Angle down Atgal

45 išmanūs šviesoforai = 1 išmanus miestas?

Šiauliuose pradėjo veikti trys “išmaniaisiais” šviesoforais reguliuojamos sankryžos ir Šiauliai už 118844 eurų per naktį tapo tikru didmiesčiu, nes spūstys užklupo visus netikėtai. Iš tikrųjų viskas yra daug paprasčiau.

Šiauliuose yra 45 šviesoforais reguliuojamos sankryžos. Tik 6 sankryžų šviesoforai yra atnaujinti, visi kiti šviesoforai yra sovietmečio reliktas su kaitrinėmis lempomis ir baigiančiais subyrėti valdikliais. Taip, saugumas tikrai nukentės, jeigu šviesoforai išsijungs iš viso, tačiau Šiauliai nors ir nykstantis miestas, bet turi ne vieną sankryžą, o pakankamai rimtą kasdienio gyventojų judėjimo iš namų į darbą ir atgal dinamiką.

2014m. juodųjų dėmių žemėlapis rodo 38 tokias vietas, o 2015m. jau 48. Praktiškai galima imti bet kurią intensyvesnę sankryžą ir ten garantuotai bus juodoji dėmė. Tačiau juodoji dėmė paprastai turi ir savo pasą, tokį informacijos rinkinį, kuriame pateikta, kodėl įvyko įskaitiniai eismo įvykiai, koks eismo dalyvis nukentėjo ir kokios priemonės turi būti taikomos, kad ateityje nelaimių išvengti. Deja, tokios informacijos viešai rasti nepavyko.

Kas iš tikrųjų atsitiko?

Pasirinktos sankryžos ne pagal eismo saugumo kriterijų ar įskaitinių eismo įvykių gausą, o pagal tai, ką dar metų pradžioje pasiūlė savivaldybės įmonė atsakinga už šviesoforų priežiūrą UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“. Tai nėra sankryžų rekonstrukcijos, tai viso labo šviesoforų fizinis atnaujinimas. Beje, 2014m. juodųjų dėmių žemėlapio duomenimis Žemaitės ir P.Cvirkos gatvių sankryžoje juodoji dėmė net nenustatyta, todėl kalbant apie opiausių saugumo prasme vietų sprendimą, galėjo būti pasirinkta ir kita sankryža. Tačiau įmonės pasiūlymas buvo įtrauktas į miesto biudžetą, o Saugaus eismo komisija net nesvarstė alternatyvų ar kokį poveikį tai padarys visai miesto eismo sistemai.

Saugaus eismo komisija neturi jokios galios nei valdyti finansavimą, nei priimti imperatyvių sprendimų, reikalaujančių biudžeto lėšų. Komisija svarsto atskirus projektus mieste, bet nevaldo bendros duomenų bazės, kuri prieinama tik savivaldybės administracijai. Komisijos balsas patariamasis, o nepriklausomų, nesusijusių su savivaldybe darbo santykiais narių yra tik šeši. Todėl priimtų sprendimų nereikėtų maskuoti Saugaus eismo komisijos kolegialia atsakomybe.

Komisija neformuoja šviesoforų kapitalinio remonto techninės užduoties, tai daro administracija pagal UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ rekomendaciją, nes pačioje savivaldybės administracijoje nėra nei vieno kompetentingo žmogaus, galinčio įvardinti kokio šviesoforo valdiklio ar sistemos reikia. Po to savivaldybė skelbia mažos vertės pirkimą ir iš trijų pasirinktų rangovų apklausos būdu išrenka nugalėtoją, šimtaprocentine sėkme viešuosiuose pirkimuose pasižymintį „Šiaulių gatvių apšvietimą“.

Pasirinktas būdas miestą paversti išmaniu tikrai abejotinas, o pavadinti naujus šviesoforus išmaniais yra tikrai skambu. Viešųjų pirkimų informaciniame portale galima rasti ir sutartis, ir technines užduotis. Techninėje užduotyje numatyta, kad „(...)projektuotojas turi suskaičiuoti esamus eismo srautus sankryžose ir numatyti šviesoforų darbo režimo programas ir adaptyvaus valdymo reguliavimo galimybes, kad būtų užtikrintas maksimalus transporto pralaidumas sankryžose ir išvengta transporto spūsčių piko metu.“ Kažin ar pasiektas sutartyje numatytas rezultatas, greičiau priešingai. Išmanūs priedai, tokie kaip detektoriai transportui, pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, iškvietimo mygtukai pėstiesiems ir garsiniai signalai akliesiems yra pasirenkami pagal poreikį, bet poreikio niekada nebūna. Įrengta sankryžos stebėjimo ir nuotolinio valdymo galimybė bei LED lempos yra visas šviesoforo išmanumas, nes vadinamosios adaptyvios valdymo reguliavimo galimybės, t.y. šviesoforo fazių perjungimo algoritmai dabar rankiniu būdu keitinėjami ieškant optimalaus sekundžių skaičiaus.

Šiauliuose akivaizdi kasdienė gyventojų migracija iš miegamųjų rajonų į darbo vietų teritorijas, tokių eismo ypatumų neįvertinti net plika akimi neįmanoma. Todėl srautų valdymas turėtų vykti visoje susisiekimo sistemoje, o ne po vieną sankryžą atskirai. Vadinasi rekonstruojant, pavyzdžiui, Architektų - Žemaitės g. atkarpoje kas antrą ar kas trečią sankryžą eismo srauto suvaldyti tikrai nėra įmanoma, tie „išmanūs“ šviesoforai tarpusavyje visiškai „nebendrauja“, o renkami (jeigu renkami) duomenys negali būti apdoroti viso transporto koridoriaus srautui valdyti.

