A. Anušauskas: siekiama, kad nepatikimi 5G tiekėjai neturėtų galimybės diegti ryšio infrastruktūrą Lietuvoje

Lietuva
Mobilaus ryšio antena. A. Rutkausko nuotr.
Reporteris Inga Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

 Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, siekiant užtikrinti, kad tik patikimi tiekėjai ir gamintojai tiektų 5G ryšį šalyje, ketinama riboti paslaugų tiekėjų iš trečiųjų šalių įsitraukimą tiekiant elektroninio ryšio paslaugas Lietuvoje. Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymi, kad Lietuvoje kol kas nėra teisinės bazės, galinčios padėti užkardyti nacionalinio saugumo kriterijų neatitinkančių elektroninio ryšio paslaugų tiekimo sandorių.

„Tikslas iš esmės yra žengti rimtą žingsnį, kad strateginiuose projektuose diegiant 5G ryšį Lietuva iš esmės vadovautųsi transatlantiniais kriterijais ir nepatikimi gamintojai ir tiekėjai būtų eliminuoti iš šių projektų Lietuvoje“, – pristatydamas saugios 5G mobiliojo ryšio tinklų plėtros Lietuvoje strategiją pirmadienį teigė L. Kasčiūnas.

Anot jo, kol kas Lietuvoje nėra teisinės bazės, kuri padėtų užkardyti galimybę nesaugiems ryšio tiekėjams tiekti savo paslaugas šalyje.

„Ryšių reguliavimo tarnyba kol kas neturi pareigos kreiptis į Strateginių objektų apsaugos komisiją, (...) kad būtų įvertinti tam tikri sandoriai, aukcionai, konkursai, ar jie atitinka, ar neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų. Kol kas nacionalinio saugumo kriterijai nėra taikomi nei įrangai, nei įrangos palaikytojams.

Kalbant apie elektroninio ryšio reguliavimo priskyrimą vienam ar kitam juridiniam asmeniui, kol kas nėra teisinės bazės, sukurtos taip, kad dėl neatitikimo nacionaliniam saugumui vienas ar kitas priskyrimas būtų neįmanomas“, – teigė L. Kasčiūnas.

Savo ruožtu A. Anušauskas pristatė naujas teisinio reguliavimo nuostatas, kurios padėtų užkirsti kelią nepatikimiems tiekėjams tiekti ryšio paslaugas Lietuvoje.

„Toks yra tikslas, kad nepatikimi tiekėjai, gamintojai negalėtų dalyvauti vykdant elektroninio ryšio veiklą Lietuvoje, ypač diegiant 5G infrastruktūrą, ir Iš esmės palaipsniui būtų eliminuoti iš Lietuvos elektroninio ryšio tinklų ir tiekiamų paslaugų“, – sakė jis.

Dėl šių priežasčių Elektroninių ryšių įstatymą siūloma papildyti principine nuostata, kad visų pirma 5G tinklo plėtrai naudojami radijo dažniai skiriami ir naudojami atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.

Taip pat siūloma įtvirtinti Ryšių reguliavimo tarnybos pareigą kreiptis į Nacionaliniams saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.

A. Anušausko teigimu, nustatant rizikas dėl tiekiamo elektroninio ryšio Lietuvoje taip pat svarbu atsižvelgti ir į pavojus, kylančius dėl trečiųjų šalių veiklos.

„Kontekste visada yra ir žvalgybos rizikų vertinimas, susijęs su trečiųjų valstybių veikla. Yra ir Vyriausybės programos nuostatos dėl nepatikimų gamintojų, mūsų susitarimas su JAV  ir ES rekomendacijos. Bet kokiu atveju, įgyvendinant ilgalaikę strategiją, siekiame, kad nacionaliniam saugumui svarbiuose objektuose elektroninio ryšio tinkluose būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga, prekės, paslaugos“, – tikino jis.

„Jei įstatymais nenumatysime tam tikrų ribų, mūsų viešųjų pirkimų sistema suveiks būtent taip, kaip veikia įprastai: ieškos pačio pigiausio tiekėjo. Vyrauja tendencija, kad ne patys patikimiausi tiekėjai pasiūlo pačią pigiausią ir prieinamiausią įrangą ir, atrodo, pagal mūsų įstatymus viskas gerai“, – akcentavo A. Anušauskas.

Tad naujuoju teisiniu reguliavimu siūloma numatyti kriterijų, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka bet kuris asmuo, gamintojas, tiekėjas, taip pat juos kontroliuojantis asmuo, jei jis registruotas trečiojoje valstybėje, t. y. nepriklausančioje ES, NATO, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir/arba EBPO.

Taip asmenys, naudojantys nacionalinio saugumo intereso neatitinkančią aparatūrą ir įrenginius, turėtų juos pasikeisti iki 2025 m. gruodžio 31 d., jeigu nori pretenduoti į valstybės skiriamus radijo dažnius 5G ryšio paslaugoms tiekti.