Notice: Undefined index: etapliusAdmin in /home/alfa/subdomains/etaplius/straipsnisDESKTOP.php on line 3
ETAPLIUS - Vasaros palydovai - per maistą plintančios infekcijos
REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2017 m. Liepos 17 d. 14:16

Vasaros palydovai - per maistą plintančios infekcijos

Šiauliai

Lolita StrazdauskienėŠaltinis: Etaplius.lt


9502

Vasarą, ypatingai kai vyrauja saulėti ir karšti orai, padaugėja per maistą plintančių infekcijų, nes šių ligų sukėlėjai gali ilgai išlikti gyvybingi išorinėje aplinkoje, o esant palankioms sąlygoms daugintis maisto produktuose.

Daugiametės statistinės epidemiologinės analizės duomenimis,susirgimai registruojami visais metų mėnesiais, tačiau, kaip ir kiekvienais metais, stebimas išreikštas sezoniškumas gegužės – spalio mėnesiais (apie 60-70 proc. visų atvejų).

Įprastai ūmių žarnyno infekcijų simptomai pasireiškia 2 val. – 7 parų laikotarpyje: pykinimas, vėmimas, gausus viduriavimas (gali būti su krauju, gleivėmis), karščiavimas, pilvo, galvos skausmai, bendras silpnumas.Užkratas iš žmogaus organizmo išsiskiria su išmatomis viduriuojant, taip pat su skrandžio turiniu vemiant. Ligos sunkumas priklauso nuo patekusių su maistu sukėlėjų (toksinų) kiekio, ligonio amžiaus, imuninės būklės. Kliniškai pasveikus, tinkamai gydytiems ligoniams, patogeniniai mikroorganizmai, sukėlę ligą, išmatose neaptinkami. Ilgalaikis bakterijų ir virusų išsiskyrimas šioms infekcijoms nebūdingas, išskyrus vidurių šiltinę.

Dažniausiai šias ligas sukeliančios bakterijos – salmonelės, patogeniniai stafilokokai, kampilobakterijos, jersinijos ir kt.

Sergamumo ūmiomis žarnyno infekcijomis situacija Šiaulių apskrityje

Per š. m. I-ąjį pusmetį, Šiaulių apskrityje užregistruoti 832 ūmių žarnyno infekcijų atvejai, iš jų – 126 patikslintos ir 160 nepatikslintos bakterinės etiologijos žarnyno infekcijos atvejai (34,4 proc. visų registruojamų ūmių žarnyno infekcijų).

Per š. m. sausio – birželio mėn. laikotarpį padidėjo sergamumas salmonelioze: Šiaulių apskrityje viso užregistruoti 59 atvejai (1,3 karto daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu), Šiaulių m. – 43 atvejai (1,9 karto daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu). Sergamumas kampilobakterijoze registruotas mažesnis. Viso Šiaulių apskrityje užregistruotas 51 ligos atvejis (praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 69 atvejai), Šiaulių mieste – 26 atvejai (praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 37 atvejai).

Dažniausiai registruojami sporadiniai ūmių žarnyno infekcijų susirgimų atvejai. Šiaulių mieste neišvengta išplitusių protrūkių, susijusių su maisto tvarkymo skyrių veikla – užregistruoti 2 salmoneliozės protrūkiai (susirgusių asmenų skaičius – 11).

Vertinant praėjusių metų sergamumo salmonelioze ir kampilobakterijoze situaciją Šiaulių apskrityje, buvo registruoti itin aukšti kampilobakterijozės sergamumo rodikliai, iki 2 kartų viršijantys Lietuvos Respublikos sergamumo rodiklį. Šiaulių apskrityje per pastarąjį dešimtmetį bendras užregistruotų kampilobakteriozės atvejų skaičius padidėjo nuo 46 atvejų (1,4 atv. 10 tūkst. gyv.) 2007 m. iki 177 atvejų (6,4 atv. 10 tūkst. gyv.) 2016 m., Šiaulių mieste – atitinkamai nuo 20 atvejų (1,7 atv. 10 tūkst. gyv.) 2007 m. iki 86 atvejų (8,35 atv. 10 tūkst. gyv.). Vertinant bendrą sergamumo salmonelioze dinamiką, stebimi sergamumo pakilimo pikai, pasikartojantys kas keletą metų. Tam įtakos turi registruojami išplitę salmoneliozės protrūkiai, kilę dėl maisto tvarkymo įmonių kaltės. 2015 m. registruotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį išplitęs salmoneliozės protrūkis (susirgo 53 asmenys), susijęs su Šiaulių miesto šventės metu prekiauta žirnių koše su spirgučiais. 2016 m. didžioji dalis registruotų salmoneliozės židinių 92 (93 proc.) buvo sporadiniai atvejai. Šiaulių mieste registruoti 4 židiniai su 2 atvejais išplitę šeimose, 1-as židinys buvo siejamas su viešojo maitinimo įstaiga. Nuo 2010 m. sergamumas salmonelioze Šiaulių mieste viršija šalies vidutinį sergamumo lygį

Per maistą plintančios infekcijos ir užsikrėtimo būdai

Dažniausiai bakterinės žarnyno infekcijos plinta per maistą, kur kas rečiau per buitinį kontaktą. Tokių ligų sukėlėjų platintojai yra naminiai ir laukiniai gyvūnai, paukščiai, graužikai ar žmogus. Užsikrečiama dažniausiai per netinkamai paruoštus ar nepakankamai gerai termiškai apdorotus gyvūninius maisto produktus.

