REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kvadratas2023 m. Liepos 29 d. 10:38

Sandra Kvilytė: spalviniai vidujybės trikdžiai

Šiauliai

„Pa­var­gęs nuo kro­ko­di­lo“ / „Ti­red from the cro­co­di­le“. 125×165. (Sand­ros Kvi­ly­tės ar­chy­vo nuo­tr.)

Filosofas Jurgis DieliautasŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


274002

Vasaros Kurtuvėnų svirno galerija vis ką nors naujo pasiūlo lankytojams. Pristato gerai žinomus ir jaunus debiutuojančius autorius. Visa tai kuruoja, globoja Arūnas Kulikauskas ir Oksana Judakova. Šį kartą debiutuojanti autorė – Sandra Kvilytė, kuri vidujybę pateikia kaip išplėstinę tapybinę minties išraišką, kaip impulsyvią, jutiminę ištarmę.

Autorės savitai tapomi, išskleidžiami impulsyvūs suvokimų perkeitimai, netikėtos kompozicinės projekcijos, kur dar ir mentalumas su juslumu susipina. Trikdanti, įprastą suvokimo, pateikimo režimą stabdanti tapybinė raiška.

Tokia tapybinė raiška sujungia savyje materialumą ir konceptualumą. Trikdžiai pagavoje, stilistiniai deformacijos šuoliai, kita vizualinė suvokiamumo polemika – visa tai palengva tampa atnaujinta pastanga. Ir ta vizualinė tapytojos pastanga yra kelių krypčių pastanga.

Pirmiausia, tai žalios, laukinės, ryškios ir gaivios atvertiems pastanga. Pirminio pliūpsnio, pirminės projekcijos-navigacijos pastanga. Kita pastanga jau yra polemiškai susijusi su autorine korekcija.

Tapytoja mobilizuoja, sutelkia kelias skirtingas pastangas, kurios griauna privalomą, neatšaukiamą stabilumą bei nuoseklumą. Situatyvūs proveržiai, laikinos pastangos, pati tapybinė, spalvinė pastanga yra paverčiama įprastinės raiškos griūtimi. Išorinis pasaulis, išorinis suvokimas, patikimas daiktų ir jų jutimų pasaulis nerodo savo veido. Todėl tie pavidalai tik apvadai, lik linijiniai judesių, pastangų telkiniai, tik gryni spalvos kreipiniai.

Spalva čia netenka tiesioginės papildymo galios. Įprasti vizualiniai patirties maršrutai šiose drobėse, šiose vizualinėse išklotinėse tampa tiesiogiai nebeatpažįstama paties veiksmingumo, procesualumo raiška. Kompozicinis trikdis, ekspresyviosios linijos, abstrakčios slinkties atvestas trikdis čia jau virsta permainos mobilizacija. Viskas yra atiduota permainos, sutrikusios permainos galioje.

Tokioje konceptualiąja prasme permainoje įsikuria abejonė ir dvejonė. Vizuali abejonė dėl absoliutaus nuosaikumo bei rišlumo suvokimo lygmenyje. Kartu tai situacinio sutrikimo akimirka, spalvinės nuovokos atsiradimo akimirka. Todėl taip susiklosto kita raiška ir čia tapybinio tapsmo lauke atsiranda visai kitokia pastanga. Nuovoka ir apyvoka polemizuoja tarpusavyje, nes pavidalai dvejonės akistatoje. Nuosaiki ir galutinė raiška atšaukiama, nes visa suvokimo jautra virsta atnaujintais kreipiniais.

Sunkios ir plačios linijos, perkeistos kryptys, atnaujinta spalvinė įkrova – tai sutelpa vieno paveikslo motyvuose, naratyvuose. Yra čia dar kiti, labiau subtilesni, paskatų, iniciatyvų, tendencijų poleminiai klausimai. Bet tai jau yra išvestiniai dariniai. Yra suspenduoti įprasti, standartiniai skirstymai, nėra įprastinės projektyvios reprezentacijos. Todėl tiek daug galimos, potencialios, gryname pokytyje liekančios perkėlos pėdsakų.

Pliūpsnis permainos, kaskada pokyčių, dingsta vidaus ir išorės skirtumas, nustoja galioti įprastinė navigacija. Antplūdžio ir protrūkio spalvos kai kada susilieja, savo intensyvume susivienija. Nėra įspūdžių rišlumo, vien spalvos išpuolis-proveržis. Tai intuicijos galios maršrutas išdėstytas, pateiktas, patikėtas spalvai. Bet spalva čia priešinasi įprastai atpažinimo raidai. Pati spalva netelpa į klasifikacinius rėmus. Todėl tos linijos, tie spalviniai plėmai rodo regimąjį perteklių. Autorė savo raiškos retorika, tapybine, ekspresine retorika sutabdo ties išsikiriančia, skirtumo linkme nueinančia rescendencijos-transcendencijos perskira, ties pagavos-suvokimo riba.

Visą šį liepos mėnesį galima Kurtuvėnų svirno galerijoje tokia originalia paroda lankytojams pasimėgauti.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA