Ar reikalingos Šiauliuose gyvūnų kapinės?
Legalias gyvūnų kapines Lietuvoje turi tik vilniečiai. Augintinių kūnams užkasti Vilniaus miesto savivaldybė skyrė keturių hektarų plotą, tačiau gyventojai laidoti ten savo keturkojų neskuba. Ar reikalingos žmonėms tokios augintinių kapinės? Gal reikėtų jas įrengti ir Šiauliuose? Nuomonėmis apie gyvūnų kapines dalijosi keturkojus auginantys šiauliečiai.
Janina: „Dar noriu, kad maniškis gyventų. Gal ir gerai tokios kapinės, neieškotume kažkur gamtoje vietos, o žinotume, kur palaidoti augintinį. Anūkė Vilniuje gyvena, tai netoli namų po pušele palaidojo šuniuką, dar, matyt, ir nebuvo tų kapinių Vilniuje prieš kelerius metus. Labai erdvių kapinių nepadarysi, kokie 10 arų man atrodo visai užtektų.“
Solveiga: „Nereikalingos tokios kapinės, kam to reikia, tik papildomą žemę užimtų. Pilna žmonių kapinių, o jei dar ir šunį laidos, juolab kad ir per gyvenimą turi ne vieną augintinį, nekrausi juk vieno ant kito. Kažkur prie namų pakasi ir gerai. Neneščiau savojo į tokias kapines.“
Regina: „Aišku, reikalingos, ir aš naudočiausi, jeigu reikėtų. Maniškei Spaikai štai jau aštuoni metai, ir ankščiau esam turėję šunų. Dabar jau trečią tokį pat auginam. Taip ir palaidojam: vienus į kaimą išvežėm, kitą sode pakasėm. Reikia ieškoti, galvoti, kur dėti kūnus.“
Sigitas: „Žinoma, kad reikalingos būtų, dabar žmonės ir numeta, ir prie medžių, kas kur nori. Didelių nereikia. Mano Rikė ir mane palaidos, jai dar nė metų nėra. Prieš tai turėjau dar. Rytais eidavau iki piliakalnio ir atbėgo kartą toks kamuoliukas, kaip cepelinas šaukdamas. Aš jį paėmiau į rankas, jis į pažastį įlindo ir cypia. Tai pasiėmiau, buvo labai graži kalytė. Pasaka. Po to nugaišo ir užkasiau miške. Savaime aišku, kad tokios kapinės reikalingos. Vis tiek gyvuliukas, myli tu jį. Ir žmonės prižiūrėtų, nereikia didelių daryti. Reikia vienos vietos, kur būtų laidojama.“
Aleksandra: „Negalvojau tokia tema, aš kaimo žmogus, tai man nuo seno sakydavo, kad jei jau mylėjai, tai reikia kur nors, ar po obelimi, ar kur užkasti. Žinokit, koks derlius būna, taip ir yra. Pavyzdžiui, kaimynės šuniukas numirė, tai po alyva užkasė. O ta alyva tiek metų jau žydi! Gal trąša, o gal čia su kokia mistika susiję. Pažiūrėkit, jei gėles krauju palaistai, tai reikia permanganato, kad nekirmytų, gėlės eina iš proto. Ir va čia, matyt, yra trąša didelė. Aš išvis manau, kad nei gyvūnų, nei žmonių kapinių nebereikia. 50 metų tepraeina ir niekam jų nebereikia, kam tuos plotus kasinėti. O žmonės dar dejuoja, kad blogai gyvena. Palaikau kolumbariumus. O gyvūnų kapinėse, na, kas ten lankysis. Nors žmonės mėto į šiukšlynus tuos gyvūnus, bet taip tai nereikalingos, manau, niekas neprižiūrėtų jų.“
Gražina: „Na, aišku, kad būtų reikalingos, o dabar visuose kampuose mėto gyvuliukus. Kaip tik reikalinga, kad to išvengtume. Kur savi laiko, tai taip, o kai priklysta, tai ir nudvesia, atranda ir į šiukšliadėžę meta ir viskas. Anksčiau šuniuką palaidojau prie ežero, ant kranto iškasėm duobę, ir kaimynai ten palaidojo. Į kapinaites vežčiau. Kas turi sodą, pavyzdžiui, tai veža į sodą, tai laidoja, o kas neturi, tai meta. Man atrodo, jos normalios turėtų būti, priklausomai, kiek gyvūniukų ten, kiek šuniukų. Štai turiu dabar Pupą, jai jau 10 metų, kambaryje nepatogu dideli, tai turiu mažiuką.“
