10 požymių, kad motina per dažnai jus barė vaikystėje

Vilnius
Motina ir dukra © www.needpix.com
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Tėvų mes nepasirenkame patys. Ne visiems šioje gyvenimo loterijoje pasiseka. Priimta manyti, kad baisiausia vaikui yra tėvų skyrybos arba alkoholizmas. Tačiau egzistuoja ne mažiau žalingas vaiko sielai dalykas – nuolatinė kritika. Ji nesukelia sunkios traumos, bet kaip nuodai kasdien po lašą vis labiau nuodija vaiko pasitikėjimą savimi.

Žmogaus, išaugusio šeimoje su kritikuojančia motina, sielos žaizdos būna didelės: žema savivertė, perdėta priklausomybė nuo kitų nuomonės, nemokėjimas pasakyti „Ne“ ir apginti savo teisių, nustatyti savo asmeninių ribų, nuolatinis atidėliojimas, nesibaigiantis kaltės jausmas – tik maža dalis šio „paveldo“.

Turime ir gerą naujieną: mūsų sąmonė nuolat keičiasi ir integruoja į save naujas žinias ir naują patirtį. Mes nebuvome atsakingi už tai, kas su mumis įvyko vaikystėje, bet mes galime pasirinkti, ką darysime su savo gyvenimu šiandien.

Žinokite, kad motina vaikystėje jus dažnai ir per smarkiai barė, jeigu:

1. Jūsų aplinkoje yra toksiškų žmonių

Ką daryti? Sukurkite sveiką bendravimo ratą. Nuolat klausinėkite savęs, kokie žmonės jus supa. Pasistenkite, kad jūsų aplinkoje būtų kuo mažiau toksiškų, kritikuojančių žmonių. Ypač tai liečia drauges ir draugus arba partnerį. Nors jus trauks būtent prie jų, nes tai bus nuo vaikystės įprastas bendravimo būdas.

2. Jūs nemokate atsakyti į kritiką

Ką daryti? Mokytis. Kartą visam laikui išmokite šią pamoką ir pradėkite oriai atsakinėti į kritiką, nesiteisindami ir nepuldami. Jeigu reikia kažką paaiškinti, paaiškinkite. Jeigu kritika konstruktyvi ir yra prasmės kažką pakeisti, apsvarstykite tai, ką jums pasakė, ir pripažinkite svetimą tiesą.

3. Nemokate priimti pagyrimų, dėkingumo ir komplimentų

Ką daryti? Liaukitės atsakinėti juokais arba sumenkinti komplimentus. Tiesiog švelniai nusišypsokite ir pasakykite: „Ačiū. Labai malonu“. Ir nė žodžio iš serijos: „Nėra už ką“, „Galima buvo ir geriau padaryti“. Iš pradžių bus sunku ir atrodys nenatūralu. Pratinkitės ir jums pavyks. Nenuvertinkite savo nuopelnų.

4. Orientuojatės į motinos nuomonę

Ką daryti? Atskirkite savo „balsą“ galvoje nuo motinos. Iš pradžių galite paklausti savęs, kas būtų pakankamai gerai motinai. O tada pasakykite sau: „Bet aš – ne motina. Kas būtų pakankamai gerai man?“

5. Esate žiaurūs sau

Ką daryti? Mokykitės kalbėtis su savimi jautriai ir palankiai. Nekritikuokite savęs mintyse, o priešingai – palaikykite. Vietoj: „Kvaiša, kam aš tai pasakiau“, sakykite sau: „Taip, geriau buvo nutylėti. Kitą kartą pasielgsiu kitaip. Kaip dabar galiu sumažinti nemalonias pasekmes?“

6. Bijote suklysti

Ką daryti? Pakeiskite požiūrį į klaidas. Įteikite sau, kad iš klaidų mokomės, kad be jų negalėtume vystytis. Orientuokitės į tokį požiūrį komentuodami ir savo, ir svetimas klaidas.

7. Nežinote, ko norite iš tikrųjų

Ką daryti? Pradėkite įsigilinti į savo troškimus. Tai svarbu. Būtent troškimuose slypi energija motyvacijai ir pasiekimams, būtent mūsų norai suteikia džiaugsmo jų siekiant ir pasitenkinimą įgyvendinus. Fiksuokite ir užsirašinėkite visus savo norus ir pageidavimus, pasiekiamus ir kol kas nepasiekiamus. Taip jūs sukursite naują požiūrį į save, suvoksite, kad esate reikšmingas asmuo, o jūsų troškimai yra svarbūs. Viską, ką galima realizuoti, realizuokite!

8. Jūsų poreikiai jums nėra svarbiausias dalykas

Ką daryti? Įsiklausykite į save. Ko norite šiuo momentu? Atkreipkite dėmesį į bet kokius savo poreikius (pavyzdžiui, fizinius – troškulį, alkį, nuovargį ar dvasinius – poreikį bendrauti, emocinio palaikymo stoką) ir stenkitės pagal galimybes juos patenkinti.

9. Negiriate savęs

Ką daryti? Kaupkite pagyrų sau žodyną. Pasirinkite 3–5 žodžius ar posakius, kuriuos norėtumėte išgirsti iš kitų (galbūt mamos) ir sakykite juos sau (garsiai ar tyliai), kai pasitaiko galimybė. Sąmonė veikia mechaniškai. Ir pradeda tikėti tuo, ką girdi daug kartų. Tik pasistenkite kalbėti be sarkazmo. Apsimetinėjimas ir melas sau jums sutrukdys.

10. Kreipiatės į motiną palaikymo

Ką daryti? Filtruokite tai, kuo dalijatės su motina. Liaukitės lipti ant o paties grėblio, tikėdamiesi, kad šį kartą tai jis neužgaus. Nepateikite svarbių savo paslapčių mamos teismui, žinodami, kad jos vertinimas bus neigiamas. Ir nesikreipkite į ją emocinio palaikymo, kurio ji negali suteikti. Tam geriau tiks geras draugas ar draugė. O su mama aptarinėkite neutralius dalykus.

Šaltinis: Econet.ru.

Alfa.lt