5 dalykai, apie kuriuos tolimojo susisiekimo autobuse geriau pamiršti

Šiauliai
Patarimai. Ar saugiai pasieksime kelionės tikslą, labai priklauso nuo pačių keleivių, todėl, keliaudami tolimojo susisiekimo autobusais, net ir atsipalaidavę, turėtume neužmiršti patarimų ir pasirūpinti savo bei kitų saugumu.(JESHOOTS.com nuotr.)
Jurgita Kastėnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Ar kada nors susimąstėte, kad ne viskas, ką sau leidžia keleiviai, važiuojantys autobusais, yra priimtina ir, svarbiausia, saugu? Pateikiame 5 dalykus, kurių žmonėms, keliaujantiems tolimojo susisiekimo autobusais, nerekomenduojama daryti.

1. Kalbinti vairuotoją

Greičiausiai nedaugelis tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojų už jų esančiose priekinėse sėdynėse sėdintiems ir juos kalbinantiems keleiviams pasakys, kad nedera vairuotojo kalbinti, kol šis vairuoja. Vairuotojas net ir labai trumpais atsakymais stengsis palaikyti pokalbį ir išlikti malonus su keleiviais, tačiau kiekvienas keleivis turėtų žinoti, kad autobuso vairuotojas turi sutelkti visą savo dėmesį į kelią ir prieš jį vykstantį eismą.

Kiekvienas, vykstantis autobusu, turėtų žinoti, kad net ir menkiausias klausimas atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio, trikdo jo koncentraciją ir ilgina reakcijos laiką, kilus sudėtingai situacijai kelyje.

Vairuoti autobusą nėra taip lengva, nes atsakomybę prisiimi ne už vieno vykstančiojo gyvybę. Kelyje gali atsirasti netikėtų situacijų, todėl vairuotojas turėtų būti kuo ramesnėje aplinkoje. Suprantama, kad iš šono atrodo viskas paprasta, todėl dažnai norisi vairuotojui imti ir patarti, kada lenkti ar kuria juosta važiuoti. Vis dėlto neturime pamiršti, kad autobuso vairuotojai yra profesionalai ir jie geriausiai išmano, kaip manevruoti su didele transporto priemone, kaip vyksta eismas piko valandomis ir pan.

Jei vairuotojas vengia kalbėti, nemanykite, kad jis nemandagus ir nebendraujantis. Realybė tokia, kad vairuotojas tikrai neignoruoja keleivio, jis paprasčiausiai visą savo dėmesį sutelkęs į prieš ir šalia jo vykstantį transporto srautą.

2. Priekinėse sėdynėse kalbėti telefonu

Nieko keista, kad, susiruošę į keliasdešimties kilometrų kelionę, laiką stengiamės panaudoti įvairiai veiklai: klausydamiesi muzikos, žiūrėdami filmą ar tiesiog kalbėdami telefonu. Pastaroji veikla atrodo visiškai nekalta, kol keleivis telefonu kalbasi, sėdėdamas tolimojo susisiekimo autobuso gale ar per vidurį.

Kas kita, kai iš karto už vairuotojo sėdintis keleivis kalba telefonu. Tokiu atveju vairuotojas kad ir kaip norės, sunkiai sukoncentruos savo dėmesį, nes jausis taip, lyg jį kalbintų už jo sėdintis keleivis.

Dar blogiau, jei keleivis sprendžia darbo reikalus ar dalyvauja emocingame pokalbyje, tuomet vairuotoją veiks ne tik pats kalbėjimas, bet ir pokalbio emocijos. Pavyzdžiui, jei keliautojas su kažkuo įnirtingai ginčysis, vairuotojas tikrai jausis taip, lyg pats būtų ginčo epicentre.

3. Nesisegti saugos diržų

Nors tik maža dalis keleivių tolimojo susisiekimo autobusuose segasi saugos diržus, tai turėtų tapti vienu pirmų veiksmų vos įlipus į autobusą – taip, kaip ir susirasti savo sėdėjimo vietą, nurodytą kelionės biliete. Staigaus ir netikėto stabdymo kelyje metu žmogus iš inercijos bloškiamas į priekį. Taigi, nesegint saugos diržo, galima patirti sumušimų į priekyje esančias sėdynes.

Net ir vykstant trumpomis atkarpomis, įvyksta skaudžių eismo įvykių. Tuo labiau kad ir Kelių eismo taisyklės nustato, kad segėti diržą autobuse būtina.

Jei autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant važiuoti, keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.

Saugos diržas turi būti užsegtas, juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas. Kadangi miesto viešajame transporte leidžiamas stovinčių keleivių vežimas ir nėra gamintojo įrengtų diržų, tad reikalavimo užsisegti diržą tokiuose autobusuose nėra, o stovint privalu laikytis už turėklų.

4. Užstatyti taką tarp sėdynių krepšiais

Labai dažnai į ilgas keliones susiruošę keleiviai savo didelius krepšius stengiasi pasiimti į autobuso vidų, o ne sudėti bagažinėje. Tuomet takas tarp sėdynių yra užstatomas krepšiais, kurie sudaro keblumų ne tik judant po autobusą. Eismo įvykio atveju niekaip nepritvirtinti ir autobuso viduje esantys dideli krepšiai krisdami gali sužaloti keliaujančiuosius.

5. Stotis, autobusui važiuojant

Tiek vyresnio amžiaus, tiek jauni žmonės linkę atsistoti ir užsiimti pašaline veikla, autobusui nepasiekus galutinės stotelės ir dar nesustojus. Galbūt manoma, kad, susirinkus daiktus ir apsirengus, pavyks greičiau išlipti iš autobuso. Tačiau stovėti ant siauro judančio autobuso tako visiškai nesaugu. Staigiame posūkyje ar atsiradus netikėtai kliūčiai kelyje atsistojęs keleivis gali ne tik griūti ir susižaloti pats, bet ir, griūdamas ant kito žmogaus, sužaloti sėdintįjį.

Ypač pažeidžiami vyresnio amžiaus asmenys, nes jų reakcijos laikas ilgesnis. Taigi, autobusui netikėtai stabdant, galima nesuspėti atsisėsti, o krintant patirti rimtų traumų

Dažnas keleivis pasakytų, kad stojosi, nes norėjo vairuotojo paprašyti išleisti tam tikroje stotelėje. Jei žinote, kad norėsite išlipti anksčiau, vairuotoją apie tai turėtumėte informuoti dar įlipdami į autobusą.

Dažno keliautojo rankose laikomos rankinės ir netvirtas laikymasis, judant transporto priemonei, gali lemti nelaimingus atsitikimus. Todėl kiekvienas keliautojas apie saugumą turėtų pagalvoti dar prieš pajudant autobusui.

Parengta pagal Lietuvos transporto saugos administracijos informaciją