačių mokinių motyvacijos mokytis.

– Prisiminkime rajono mokyklų praeitį. Ar jos visada buvo konkurentės?

-Dabartiniame kontekste norėčiau šiek tiek priminti Širvintų miesto mokyklų istoriją. 1985 metais atidarius Širvintų II-ąją vidurinę mokyklą, įvyko pirmoji reorganizacija. Didžioji dalis naujos ugdymo įstaigos pedagogų atėjo iš buvusios vienintelės mieste Širvintų vidurinės mokyklos, kuri tais metais tapo Širvintų I-ąja vidurine. Jau nuo tada tarp mokyklų buvo tam tikras lengvas bendravimo „šaltukas“ ir konkurencija.

Kai 2004 m. atėjo laikas dar vienai dviejų miesto mokyklų reorganizacijai į tris ugdymo įstaigas, dalis Širvintų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos bendruomenės manė, kad būtent ši mokykla kelia sau didesnius lūkesčius ir turi ambicingesnius pedagogus, vadovus. Politikai nusprendė kitaip ir keturmete 9-12 klasių mokinių mokykla (nuo 2006 m. akredituota gimnazija) tapo dabartinė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija.

Kai 2011 metų rugsėjo pabaigoje atėjau dirbti gimnazijos vadovo darbą, tai viena iš gimnazijos svajonių buvo geri, šilti, draugiški, konstruktyvūs, atviri visų trijų miesto mokyklų vadovų, pedagogų, specialistų santykiai. Savaime suprantama, ypač su „Atžalyno“ pagrindine mokykla (dabar progimnazija), kadangi būtent tai labai svarbu sėkmingam darbo su gimnazistais pirmokais startui. Būta labai daug gražių abiejų mokyklų vadovų ir pedagogų susitikimų, diskusijų, pasidalijimų patirtimi. Viskas sustojo vietoje, kai pabandėme bendradarbiauti mokytojų dalykininkų metodinių grupių lygmeniu. Čia pirmasis blynas (abiejų mokyklų lituanistų ir matematikų, mokyklų vadovų susitikimas gimnazijoje) buvo „prisvilęs“ ir dviejų mokyklų bendradarbiavimas tapo vėl gerokai santūresnis ir formalesnis.

-Ar yra galimybių mokyklų santykius sušvelninti? Kas tą galėtų padaryti?

-Po paskutinio Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžio tapo aišku, kad naujos ugdymo įstaigos vadovo laukia daug rimtų iššūkių. Vienas jų – šiuo metu šiek tiek supriešintų žmonių telkimas bendram darbui, kuriame būtinas besąlygiškas savo srities profesionalų pasitikėjimas vieni kitais.

-Tai visgi, kokie gimnazijos pasiekimai? Kaip ji atrodo šalies mastu?

-Autsaideriais nesijaučiame. Gimnazijos reitingai iki pandeminio laikotarpio kilo. 2016 metų pradžioje Širvintų pradinė mokykla ir mūsų gimnazija dalyvavo išoriniame vertinime, kurį vykdė Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Tai visas mokyklos veiklos sritis apimanti patikros procedūra, kuriai pasibaigus, diagnozuojama 10 sėkmingiausių ir 5 tobulintinos mokyklos veiklos sritys. Tai yra vieša informacija apie ugdymo įstaigą, jeigu ši išoriniame vertinime yra dalyvavusi. Gimnazijos mokinių pasiekimų augimas prasidėjo būtent po išorinio vertinimo, kai buvo priimti geri vadybiniai sprendimai dėl ugdymo proceso organizavimo tobulinimo. 2016 metais buvome 124, vėliau kiekvienais metais rezultatai nuosekliai gerėjo, 2020 metų reitingas – 50 iš 365 Lietuvos gimnazijų. Reitingai sudaromi pagal brandos egzaminų rezultatus. Lietuvos gimnazijų reitingai nepatvirtina hipotezės, kad ilgųjų gimnazijų (1-12 klasės) mokinių pasiekimai geresni nei keturmečių gimnazijų. Tai pasakytina ir apie Širvintų rajono gimnazijas.

-Kaip reikalai su informacinėmis technologijomis? Kaip suprantu, 3D spausdintuvo gimnazija neturi?