Tuo tarpu, visas chaosas yra natūrali pasekmė, nes susidarė eismo srauto butelio kakliukas vienoje vietoje ir tas srautas pasiskirsto visomis aplinkinėmis pravažiuojamomis gatvėmis kaip kapiliarais rišliame gatvių tinkle, sukeldamas dar didesnį pavojų patiems pažeidžiamiausiems eismo dalyviams, t.y. pėstiesiems.

Negalima tokių darbų pavadinti sankryžos rekonstrukcija, kas leistų tikėtis juodosios dėmės panaikinimo, nes nebuvo numatytos nei saugumo salelės pėstiesiems nei atskiros kairinio posūkio juostos, iš esmės sankryžos fiziniai parametrai nepasikeitė. Pirkimo dokumentuose numatytas tik kapitalinis šviesoforų remontas.

Kas galėjo/turėjo būti?

Šiauliai turėjo visas galimybes tapti išmaniu miestu ne tik ant popieriaus, bet realiai. Kas yra išmanus miestas? Tai visų pirma realiu laiku gaunami ir apdorojami duomenys, ir duomenų analizės pagalba priimami optimaliausi sprendimai. Šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas, pirma investuojama į infrastruktūrą, po to renkami duomenys ir bandoma taisyti situaciją. Išmaniojo miesto atributų – sensorių, renkančių įvairius duomenis atsisakoma, pvz. Vilniuje yra 270 reguliuojamų sankryžų ir net 2600 transporto ir 900 pėsčiųjų fiksavimo daviklių. Tai reikštų, kad Šiauliuose turėtų būti atitinkamai bent 500 ir 180.

Šiuo metu lygiagrečiai savivaldybės vystomi keli projektai su užsienio partneriais: civilinės saugos, elektroninės gyventojo kortelės ar viešojo transporto optimizavimo, sukuriant gyventojų kasdienės migracijos matricą. Visi šie projektai turėtų rinkti ir apdoroti dideles duomenų bazes apie miestą ir jo gyventojus. Tačiau bendro šios informacijos apdorojimo centro, tokio kaip Jelgavos operatyvios informacijos centras, buvo atsisakyta. Taip praleista galimybė konsoliduoti ne tik informaciją, bet ir investicijas vienoje vietoje. Šiuo metu, kai visas pasaulis kalba apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir daiktų interneto teikiamas galimybes bei pranašumus versle, Šiaulių viešas sektorius atsilieka ignoruodamas akivaizdžias ir neišvengiamas tendencijas.

Įdomu tai, kad taip pat šiuo metu labai tyliai yra rengiamas Šiaulių miesto darnaus judumo planas būtinas kiekvienam išmaniam Europos miestui. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje judumo plano renginiai sutraukia gausų miesto visuomenės būrį, o Šiauliuose renginiai iš viso nevyksta. Šiaulių miesto darnaus judumo plano techninėje užduotyje suformuoti reikalavimai intelektinių transporto sistemų pritaikymo Šiauliuose sprendiniams:

1. Numatyti, koks turėtų būti šviesoforinio valdymo centras, „žaliųjų bangų“ koridoriai, vairuotojų informavimo sistema, radarai.

2. Atlikti Didžiųjų duomenų gavimo ir integracijos iš įvairių šaltinių galimybių analizę, nustayti jų panaudojimo galimybes pateikiant analitikos įrankius, eismo prognozavimo sprendimus, eismo planavimo ir valdymo kokybės gerinimo sprendimus.

3. Pasiūlyti optimalų priemonių sąrašą, atsižvelgiant į strategines gaires, gerąją Europos šalių praktiką, priemonių diegimo kaštų ir naudos santykį.

4. Taip pat turėjo būti nustatytas priemonių sėkmingo įgyvendinimo vertinimo rodiklių ir stebėsenos mechanizmas, t.y. kaip realiai gerėjo eismo saugumas ir gyventojų pasitenkinimas miesto susisiekimo sistema.

Beje, jau birželio mėnesio pradžioje buvo pasiūlyta formuoti tris koordinuoto kasdienio susisiekimo, t.y. „žalios bangos“ koridorius: Architektų – Žemaitės su 6 sankryžų sistema, Tilžės g. su 20 sankryžų sistema ir Pramonės g. – Serbentų g. su 7 sankryžų sistema. Šie pasiūlymai buvo visiškai ignoruoti.

Išmanių sankryžų sistema turėtų reikšti, kad yra renkami duomenys realiu laiku apie eismo srautus ir tie srautai realiu laiku gali būti manipuliuojami ir optimizuojami. Išmani sankryža reiškia, kad yra įdiegti greičio matuokliai ir drausminanti raudonos šviesos kontrolė, kad gali būti fiksuojami eismo įvykiai, fiksuojami kelių eismo taisyklių pažeidimai, nuskaitomi automobilių numeriai ir iš esmės užtikrinamas viešasis saugumas. Išmani sankryža gali numatyti ir automobilių parkavimo valdymą, vairuotojų informavimą bei automatinį apmokestinimą tam tikrose zonose. Ir galiausiai išmani sankryža gali rinkti duomenis apie oro ir triukšmo taršą, oro ir kelio dangos sąlygas. Visi renkami duomenys suteiktų galimybę priimti geresnius ir efektyvesnius sprendimus. Tik ne Šiauliuose, bet Jelgavoje.

Architektė Giedrė Mendoza Herrera

comment Skaitytojų komentarai (13)

Taip pat skaitykite