REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Rugpjūčio 3 d. 11:27

„Šiaulių Monmartro respublika – 2017“ atnešė Neskubėjimo būseną (VIDEO)

Šiauliai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


11080

Rugpjūčio 2 – 5 dienomis Šiauliuose įsikūrė Šiaulių Monmartro Respublika. Šis festivalis jau 14-asis. Laisvės, kūrybiškumo ir tolerancijos idėją festivalis neša ir šiemet, kad tos monmartriškos dvasios, laisvės, viens kito priėmimo, tikėjimo ir pasitikėjimo galėtume rasti bei pasisemti Šiauliuose. Šių metų festivalio credo : „Savas tarp svetimų!Gebėk priimti“. Organizatorių siekis – juo pakviesti neskubėti, priimti Miestą, priimti save ir kiekvieną iš mūsų kaip savą, skleisti tolerancijos, laisvės, kūrybos atmosferą einant pasirinktu keliu - per Dailę, Poeziją (Literatūrą), Muziką.


Foto galerija:

19238177-1403578506358687-6847626521811738647-o.jpg
20452052-1403578639692007-3282769610690424818-o.jpg
20476190-1403578106358727-2893907826801171271-n.jpg
20476433-1403579466358591-4768283036808026238-n.jpg
20476555-1403576603025544-6814366823680021275-n.jpg
20476565-1403578243025380-2336581251517412146-n.jpg
20476633-1403575769692294-6747465806932375192-n.jpg
20479556-1403576016358936-7207264557472523060-n.jpg
20479723-1403578776358660-2972189798224573754-n.jpg
20479814-1403575616358976-5839653487562270862-n.jpg
20479816-1403577543025450-2191920931942313843-n.jpg
20479829-1403580193025185-8705499294093899016-n.jpg
20479873-1403575493025655-538106377228657967-n.jpg
20479965-1403579243025280-3694974261140647529-n.jpg
20506885-1403576813025523-6491723139277936478-o.jpg
20506894-1403578109692060-1298149454006022858-o.jpg
20506929-1403577553025449-1809997356090170974-o.jpg
20506943-1403578949691976-7952946511886916046-o.jpg
20506993-1403580393025165-5033879819719866700-o.jpg
20506998-1403575853025619-7219097823923540514-o.jpg

20543622-1403577709692100-3988823383635588072-o.jpg

Tarptautinis festivalis „Šiaulių Monmartro Respublika – 2017 sukvietė gausų būrį itin ryškių menininkų iš visos Lietuvos, Latvijos, Olandijos. Per pastaruosius penkerius metus jų skaičius nemažėja ir perkopia 20-mt. Retas vasaros pleneras gali pasididžiuoti tokiu gausiu dailininkų ir menininkų desantu. Taigi, šiemet tarp 24 menininkų yra ir pirmą kartą dalyvausiančių, ir jau tituluojamų festivalio senbuviais. Daug pavardžių - garsių, žinomų ir pripažintų visame pasaulyje menininkų.

Festivalio dalyviai susipažino ir išsamią festivalio programą aptarė „Laiptų galerijoje“. Vėliau jų laukė šiltas priėmimas Šiaulių miesto savivaldybėje. Dailininkus ir festivalio organizatorius pasitiko vicemeras Domas Griškevičius, apdovanojęs plenero menininkus atminimo dovanomis. Ir miesto vadovai, ir festivalio organizatoriai vieningos nuomonės, kad tokie festivaliai turi vykti ir ateityje, nes į miesto gyvenimą įneša naujų idėjų, kūrybos, laisvės, kultūros kokybės.

Festivalis startavo teatralizuotu pasirodymu „Laiptų galerijos“ sode skambant Šiaulių pučiamųjų orkestro muzikai ir tenoro Juozo Janužo balsui. Šiaulių Monmartro Respublikos Prezidentės , Laiptų galerijos šeimininkės Janino Ališauskienės atžygiavę raudonu kilimu pristatyti dailininkų plenero dalyviai apjuosti prijuostėmis ir pakviesti kurti Šiaulių mieste. Pristatyta išskirtinė Žibunto Mikšio (1923-2013) grafikos ir Mindaugo Šnipo skulptūrų paroda. Pasak menotyrininko V.Kinčinaičio, abiejų autorių kūryba harmoningai dera tiek plastikos, tiek atlikimo technikos, tiek idėjos ir simbolikos, archetipų išsaugojimo prasmėmis. Festivalio atidarymas buvo kupinas išradingų idėjų, žmonių šypsenų, žaismės ir neskubėjimo nuotaikų.