Salmoneliozė. Užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės jame žūsta (jautrios aukštai temperatūrai). Žmogus, kaip infekcijos šaltinis, yra antraeilės svarbos, todėl kontaktinis plitimo kelias salmoneliozei nebūdingas. Maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, būdami salmonelių nešiotojais (nenusiplovus rankų pasinaudojus tualetu). Pažymėtina, kad ligą sukelti gali tik juose pasidauginę ligos sukėlėjai. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve liečiasi su žaliu.

Kampilobakterijozė. Pagrindinis infekcijos plitimas yra per nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, paukštieną ir jų produktus bei nevirintą ar nepasterizuotą bakterijomis užterštą pieną. Užterštas Campylobacter bakterijomis vanduo taip pat gali būti infekcijos šaltiniu. Blogai termiškai apdorota paukštiena, vakumuota mėsa, nepasterizuoti pieno produktai, nevirintas pienas ir vanduo – pagrindiniai infekcijos perdavimo veiksniai. Žmogus nuo žmogaus užsikrečia retai. Bet koks kitas maistas gali būti užterštas kampilobakterijomis maistą tvarkančio asmens rankomis, virtuvės įrankiais ar nuo sąlyčio su žalia mėsa. Užsikrėsti šia infekcine liga galima nuo sąlyčio su užsikrėtusiu gyvūnu.

Stafilokokinė maisto toksikoinfekcija. Patogeniškų stafilokokų šaltinis dažniausiai yra žmogus, sergantis įvairiomis pūlingomis ligomis (piodermija, furunkulioze, tonzilitu ir kt.). Taip pat didelį apsikrėtimo pavojų sukelia mastitu sergančių karvių pienas ir jo gaminiai (varškė, sūris, tortai, pyragaičiai). Toksinas išlieka ir raugintame piene. Dažniausiai susergama suvalgius užteršto stafilokokais maisto – kremu įdarytų pyragaičių, salotų su majonezu ir pan. S. aureus gerai dauginasi maisto produktuose, bet nebūtina suvalgyti gyvų S. aureus sukėlėjų, nes apsinuodijimą sukelia maiste susikaupę enterotoksinai.

Pagrindinės profilaktikos priemonės: asmens higiena ir saugus maisto tvarkymas

Rizika užsikrėsti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga priklauso nuo kiekvieno žmogaus higieninio išprusimo, kadangi efektyvių skiepų nuo šių ligų nėra. Maistas gali būti užterštas jįperdirbant, laikant, gaminant, nesilaikant maisto ruošimo higienos reikalavimų bei asmens higienos taisyklių. Todėl labai svarbu:

  • gyvūninės kilmės produktus būtina gerai išvirti ar iškepti. Nustatyta, kad kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78o C, mikrobai žūva. Todėl pravartu matuoti temperatūrą bet kokio kepsnio, apkepo su kiaušiniais viduje. Kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus. Termiškai neapdorotą pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina virti ar kitaip termiškai apdoroti.
  • maistą gaminti taip, kad mikrobai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą. Todėl gaminant maistą reikia kuo dažniau plauti rankas, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena.
  • nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia padėti į šaldytuvą, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. O ligą paprastai sukelia pakankamai didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.
  • didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t.y. muilu ir vandeniu. Todėl visada plaukite rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau – jį gaminant. Kuo dažniau plaukite, valykite virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar apdorotus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
  • vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plaukite po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
  • ypatingai gerai reikėtų plautis rankas, pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), slaugant namuose ligonį, sergantį žarnyno infekcine liga, arba jei patys turite žarnyno funkcijos sutrikimų.
  • niekada negaminkite maisto svečiams, pobūviui, jei viduriuojate.

Jei nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Siekiant išvengti per maistą plintančių infekcijų protrūkių, kilusių dėl maisto tvarkymo įmonių kaltės, labai svarbu visapusiškai sustiprinti savikontrolės sistemos valdymą įmonėse, siekiant išvengti tolimesnės maisto produktų taršos gamybos proceso metu. Asmenys, dirbantys maisto tvarkymo įmonėje, privalo nustatytu dažnumu tikrintis sveikatą, laikytis asmens higienos reikalavimų, susirgus nesigydyti patiems, bet kreiptis į savo šeimos gydytoją, neruošti maisto susirgus!



REDAKCIJA REKOMENDUOJA