-Neslėpsiu, kai „Atžalyno“ progimnazijos tarybos pirmininko gerb. A. Indriulionio iniciatyva šioje įstaigoje atsirado 3D spausdintuvas, labai džiaugiausi, kad tokie rimti pokyčiai įmanomi, pasitelkiant iniciatyvius ugdymo įstaigos bendruomenės narius. Gimnazija tokio spausdintuvo nėra įsigijusi. Suprantu, kad neformaliojo švietimo užsiėmimai labai svarbūs, ugdant bet kurio amžiaus koncentro mokinius, tačiau į informacinių technologijų brandos egzamino programą naudojimasis šiuo įrenginiu nėra įtrauktas, todėl brandos egzaminų rezultatams įtakos neturi.

-Gimnazistai neturi galimybės naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis?

-Gimnazijos strategijos prioritetas – formalusis ugdymas, t. y. inovatyvi, šiuolaikiška pamoka. Be informacinių technologijų tokia pamoka sunkiai įsivaizduojama. Ugdymo kokybei gerinti buvo skirtas projektas „Inovatyvios ugdymo(si) aplinkos kūrimas“, kurį gimnazija įgyvendino 2018–2019 metais. Taip atsirado kabinetas su įrengta išmaniąja lenta, 26 planšetėmis bei reikalinga programine įranga.

Mūsų mokyklos nedidelė komanda sugebėjo, neperkant iš gimnazijos biudžeto brangiai kainuojančios paslaugos, savo jėgomis parengti sudėtingą paraišką finansavimo konkursui ESFA ir tą konkursą laimėti. Mums užteko kompetencijų projekto administravimui ir vykdymui. 2019 metais iš sutaupytų lėšų buvo įrengtas dar vienas išmanusis kabinetas. 2020 metų pabaigoje gimnazija įsigijo 6 grafines planšetes tam, kad vaizdo pamokose mokytojas turėtų patogų įrankį naujos medžiagos aiškinimui.

Šiais mokslo metais pradėjome ruoštis kokybiškam mišriam ugdymui, todėl įsigijome 7 kameras, kad gimnazijoje vykstančios pamokos ar konsultacijos galėtų būti kokybiškai transliuojamos besimokantiems namuose.

-Savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo kalbama apie menkesnį gimnazijos įdirbį, lyginant su „Atžalyno“ progimnazija pagal dalyvavimą ir laimėjimus respublikinėse olimpiadose ir konkursuose. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

-Gimnazija pateikė miesto bendruomenės dėmesiui informaciją apie 2019–2020 metų olimpiadas ir konkursus savo interneto svetainėje ir FB puslapyje. Nesiimsiu svarstyti, kodėl šis aspektas buvo pasirinktas kaip gerokai silpnesnė nei „Atžalyno“ progimnazijos pusė, lyginant abi mokyklas. Nuo 2020 metų pavasario prasidėjusi COVID-19 pandemija koregavo ir respublikinių olimpiadų tvarkaraštį. Lyginant dvi ugdymo įstaigas pagal šį kriterijų, greičiausiai netyčia buvo nepastebėta, kad gimnazistai neišvyko į dalį respublikinių olimpiadų dėl to, kad jos buvo nukeltos dėl karantino. Pateikdami duomenis, neįtraukėme konkursų, kuriuose gali dalyvauti visi mokiniai, sumokėję tam tikrą pinigų sumą. Suskaičiavome, kad iš viso 2019–2020 m. m. Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos mokiniai rajoniniuose olimpiadų ir konkursų etapuose užėmė 27 pirmąsias vietas, 20 antrųjų vietų ir 25 trečiąsias vietas. Viso buvo dalyvauta 21 rajoninėje olimpiadoje ir kituose konkursuose.

Į respublikinius olimpiadų etapus buvo pakviesti  11 gimnazistų, tačiau dėl pandemijos respublikiniuose etapuose dalyvavo  6 mokiniai, 3 iš jų užėmė prizines vietas.  Puikūs ir edukacinio konkurso „Olympis“ rezultatai: 3 trečiojo laipsnio diplomai,  3 antrojo laipsnio diplomai 16 pirmojo laipsnio diplomų, iš kurių du apdovanoti medaliu, nes mokiniai aplenkė 100% varžovų.

-Ko Jūs tikitės iš miesto mokyklų pertvarkos?

-Labai tikiuosi, kad mokytojai šiuo sudėtingu laikotarpiu nepraras atviro ir šilto ryšio su savo mokiniais, o nauja situacija leis toliau visiems mums mokytis gyventi žmonių įvairovėje.

 -Dėkoju už pokalbį.

NERINGA TUŠKEVIČIENĖ