Angle down Atgal

14-uoju Alytaus rajono Garbės piliečiu siūlomas kardinolas

Šiais metais Alytaus rajono Garbės pilietis bus iškilmingai pagerbtas Simne – Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje, minint Simno bažnyčios 500 metų jubiliejų ir įprasminat Mažosios kultūros sostinės renginį, kuris numatytas rugpjūčio 23 d. Simne posėdžiavusi Siūlymų suteikti Alytaus rajono Garbės piliečio vardą nagrinėjimo komisija, pirmininkaujama rajono mero Algirdo Vrubliausko, svarstė visuomenės pasiūlytas kandidatūras. Komisijoje dirbo mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė, tarybos nariai: Monika Ražanauskienė, Aloyzas Jaciunskas, Kęstutis Patinskas ir Marius Mickevičius.

Pasiūlytos trys kandidatūros.

Sigitas Tamkevičius – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius

Simno bendruomenė ir seniūnas Vladas Čeponis, Specialiosios mokyklos direktorė Janina Žeimienė, SĮ „Simno komunalininkas“ direktorius Juozas Kalėda, gimnazijos direktorė Vilija Padimanskienė, parapijos klebonas Raimundas Žukauskas pateikė kardinolo, Kauno arkivyskupo emerito, ilgamečio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, kuri buvo kuriama būtent Simne, redaktoriaus Sigito Tamkevičiaus kandidatūrą.

S. Tamkevičius gimė 1938 m. Lazdijų rajone. Baigė Seirijų vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1957–1960 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1962 m. buvo įšventintas į kunigus. 1962–1975 m. Alytaus, Lazdijų, Kudirkos Naumiesčio, Prienų, Simno parapijų vikaras. 1969 m. valdžiai uždraudus kunigauti, dirbo metalo gamykloje, vėliau Prienų melioracijos statybos valdyboje.

Dirbdamas Simne, 1972 m. kovo 19 d. pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, kurią redagavo 11 metų, iki 1983 m.

S. Tamkevičius prisimena, kad paskyrimas į Simną vikaro pareigoms jam buvo tikra Dievo malonė: „Turėjau gerą kleboną Juozą Matulevičių ir pakankamai daug laisvo laiko. Kunigų būreliuose pradėjome diskutuoti spaudos klausimą; buvo labai reikalingas leidinys, kuris žadintų tautinį, o ypač religinį sąmoningumą, atspindėtų katalikų gyvenimo problemas ir bėdas“ (iš S. Tamkevičiaus prisiminimų).

1983 m. kunigo Alfonso Svarinsko teismo metu suimtas ir šešis mėnesius tardytas Vilniaus KGB kalėjime. 1983–1988 m. kalėjo sovietiniuose Permės ir Mordovijos lageriuose. 1988 m. ištremtas į Sibirą, bet po pusės metų paleistas. 1989–1990 m. Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas, 1990–1991 m. rektorius. 1991 m. gegužės 4 d. popiežius Jonas Paulius II paskyrė S. Tamkevičių tituliniu Turudos vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru. 1991 m. gegužės 19 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas kardinolas Vincentas Sladkevičius konsekravo vyskupu. 1996 m. gegužės 4 d. paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu. 1999–2002 m. ir 2005–2014 m.- Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas. VDU Katalikų teologijos fakulteto Didysis kancleris, pirmininkauja Kauno arkivyskupijos „Caritas“ organizacijai. 2008 m. - Pažaislio tarybos narys.

2015 m. birželio 11 d. Popiežius Pranciškus priėmė Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus atsistatydinimą iš Kauno arkivyskupijos ganytojo pareigų. 2019 m. spalio 5 d. konsistorijoje popiežiaus Pranciškaus pakeltas kardinolu, kaip kardinolui - prezbiteriui suteikiant šv. Angelės Meriči titulą.

