Vanduo – pavojais alsuojanti pramoga

Šiauliai
Andrius Tverijonas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Karštomis vasaros dienomis tiek vaikams, tiek suaugusiems labai norisi atsigaivinti vandenyje. Tačiau traukiant prie atvirų vandens telkinių, svarbu išlikti budriems bei neužmiršti apie vandenyje slypinčius pavojus sveikatai, o neretai – ir gyvybei.

Maudytis vienam rizikinga

Gelbėtojas Arnas Milieša sako, jog pats geriausias patarėjas poilsiaujant prie vandens yra sveikas protas ir savo galimybių žinojimas.

Vasarą gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose, upėse, kurių krantuose nėra įrengti nei paplūdimiai, nei gelbėjimo stotys. Tokiose vietose įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų, todėl reikia būti itin atsargiems. Juk žmogus gali pradėti skęsti susiklosčius įvairioms situacijoms: išbuvęs vandenyje ilgą laiką, dėl raumenų nuovargio ir mėšlungio, sutrikus širdies veiklai, kvėpavimui.

„Kad smagus poilsis prie vandens telkinio nesibaigtų tragiškai, pasirinkite vietą, kur yra žmonių, o geriausia – kur yra gelbėtojų“, – sako A. Milieša.

Kas bendra tarp maudynių šaltame vandenyje ir infarkto?

Jeigu mėgstate maudytis pakankamai šaltame vandenyje, reikėtų nepamiršti saiko. Pradėjus jausti drebulį ir ėmus kalenti dantimis, reikia kuo skubiau lipti į krantą, nusišluostyti kūną stipriai ištrinant rankšluosčiu ir šiltai apsirengti, kad organizmas sušiltų. Naudinga atlikti fizinius pratimus, kurie paspartina sušilimą.

Įbridus į vėsesnį vandenį, staiga susiaurėja odos kraujagyslės, todėl gali pakilti kraujospūdis, o tai padidina infarkto ar insulto riziką. Besimėgaujančius vėsesniu vandeniu neretai užklumpa raumenų mėšlungis, kuris gali ištikti dėl temperatūrų skirtumo, ir/arba tais atvejais, kai žmogaus organizme yra elektrolitų disbalansas, trūkstant kalio, magnio, kalcio ar B grupės vitaminų, kai mityba nėra visavertė, vartojama nepakankamai skysčių, piktnaudžiaujama kava ir alkoholiniais gėrimais.

Beje, maudynės šaltame vandenyje ypač pavojingos vyrams, nes jie gali susirgti prostatos uždegimu – prostatitu.

Alkoholio vartojimas – vienas didžiausių rizikos veiksnių

Maudytis patariama vieną ar du kartus per dieną, po valgio praėjus ne mažiau kaip dviem valandoms. Persivalgius iškyla pavojus nuskęsti. Tokiu atveju sunku fiziškai judėti, nes vandens tankis yra gerokai didesnis nei oro.

Poilsiaujant prie vandens nepatartina piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais – alkoholio vartojimas yra vienas didžiausių paskendimų atviruose vandens telkiniuose rizikos veiksnių. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, itin dažnai pervertina savo galimybes. Išgėrus alkoholio, žmogaus organizmas būna per daug atsipalaidavęs, o tai trukdo atlikti užtikrintus ir būtinus fizinius veiksmus, kad judėjimas vandens paviršiumi vyktų be sustojimo, net jei plaukimo technika nepriekaištinga.

Be to, maudantis išgėrus, išauga rizika patirti galvos, stuburo traumas, nuskęsti, šilumos smūgio tikimybė padidėja net 15 kartų. „Kad maudynės vandens telkiniuose būtų saugios, patariama nevartoti alkoholio tiek prieš maudynes, tiek maudantis, o ypač būnant kartu su vaikais, – patarimus dalija A. Milieša.

Iš tiesų pastebėta, kad tėvai, vartojantys alkoholį, skiria mažiau dėmesio vaikams, dėl to išauga vaikų paskendimų tikimybė. Mažamečius vaikus, nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių, turi prižiūrėti suaugusieji. Mažieji dar negeba įvertinti savo jėgų, todėl dažnai nuplaukia per toli. Maži vaikai ypač pažeidžiami, jie gali prigerti ir 6 cm gylyje. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika yra itin didelė.

Nemaloni ir pavojinga dumblių „draugija“

Gelbėtojas pasakoja, kad mėgaujantis vandens teikiamais malonumais, būtina atkreipti dėmesį į vandens taršą. Reikėtų vengti maudynių vandenyje, jeigu šis užterštas žemės ūkyje neatsargiai naudojamomis trąšomis bei pesticidais ar buitiniame vandenyje esančiomis skalbimo priemonių priemaišomis, kurios, patekusios į atvirus vandenis, sudaro palankias sąlygas veistis dumbliams.

Pastarieji ne tik nemaloniai aplimpa kūną, bet ir gali sukelti alergines akių bei odos reakcijas, niežulį, o maudynių metu netyčia prarijus tokio vandens – galimas ir sunkus apsinuodijimas. Maudymasis užterštame vandenyje ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms. Keli gurkšniai vandens paprastai nesukelia ligos, tačiau kai kuriomis ligomis, tokiomis kaip hepatitas A, galima užsikrėsti ir gurkštelėjus nedidelį užteršto vandens kiekį.

Mokytis plaukti niekada nevėlu

Jeigu galvojate, kad išmokti plaukti galima tik vaikystėje – labai klystate. Amžiaus apribojimų šiuo atveju nėra – reikia tik turėti noro, užsispyrimo ir atsikratyti skendimo baimės. Būtent baimė neleidžia žmogui atsipalaiduoti ir išmokti ramiai kvėpuoti vandenyje. Išmokęs tinkamai kvėpuoti žmogus gali nurimti ir pradėti plaukimo pamokas. Dauguma mūsų – savamoksliai plaukikai, tačiau norint išmokti plaukti vyresniame amžiuje pravartu kreiptis į specialistą. „Mokėjimas plaukti yra būtinybė. Nė vienas nežinome, kada šito gebėjimo prireiks“, – sako gelbėtojas.

Beje, net jeigu ir mokate plaukti, nereikėtų pervertini savo galimybių. Net ir geri plaukikai gali patekti į povandenines sroves, įplaukti į žoles, nėrimo metu užkliūti už žolių ar šiukšlių, nuplaukti per toli ir kelionei atgalios pritrūkti jėgų. Todėl nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų ir visuomet būkite atidūs.

Jeigu žmogus skęsta:

Pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas numeriu 112.

Laikydamiesi atstumo, paduokite skęstančiajam virvę, storą lazdą ar kitą priemonę, kad galėtumėte jį ištraukti į krantą.

Pats gelbėkite tik tuomet, jeigu mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiems.

Jei galimybės priplaukti prie nukentėjusiojo per mažos, nuo kranto ar iš valties skęstančiajam numeskite ilgą virvę, lyną ar didelį tuščią butelį.