Pylimo galerijoje - realistinė V. Karatajaus tapyba

Vilnius
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Spalio 24-ąją Pylimo galerijoje atidaroma Vlado Karatajaus tapybos paroda. Ekspozicijoje - Lietuvos dailės klasiko įvairiais laikotarpiais sukurti peizažai ir natiurmortai.

V. Karatajus - lietuviškos tapybos mokyklos, turinčios gilias istorines šaknis, atstovas, plėtojęs realistinio portreto tradicijas.

V. Karatajus gimė 1925 m. liepos 28 d. Vilkaviškyje. 1952 m. baigė Dailės institutą ir buvo pakviestas jame dėstyti. 1965 m. V. Karatajui buvo suteiktas docento vardas, vėliau jis tapo profesoriumi, o nuo 1968 m. vadovavo Tapybos katedrai. Nuo 1953 m. dalyvavo parodose. Nuo 1956 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas mirė 2014 m. balandžio 19 d. Vilniuje.

V. Karatajus nutapė žymių Lietuvos žmonių, kultūros veikėjų portretų, peizažų, natiurmortų, teminių kompozicijų. Kūrybai būdinga lyrizmas, raiškūs psichologiniai charakteriai, tvirta kompozicija, apibendrintos formos, sodrių, kontrastingų spalvų koloritas, ekspresyvus, platus potėpis.

„Tarp studentų jis nebuvo labai populiarus dėstytojas, mat savo, kaip dėstytojo, misija laikė profesionalaus dailininko paruošimą, nesistengė eiti lengviausiu keliu, pataikauti. Buvo jis tradicijos žmogus, rėmėsi laiko patikrintomis vertybėmis, labai rezervuotai vertino modernizmą.

Profesionalų meną aiškiai skyrė nuo mėgėjiško. Mes, jauni studentai, kuo greičiau norėdavome kurti, daryti „meną“. V. Karatajus labai greitai nuleisdavo mus ant žemės sakydamas, kad kelias į meną yra ilgas, eina tik per gerą savo profesijos įvaldymą, dailininkas turi mokytis visą gyvenimą, mokytis iš gamtos ir iš geriausių praeities dailės kūrinių, bet ir tai negarantuoja, kad pavyks sukurti ką nors reikšminga. Ypač pabrėždavo natūros studijavimo svarbą jauno dailininko formavimuisi“, - prisiminė jo mokinys tapytojas Mindaugas Skudutis.

Anot M. Skudučio, V. Karatajus labiausiai išgarsėjo portretais. Vis dėlto laisviausiai jausdavosi tapydamas peizažus, natiurmortus: čia nereikėdavo ieškoti kompromisų, galėjo tapyti taip, kaip jautė, kaip norėjo, - būtent peizažuose ir natiurmortuose atsiskleidžia dailininko lyrizmas, tikėjimas meno misija, siekis per tapybą kurti tobulesnį pasaulį.
ELTA