A. Bilotaitė: pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje per karantiną – ledkalnio viršūnė

Vilnius
Pexels.com nuotr.
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad policijos gaunami pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje per karantiną yra tik ledkalnio viršūnė – tikras to mastas gali būti didesnis, nes ne visi smurtą patiriantys žmonės apie tai praneša.

„Kalbant apie karantino laikotarpį ir skaičius, kuriuos mes matome, tai akivaizdu, kad mes matome tik ledkalnio viršūnę (...) Tai susiję su tuo, kad suaugę žmonės ir vaikai, patiriantys smurtą, būdami karantino sąlygomis, užsidarę namuose, neturi galimybių pranešti, informuoti arba paprašyti pagalbos“, – žurnalistams antradienį sakė A. Bilotaitė.

Ji teigė gruodžio pabaigoje patvirtinusi priemonių planą, kuriame numatyta, kad smurtą patiriantys žmonės apie tai galėtų pranešti ne tik skambučiu, bet ir SMS žinute.

„Tai turėtų užtikrinti Bendrasis pagalbos centras. Antras dalykas – policija turės užtikrinti informacijos suteikimą smurto aukoms apie tai, kur ir kokiais kontaktais galima gauti specializuotą pagalbą. Trečias dalykas skirtas savivaldybėms – kad jos, esant galimybei, dalį saviizoliavimo vietų turėtų skirti smurto artimoje aplinkoje aukoms“, – teigė ministrė.

A. Bilotaitė smurto artimoje aplinkoje problemą antradienį aptarė kartu su policijos, nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas sako, kad pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje antrojo karantino metu šiek tiek sumažėjo.

„Stebėjome ryškų smurto artimoje aplinkoje atvejų padidėjimą pirmosios bangos metu – balandžio, gegužės, birželio mėnesiais, ir vėliau tų pranešimų šiek tiek nuslūgo. Dabar stebime antrąją bangą – matome tam tikrą stabilią situaciją ir tas gaunamų pranešimų vidurkis labai panašus su užpraeitų metų vidurkiu – tuo nekarantininiu laikotarpiu. Panašu, kad situaciją pavyko stabilizuoti“, – spaudos konferencijoje sakė vienas policijos vadovų.

Jis teigia, kad situacijos stabilizavimui turėjo įtakos prevencinis darbas – vykimas į šeimas, domėjimasis, ar viskas gerai, ar nėra smurto požymių.

„Manome, kad proaktyvus darbas turėjo tam tikros įtakos situacijos stabilizavimui“, – teigė A. Paulauskas, pridūręs, kad svarbu rasti galimybių smurto artimoje aplinkoje prevencijai.

Jo teigimu, visos trys Baltijos valstybės išsiskiria smurto artimoje aplinkoje lygiu europiniame kontekste. 

„Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis sako, kad pirmojo karantino metu sumažėjo skambučių telefonu, tačiau padaugėjo vaikų, besikreipiančių internetu.

„Tą pačią tendenciją matome dabar, kai yra antrasis karantinas, tačiau tokio mažėjimo nestebime, kai vaikai kreipiasi į mus internetu“, – žurnalistams sakė R. Povilaitis.

Jis sako, kad tai susiję su privatumo aplinkybėmis.

R. Povilaičio teigimu, „gerokai sumažėjo“ skambučių dėl smurto sugriežtinto karantino metu, tačiau tai nerodo sumažėjusio smurto.

„Tai jokiu būdu nereiškia, kad smurto mažėja. Tai atspindi tai, kad vaikai apie tai mažiau pasakoja“, – kalbėjo „Vaikų linijos“ vadovas.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė teigia, kad karantino pradžioje pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje sumažėja, vėliau jis išauga.

„Abiejų karantinų metu statistinės tendencijos yra labai panašios. Karantino laikotarpių pradžioje pranešimų skaičius tendencingai mažėjo, tačiau po 4-5 savaičių yra pastebimas maždaug 20 ir daugiau procentų pranešimų padidėjimas“, – teigė J. Cinskienė.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo smurto dažniausiai nukenčia moterys, tačiau nežymiai daugėja ir nuo to nukentėjusių vyrų.

Ministerija teigia, kad daugėja konfliktų, kuriuose nukenčia ne tik sutuoktiniai ar sugyventiniai, bet ir tarpusavyje konfliktuojantys nepilnamečiai, broliai, seserys, kiti šeimos nariai.

BNS