5 moteriškos neištikimybės priežastys

Vilnius
Flickr.com nuotr.
Reporteris Dovilė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Skirtingai nuo vyrų, moterys labai retai kada išduoda vyrą dėl atsitiktinio nuotykio ar išgėrusios. Dažniausiai neištikimybė būna brendusi moters galvoje ilgą laiką. Kitaip tariant, kaip ir orgazmas, moteriška neištikimybė pirmiausia įvyksta galvoje.

Kokios priežastys lemia, kad „išmintinga ir mylinti šeimos židinio sergėtoja“ ryžtasi tokiam žingsniui?

I priežastis. Prastas seksas su partneriu

Vyrauja nuomonė, kad ištekėjusi moteris gali būti šalta, drovi, susikausčiusi ir nepatyrusi lovoje, kad žmonai užtenka misionieriaus pozos visiškoje tamsoje. Iš tikrųjų ištekėjusiai moteriai taip pat reikia gero sekso. Kaip tvirtina seksologė Judith Mackay, nusivylimai partnerio sugebėjimais ir pomėgiais lovoje yra viena pagrindinių moteriškos neištikimybės priežasčių.

Šiuo atveju moters neištikimybė būna grynai fizinio pobūdžio. Jeigu visais kitais atžvilgiais ją vyras patenkina, skyrybos bus menkai tikėtinos. Kaip sako vyrai, „tai tik seksas ir nieko daugiau“.

II priežastis. Vyras ir žmona pasikeitė vaidmenimis

Šeimos, kuriose vyras – paprastas specialistas, o žmona – perspektyvi verslininkė, jau ne retenybė. Tokiuose santykiuose moteris dažnai tampa lydere ne tik darbe. Namuose ji tęsia savo vadovaujantį darbą ir komanduoja kitiems. Tačiau jai ima trūkti partnerio vyriškos jėgos. Tai pastūmėja stiprią moterį į dar stipresnio vyro glėbį. Šansai, kad toks ryšys gali peržengti sekso ribas ir peraugti į rimtus santykius, yra gerokai didesni nei pirmuoju atveju.

III priežastis. Moteriai trūksta vyro dėmesio

Klasikinė schema: vyras – labai užimtas žmogus, aprūpinantis šeimą, laiką leidžiantis pasitarimuose, prezentacijose ir komandiruotėse. Žmona jaučiasi vieniša, apleista ir pamiršta. Labai gali būti, kad vyras stengiasi iš visų jėgų kuo daugiau uždirbti dėl šeimos ir yra jai ištikimas.

Nepaisant to, moteriai bus nesunku kaupti nepasitenkinimą dėl priverstinės vienatvės ir skųstis vyru, manyti, kad jis jos nebemyli. Šiuo atveju yra didelė tikimybė, kad žmona taps neištikima. Ji nesąmoningai stengsis įrodyti sau ir (netiesiogiai) vyrui, kad tebėra geidžiama, mylima, nepamiršta ir nepamesta. Labai dažnai tokiais atvejais moterys meilužio vaidmeniui pasirenka buvusį klasės ar kurso draugą, kaimyną, tai yra žmogų, kuris pažinojo ją ankstesnę – linksmą, gražią, nerūpestingą, neslegiamą buities ir šeimos rūpesčių.

Kaip tvirtina psichologijos profesorius iš Virdžinijos universiteto Jeffrey Rossmanas, šansai, kad tokia neištikimybė išaugs į rimtus santykius, yra dideli. Viena vertus, moteris gali užsižaisti su įsižiebusiais stipriais jausmais, kita vertus, įžeistas vyras nesugebės atleisti įsimylėjusiai žmonai.

IV priežastis. Kerštas vyrui

Situacijoje, „kai jis pradėjo pirmas“, t. y. kai vyras įsitaisė meilužę, moteris be jokių dvejonių gali jam atsilyginti tuo pačiu. Be to, kaip tvirtina amerikiečių psichologas Danielas Gilbertas, tokia neištikimybė veda link skyrybų. Pirma, moteris iš tikrųjų gali pasijusti nebaudžiama ir galinti sau viską leisti. Antra, moteris savo neištikimybę šiuo atveju laikys pateisinamu kerštu vyrui. Nors iš tikrųjų ji galėjo seniai svajoti apie tai, tik nepasitaikė proga. Trečia, patyrusi išdavystės skonį ir išdavusi vyrą pati, moteris gali pradėti jausti pasibodėjimą juo. Tolimesni santykiai bus neįmanomi. Ne veltui moterys juokauja, kad moteriška neištikimybė apskritai neegzistuoja. Ji bus arba kerštas vyrui, arba nauja meilė.

V priežastis. Moteris jaučiasi verta geresnio

Psichologų nuomone, tai yra sunkiausiai paaiškinama, bet pati populiariausia moteriškos neištikimybės priežastis. Moteriai nepatinka jos sutuoktinis, kuris jai atrodo panašus į „lagaminą be rankenos – ir nešti sunku, ir pamesti gaila“. Tikriausiai jai trūksta drąsos ir ryžto. Viskas atrodo ne taip, kaip ji norėtų, bet aktyviai dirbti su santykiais ji nenori, negali ar nesugeba.

Tokia žmona nelaiko savęs nelaisva. Santuoka jai – tik socialinis statusas. Todėl net tapusi neištikima, ji nesijaus kalta. Šiuo atveju skyrybos gali būti geriausia išeitis. Kaip rašė žymus prancūzų rašytojas ir filosofas La Rochefoucauld‘o, ištikimybė, kurią pavyksta išsaugoti milžiniškomis pastangomis, yra nė kiek ne geresnė už neištikimybę.

Nustojusi gadinti gyvenimą sau ir vyrui, moteris gali suvokti, ką konkrečiai ji norėtų gauti iš gyvenimo. Arba, peržiūrėjusi savo vertybes, ji gali suprasti, kad prarasti santykiai iš tikrųjų nebuvo labai blogi.

Peržvelgus populiariausias moteriškos neištikimybės priežastis, galima suprasti, kad jų pagrindą sudaro ne kas kita, tik nesugebėjimas ar nenoras pašalinti tas priežastis.

Juk nesugebančiam žmonos patenkinti vyrui galima papasakoti apie savo seksualinius poreikius ir svajones. Dėmesio trūkumą galima kompensuoti įdomiais užsiėmimais ir hobiais, savišvieta ar privačiu verslu.

Vyro neištikimybę galima pamiršti, atleisti arba dėl jos išsiskirti, bet nepaversti jos abipusiu apgaudinėjimu.

O nuostatą „aš verta geresnio“ galima panaudoti realiam vyro skatinimui ir bandymui savo pastangomis priartinti jį prie savo vyro idealo.

Neištikimybė – nors ir trumpiausias kelias į trumpalaikį pasitenkinimą, bet jis neveda link santuokinės laimės.

Alfa.lt