5 baisiausi Alfredo Hitchcocko filmai, kuriuos būtina pamatyti

Pasaulis
Alfredas Hitchcockas @ https://commons.wikimedia.org
Monika Viliušytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Legendinis režisierius Alfredas Hitchcockas nesiekė išgąsdinti kino gerbėjų taip, kaip tą daro tradiciniai siaubo žanro kūrėjai. Jis neturėjo tikslo priversti žiūrovą šlykštėtis krauju ar šiurpinti jį baisiais padarais. Vietoje to, jis padėjo pralaužti ledus psichologinio siaubo žanrui ir sugebėjo išgąsdinti visus XX amžiaus kinomanus, atskleisdamas giliausias jų baimes. Štai penki baisiausi Alfredo Hitchcocko filmai.

Psichopatas (Psycho, 1960-ieji)

Tikriausiai nerasime kino gerbėjo, kuris nebūtų matęs šio Hitchcocko šedevro. Jauna moteris, apkiužęs motelis ir siaubingą paslaptį slepiantis jo šeimininkas Normanas Beitsas. „Psichopatas“ iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip pagal paprasčiausią formulę sukurtas filmas, tačiau visas jo šiurpas slypi detalėse, arba tamsiuose Beitso motelio užkaboriuose. „Psichopatas“ yra tikras psichologinis trileris, geriausiai žinomas dėl siaubą keliančios scenos duše, kuri savo laiku šokiravo žiūrovus ir net šiandien išlieka ganėtinai šiurpia. „Psichopatas“ yra tikras siaubo žanro perliukas, vertas savo vardo.

Langas į kiemą (Rear Window, 1954-ieji)

Dauguma žmonių turi baimę būti įkalinti. Alfredas Hitchcockas šią baimę iki paskutinio kauliuko išnarstė juostoje „Langas į kiemą“. Šis saspenso filmas su netikėta pabaiga pasakoja istoriją apie fotografą lūžusia koja (aktorius Jimmy Stewartas), kuris yra priverstas sėdėti savo namuose ir paslapčia stebėti kaimynus, kad prastumtų laiką. Kai jis atsitiktinai tampa galimos žmogžudystės liudininku, vyras pasitelkia pagalbon savo merginą Lisą (aktorė Grace Kelly), tačiau labai greitai supranta įsipainiojęs į mirtinai pavojingą intrigą. Žiūrovai viso filmo metu verčiami spėlioti, ar tai pagrindinis veikėjas baigia išprotėti, ar jo kaimynas tikrai įvykdė protu sunkiai suvokiamą žmogžudystę. „Langas į kiemą“ turi labai gardų paranojos prieskonį, kuris patiks visiems trilerių gerbėjams.

Paukščiai (The Birds, 1963-ieji)

Kartais pačios baisiausios situacijos yra tos, kurios neturi logiško paaiškinimo. Būtent taip galima apibūdinti šį saspenso trilerį, pasakojantį apie iš pažiūros idilišką miestelį užpuolusius žiaurius paukščių pulkus. Alfredas Hitchcockas šioje juostoje pademonstravo visas stipriausias savo vietas, leisdamas įtampai natūraliai kilti iki kone nepakeliamo lygio. Paukščiai atrodo tokie nekalti padarėliai, bet pažiūrėję šį filmą daugiau niekada į juos nebežiūrėsite tomis pačiomis akimis...

Svaigulys (Vertigo, 1958-ieji)

Alfredas Hitchcockas geriausias savo savybės filmuose pademonstruodavo tuomet, kai jam pavykdo įlįsti į žiūrovo vidų. „Svaigulyje“ jis žengė dar vieną žingsnį į priekį ir leido mums, žiūrovams, įlįsti į jo veikėjų vidų – su visomis iš to kylančiomis baisiomis pasekmėmis. Filmo centre atsidūrė sekliu dirbantis buvęs policijos pareigūnas Johnas Fergusonas (aktorius Jimmy Stewartas), kuris kenčia nuo stipraus galvos svaigulio. Hitchcockas pasitelkė kameros triukus ir perteikė tą nepakartojamą svaigulio jausmą, kokį filme jaučia Fergusonas, priversdamas žiūrovą jausti tą patį, ką jaučia jo pagrindinis veikėjas.

Įsiutis (Frenzy, 1972-ieji)

Priešpaskutinio Hitchcocko filmo centre atsidūrė serijinis žudikas, tačiau Hitchcockas nebūtų Hitchcockas, jeigu viskas būtų taip jau paprasta. Tai nėra juosta, kurioje galėtume spėlioti, kas ką nužudė – tai mes sužinome pačioje filmo pradžioje. Vietoje to, įtampa gimsta spėliojant, kada tai supras kiti veikėjai. Filmas apjungia daugelį Hitchocko ilgos karjeros metu ištobulintų temų ir siužeto linijų: jame rasime ir nekaltą vyrą, apkaltintą baisiu nusikaltimu, pamatysime ir makabriškų žudymo vaizdų, o geriausia tai, kad visą tą laiką sėdėsime it ant adatų, laukdami, kas nutiks po to.