Angle down Atgal

1000 eurų paskata - seno automobilio atsisakantiems

Visuotinio automobilių mokesčio nebus, tačiau tie, kurie nuspręs atsisakyti aplinkai taršaus automobilio, gaus 1000 eurų siekiantį paskatinimą, sako naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

„Reikia padėti žmonėms atsisakyti (taršių automobilių. - ELTA) ir manome, kad tas motyvacinis skaičius turėtų svyruoti apie 1000 eurų“, - „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ ketvirtadienį kalbėjo K. Mažeika.

Jo teigimu, didmiesčiuose lygiagrečiai įvedant specialią priemonę, savivaldybėms būtų sudaryta galimybė atsinaujinti ir plėsti savo viešojo transporto parką.

K. Mažeika pažymėjo, kad taršus automobilis bus nustatytas pagal tam tikrus kriterijus: anglies dvideginio išmetimas, amžius, „Euro“ klasė.

„Įsigyjantiems naujesnį, „Euro 5“ ar „Euro 6“ automobilį, ta suma bus tikrai apčiuopiama, ir tai turėtų būti motyvacija“, - sakė K. Mažeika.

Pasak jo, pradedama nuo maksimalios sumos tam, kad žmonės galėtų įvertinti ir ryžtis tam žingsniui.

Komentuodamas mokesčio įvedimą tam tikroms automobilių markėms, naujasis ministras sakė, kad ateityje bus formuojami žmonių vartojimo įpročiai, bet prieš tai reikia įvertinti šiuo metu numatomų motyvacinių priemonių įvedimo sėkmę.

ELTA primena, kad Vyriausybė pasitarime trečiadienį pritarė Nacionaliniam oro taršos mažinimo planui, kurį parengė Aplinkos ministerija.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pasitarime klausė aplinkos ministro, kokios kompensacijos plane numatytos gyventojams, atsisakantiems taršių automobilių.

K. Mažeika atsakė, kad kompensacija per pirmąjį etapą galėtų siekti apie tūkstantį eurų.

„Bendrai numatyta suma visai priemonei yra 30 mln. eurų. Ministerijoje diskutavome ir, manau, kad turėtų būti apie 1 tūkst. eurų (dydžio kompensacija. - ELTA), kad žmones pirmame etape motyvuotume“, - sakė K. Mažeika.

Planas dar bus tvirtinamas Vyriausybės posėdyje.

Taršos mažinimo planas Europos Komisijai turėjo būti pateiktas dar balandžio 1 dieną, dėl vėlavimo prieš Lietuvą gali būti pradėtos teisminės procedūros.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano tikslas - apriboti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamą į aplinkos orą sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, kietųjų dalelių ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį, siekiant įgyvendinti Lietuvai iškeltus iki 2020 m. ir 2030 m. tikslus, taip pat siekiant valdyti iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamų kitų oro teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas 1990 m. išmestas kiekvieno jų kiekis.

Pernai liepą Aplinkos ministerijai pristačius nesuderintą su kitomis institucijomis pirminį Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą, kilo pasipiktinimas tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Premjeras S. Skvernelis projektą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas. Tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika. Pasak K. Navicko, planas turėjo būti geriau suderintas.

Šių metų kovo 1 d. Aplinkos ministerija Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Taršos mažinimo plano projektą. Jame kai kuriuos ankstesniame variante numatytus draudimus pakeitė skatinamosios priemonės.

Kai bus patvirtintas, planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir gali būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (3)

Taip pat skaitykite