Dailininkų plenero dalyviai: Mindaugas Šnipas, Simonas Gutauskas, Antanas Obcarskas, Mindaugas Juodis, Kęstutis Šiaulytis, Lina Beržanskytė-Trembo, Daiva Kairevičiūtė, Marius Strolia. Latvijos menininkų cechas: Aldis Klavinš, Inta Klasonė, Martinš Krūminš, Ieva Caruka. Taip pat sulaukėme viešnios iš Olandijos Elsitos de Groot. Nesilpsta ir šiauliečių menininkų pajėgos: Balys Tuskėnas, Kazys Bimba, Alvidas Paškauskas, Sigitas Prancuitis, Irena Šliuželienė,Vilius Šliuželis, Vita Žabarauskaitė, Gražina Arlauskaitė-Vingrienė, Alvydas Šalkauskas, Marytė Ruzgytė, Antanas Šeronas.

20507651-1403576339692237-5109265703093793741-o.jpg

Kokių renginių sulauksime?

Neatsiejama festivalio dalis – muzika ir poezija. Šv.Jurgio bažnyčioje rugpojūčio 3 d. 18 val. vyks poezijos ir muzikos vakaras „Ar ne kalba – poezijos esmė?“ šv. Jurgio bažnyčioje. Jono Mačiulio–Maironio tekstus skaitys Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Egidijus Stancikas, Čiurlionio kvartetas malonins V.A.Mocarto bei K.A.Debiusi muzika.

Kol menininkai neskubėdami ir neskubindami rugpjūčio 3-4 d. kurs „Laiptų galerijos“ sode, rugpjūčio 4-osios vakaras žada kasdienybę stelbiančias staigmenas. 21 val. „Laiptų galerijoje“ džiazuoja Petro Vyšniausko trio (Petras Vyšniauskas, Saulius Šiaučiulis, Dominykas Vyšniauskas) koncerte „Rugpjūčio žvaigždė“, na o vakaras baigsis šviesų performansu sode po rugpjūčio dangum. Pernai Bugailiškio senąjį namas atgijo nuo „Prancūzų impresionistų“ videoprojekcijos, o šiemet sušvis „Lietuvos arsininkais“.

Šeštadienis- rugpjūčio 5-oji - pulsuos vienoje iš pagrindinių miesto arterijų – Šiaulių pėsčiųjų bulvare. Čia ties P. Višinskio paminklu dailininkai kurs tema „Miestas“, bendraus su miestiečiais ir miesto svečiais, bulvare pasklis prancūziška muzika ir pasirodys mimai, gyvos skulptūros, bus galima skanauti prancūziškos dvasios įkvėptų patiekalų, gėrėtis modernaus meno centro ekspozicija „Ale Pompidou“ . Poezija triumfuos šeštadienį 12 val. prie „Žiburio knygyno“, skaitoma Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorės Monikos Šaltytės (Sigito Parulskio, Jurgos Ivanauskaitės, Eugenijaus Ališankos, Rimanto Kmitos ir kt. autorių tekstai), panyranti į Armundo Jonaičio atliekamą saksofono muziką.

Rugpjūčio 5 dienos vakaras – atsisveikinimas su Šiaulių Monmartro Respublika per festivalio uždarymą. Plenere sukurti dailininkų darbai bus pristatyti parodoje „Miestas“ ir skelbiamas tarptautinio festivalio „Šiaulių Monmartro Respublika 2017“ uždarymas „Laiptų galerijoje“.

Įsitikinome, kad „Šiaulių Monmartro Respublikos“ festivalis kasmet vis svarbesnis. Įsilieja į festivalio dalyvių ir lankytojų gyvenimus, malšindamas kūrybos, kultūros, laisvės, tolerancijos troškulį.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA