REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2018 m. Gegužės 27 d. 18:34

500 metų Pizos bokšto paslaptis įminta

Vilnius

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


39147

Kodėl pasviręs Pizos bokštas išgyveno stiprius žemės drebėjimus, kankinusius regioną nuo viduramžių? Tai ilgai ramybės nedavęs klausimas, kurį ištyrė 16 inžinierių grupė kartu su žemės drebėjimų ir dirvožemio struktūros ekspertu iš Bristolio universiteto.

Palinkusio statinio išlikimo paslaptis inžinierius kankino daugelį metų. Nepaisant nesaugaus jo pasvirimo 5 laipsnių kampu, 58 metrų aukščio bokštas nebuvo pažeistas ir atlaikė mažiausiai keturis stiprius žemės drebėjimus nuo 1280-ųjų.

Dėl neįprastos struktūros ir padėties buvo tikėtasi, kad bokštas patirs rimtų pažeidimų ar netgi sugrius dėl seisminių reiškinių. Stebėtina, bet taip neįvyko ir inžinieriams ilgą laiką tai buvo paslaptis.

Po įvairių tyrinėjimų buvo išsiaiškinta, kad Pizos bokšto išlikimas susijęs su dirvožemio sistemos fenomenu. Bokšto aukštis ir standumas, suderintas su pamatinio dirvožemio minkštumu, leidžia statiniui reaguoti į vibracines charakteristikas. Dėl to bokštas neatspindi žemės drebėjimo judesio. Tai ir yra pagrindinė statinio išlikimo priežastis.

„Ironiška, bet tas pats dirvožemis, nulėmęs bokšto pasvirimą, gali būti priskiriamas kaip padedantis ištverti seisminius reiškinius“, – sako profesorius Mylonakis.

Tyrimo rezultatai oficialiai bus pristatyti kitą mėnesį Graikijoje vyksiančioje Europos konferencijoje.

Parengta pagal Sciencedaily.com



REDAKCIJA REKOMENDUOJA