„Sigitas Tamkevičius sovietmečiu kovojo už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises. Buvo aktyvus Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ steigėjas ir ilgametis redaktorius. Už šiuos nuopelnus Lietuvai ir Alytaus rajonui S. Tamkevičius yra vertas Alytaus rajono Garbės piliečio vardo“, – rašome bendruomenės ir įstaigų siūlyme.

Literatė Emilija Krušinienė

15 Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narių pasiūlė Garbės piliečio vardą suteikti Emilijai Krušinienei - pedagogei, poetei ir publicistei, kritikei, visuomenininkei.

E. Krušinienė gimė 1938 m. Šarkio k., Kalvarijos savivaldybėje. 1964–1968 m. studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete lituanistiką. 1968–1972 m. ji dirbo Šilavoto (Prienų r.) vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja. Nuo 1972 m. iki šiol E. Krušinienė gyvena Punioje. Iki 2002 m. dirbo Punios mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

E. Krušinienė nuo jaunystės eiliuoja, tačiau tik vyresniame amžiuje pradėjo ir publikuoti savo kūrybą, jos poezija spausdinama atskirais leidiniais ir rinkiniuose. Savo kūryboje E. Krušinienė poetizuoja gimtojo krašto peizažą, primindama skaitytojui ruginės duonos kvapą bei vaikystės takus, idealizuoja gimtojo krašto praeitį.

Nuo 2002 m. – Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė. Ji taip pat yra Alytaus literatūrinio žurnalo "Dainava" redakcinės kolegijos narė ir bendradarbė. Jos iniciatyva gimė draugystė su Lenkijos lietuvių klubu „Vienybė“, kuri tęsiasi iki šiol.

E. Krušinienė išleido7 knygas. Pagal jos eiles yra sukurta dainų: Jono Šukio „Atminties gelmėse“, „Nėra baltų sodų“, Stasio Liupkevičiaus „Širdy nešioju“.

Generalinio štabo pulkininkas Vaclovas Žadeika

Krokialaukio bendruomenė Garbės piliečio vardą po mirties suteikti pasiūlė Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėjui, savanoriui, karininkui, Generalinio štabo pulkininkui Vaclovui Žadeikai.

V. Žadeika gimė 1889 m. Daugirduose, Krokialaukio seniūnijoje. Studijavo Petrogrado universitete. 1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, 1917 m. dalyvavo I pasauliniame kare. Grįžęs į Lietuvą 1919 m. savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, 1919–1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariniais daliniais. 1921–1925 m. tarnavo Generaliniame kariuomenės štabe. 1925–1926 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas. 1928 m. baigęs Karo akademiją Prahoje, buvo paskirtas Ketvirtojo pėstininkų pulko vado padėjėju. 1929–1930 m. ypatingųjų reikalų karininkas prie Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininko, 1930–1933 m. ėjo šio štabo 4 (Tarnybų) skyriaus viršininko pareigas, 1933–1934 m. - viršininkas, 1935–1940 m. - Ketvirtojo pėstininkų pulko vadas. 1934 m. - žurnalo „Kardas“ atsakingasis redaktorius. 1941 m. NKVD suimtas, kalintas Norilske ir Taišete, žuvo lageryje.

Karo istorikas. Rašė knygas: „1920 m. lenkų–rusų karo apžvalga“ (1929 m.), „Chemijos ginklo vartojimas kautynėse“ (1930 m.), „Karo veiksmai Rytprūsiuose 1914 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais“ ( 1932 m.).

Sprendimą priims savivaldybės taryba

Siūlymų suteikti Alytaus rajono Garbės piliečio vardą nagrinėjimo komisija vakar konstatavo, kad visi kandidatai garsina ar garsino Alytaus rajono vardą ir yra verti Garbės piliečio nominacijos. Komisija bendru sutarimu nusprendė teikti savivaldybės tarybai Jo Eminencijos kardinolo S.Tamkevičiaus kandidatūrą. Taryba artimiausiame posėdyje spręs, ar pritarti šiam teikimui.

Alytaus rajonas didžiuojasi Garbės piliečiais, jų iki šiol turi 13.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite