Politikos, kultūros, teisėtvarkos naujienų šiandienos dienraščiuose apžvalga

POLITIKA

Lietuvai besirengiant iškilmingai perlaidoti 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių-Brazaitį įtakingos tarptautinės žydų organizacijos jį pasmerkė kaip "pronacį" ir susiejo su nacių vykdytais nusikaltimais prieš žydus. Dabartiniai Lietuvos valstybės vadovai nė nepabandė pasakyti tiesos, kad J.Ambrazevičius-Brazaitis kovojo ir prieš sovietinę, ir prieš nacių okupaciją. Ar turėtume perrašinėti savo istoriją, kaip pageidauja įtakingos valstybės ir tarptautinės organizacijos? Vakar apie tai diskutuota naujienų agentūroje ELTA prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo. J.Ambrazevičiaus-Brazaičio vyriausybė nekolaboravo. RESPUBLIKA

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Lietuva bei kitos tradicinėmis vertybėmis ar besivadovaujančios ES šalys pasmerktos už vienalyčių santuokų neįteisinimą. Kunigas Robertas Grigas viliasi, kad nuo Briuselio diktuojamos savinaikos mus dar gali apginti prigimtis, nusakanti, kas yra šeima.Reikia gintis nuo Europos Sąjungos.VAKARŲ ŽINIOS

Į Kauno miesto tarybą išrinkti politikai yra aistringi valdiškos duonos mėgėjai. "Kauno diena" turo pavyzdžių, rodančių, kad valdiškos duonos kepalas raikomas dideliais gabalais ir su pavydėtinu apetitu. Kauno politikai labai savitai yra linkę spręsti nedarbo problemą: jie stengiasi aprūpinti darbo vietomis savo artimuosius ir save.Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti ūkininkaujantis miesto tarybos narys, Lietuvos valstiečių liaudininkų ir Žaliųjų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Kazimieras Nausėda , kurio du vaikai įdarbinti savivaldybėje. KAUNO DIENA

Neringą Venckienę skuba prigriebti, tačiau jai tik pasitarnaus. Taip Seimo užkulisiuose įvertintas prokurorų prašymas panaikinti Kauno teisėjos teisinę neliečiamybę. Vakar Seimas didele balsų persvara sudarė specialią komisiją, kuri turės įvertinti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti Kauno apygardos teismo teisėjos N.Venckienės laisvę. Stalčiuje ilgai laikęs žemesnio rango prokurorų prašymus dėl teisėjos neliečiamybės panaikinimo D.Valys kreiptis į Seimą apsisprendė tik užvakar. "Tokie teisėsaugos veiksmai tik padės N.Venckienei galutinai pasukti į politiką. Tai ji akivaizdžiai ir planuoja. Tai publikai kuo greičiau reikėjo naujo "sistemos puolimo" - ir štai jis. Manau, ilgai delsęs D.Valys galėjo palaukti dar porą savaičių, kad ta pusė kuo daugiau išsirėktų ir išsikvėptų. Bet kai kas buvo taip įsižeidęs, kad nusprendė atkeršyti N.Venckienei kuo greičiau", - samprotavo vienas įtakingas valdančiųjų atstovas. LIETUVOS RYTAS

"Jeigu į kalėjimą neuždarys, eisiu", - teisinės neliečiamybės netekęs Seimo narys Vitas Matuzas taip atsakė į klausimą, ar dalyvaus parlamento rinkimuose. Vakar kalbėdamas iš Seimo tribūnos V.Matuzas vėl aiškino, kad su juo, visiškai nekaltu, bandoma politiškai susidoroti ir netgi įkišti už grotų. Tačiau tokie pagraudenimai nepaveikė daugumos parlamentarų. "Dauguma jūsų esate patyrę politikai. Todėl turėtumėte puikiai suprasti, kad kalbu apie klasikinę politinę bylą, ir tik laiko klausimas, kas kitas. O kad kitas tikrai bus, beveik neabejoju. Tai vyks tol, kol politikai teisėsauga naudosis kaip susidorojimo su netikusiais įrankiu. Taigi nemanau, kad panaikinus mano teisinę neliečiamybę kam nors rūpės nustatyti visą tiesą ir vykdyti tikrą teisingumą, kurio šiandien taip trūksta Lietuvos žmonėms", - dar prieš balsavimą parlamentarus bandė graudinti V.Matuzas. LIETUVOS RYTAS

Vis labiau matomos dvi Lietuvos: ta, kurioje be jokios baimės gyvena milijonus švaistantys veikėjai, ir ta, kuri turi vienintelę teisę - patylėti. Skirtingais tempais teisėsauga tiria milžiniškas aferas, palaimintas Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių išleistais teisės aktais, ir formalius protesto akcijų dalyvių pažeidimus. Dar 2008 metų birželio 11 dieną Vilniaus apygardos prokuratūra gavo kelių piliečių pareiškimą, kuriuo pranešta, kad rengiant skandalingąją programą "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) buvo iššvaistytos didelės sostinės savivaldybės bei Kultūros ministerijos lėšos. Iki šiol šioje vilkinamoje byloje nėra nei įtariamųjų, nei kaltųjų. 2009 metų sausio 8 dieną, taip pat tik gavus piliečių pranešimą, pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas - dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre atliekant scenos įrangos rekonstravimo projektavimo ir įrengimo darbus. RESPUBLIKA

KULTŪRA

"Kūrybinis procesas yra savotiškas: pradėdamas repetuoti, aš jaudinuosi nesvietiškai. Baisu, kaip bus, ar teisingai pradėjai. Juk tai yra kažkoks šventas dalykas. Galbūt ir išsivalymas", - sakė Klaipėdos dramos teatro patriarchas, režisierius ir aktorius Povilas Gaidys, vakar atšventęs savo 75-ąjį gimtadienį. "Pas mus susiklostė gera dvasinė atmosfera, nors būna visko: konfliktų, intrigėlių,bet ne tokių riaušių, kaip dabar vyksta Panevėžio teatre. Mes gerbiame aktorius, nesistengiame jų išbarstyti. Pažiūrėkim, daugelis teatrų dabar išvaro buvusius scenos grandus; mes stengiamės išlaikyti senuosius žmones, nes jie yra teatro dvasia, nors kūrybinės jėgos silpsta,"- sakė Povilas Gaidys. Prisiminė: "Viena tvirta partinė kritikė, kurios pavardės nesakysiu, nes jos nebėra, buvo cenzorė Baltijos šalyse. Ji nebuvo kvaila, pabardavo mane, kritikuodavo, bet ir palaikydavo. Vieną kartą tiesiai šviesiai pasakė: "Apie kokią laisvę ir nepriklausomybę jūs galvojat? Pagalvokit, kokioje strateginėje vietoje esate, susitaikykit." Bet ji klydo, prašovė pro šalį." VAKARŲ EKSPRESAS

Prieš kelias savaites Klaipėdos universiteto miestelio teritorijoje demontuojant 1952 m. statyto buvusio karinės paskirties pastato pamatus, buvo atrastas dvidešimt vienas XIX a. vidurio - XX a. pradžios antkapinis paminklas, ant kurių iškalti užrašai byloja, jog jie buvo skirti Memelio aukštuomenės atstovams. Rastieji antkapiai ne visi buvo įmūryti į kareivių gyvenamojo namo pamatus - kai kurie buvo suguldyti po grindimis. Dar rastas stelos fragmentas, kapinių metalas ir antkapinių lentelių šukės. Pasak istorikės daktarės Silvos Pocytės, ant antkapių dominuoja vokiškos senųjų Memelio gyventojų pavardės - Meisonai, Michaelsonai, Masonai, Rauchai, o moterų nurodytos dar ir mergautinės. VAKARŲ EKSPRESAS

Gamtininkai tris savaites petardomis baidė tūkstančius kormoranų, kad šių žuvų rajūnų ir miškų niokotojų lizduose padėti kiaušiniai sušaltų. Skaičiuojama, kad po šios akcijos paukščiai neišperės pusės jauniklių. Petardos sprogdavo 30-50 metrų aukštyje, virš medžiuose susuktų lizdų. Didžiausia šalyje kormoranų kolonija šiuo metu įsikūrusi pajūryje, Juodkrantės gyvenvietėje. Ten yra per 3 tūkst. perinčių porų. Kitose kolonijose peri nuo 30 iki 800 porų. Tiesa, galutiniai baidymo petardomis rezultatai paaiškės birželį, kai tie jaunikliai, kuriems pavyko išsiristi, jau bus paaugę. Iš viso virš lizdų buvo iššauta apie 1000 petardų. LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Vakar po audringų diskusijų Seime nutarta sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri spręs, ar siūlyti panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Į Seimą, prašydamas sutikimo leisti N.Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ją suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę, vakar kreipėsi generalinio prokuroro Dariaus Valio pavaduotojas Darius Raulušaitis. D.Valio pasirašytą prašymą parlamentarams perskaitęs D.Raulušaitis pateikė argumentus, dėl kurių esą reikalinga panaikinti N.Venckienės teisinę neliečiamybę. RESPUBLIKA

Civilinėje byloje, kurioje buvęs Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus kaltina aukštojo mokslo įstaigą neteisėtai atleidus jį iš užimamų pareigų, netikėtas posūkis - buvęs alma mater vadovas kaltina bylą nagrinėjantį teisėją šališkumu ir prašo jį nusišalinti. V. Žulkus įtaria, kad Klaipėdos universitetui (KU) byloje atstovaujanti advokatė Jūratė Kūgytė betarpiškai bendrauja su teisėju V. Pauliku ir esą jiedu tarpusavyje derina visus veiksmus. VAKARŲ EKSPRESAS

Nuo narkotikus platinusios grupuotės atskilęs ir su policija bendradarbiauti pradėjęs vilnietis nedrįso pasirodyti teismo salėje, kurioje sėdėjo buvę bendražygiai. Liudytojas parodymus pateikė iš ekrano. Vilnietis Dmitrijus Jagela yra ne kartą patyręs savo bendrininkų smurtą už tai, kad laiku nepakluso grupuotės vadeivų įsakymams. Gaujos nariams atsidūrus teisiamųjų suole, 36 metų vyras vėl baiminasi jų keršto. Jis ėmė bendradarbiauti su policija ir atvirai papasakojo apie Lapinų grupuotės nusikaltimus. Buvusiam nusikaltėlių grupuotės nariui nereikėjo pasirodyti teismo salėje. LIETUVOS RYTAS

Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta bausmių už sunkius nusikaltimus švelninimo vajus. Teismas anksčiau laiko laisvėn paleido "Respublikos" žurnalisto Vito Lingio žudiką Igorį Achremovą, kuris iš pradžių buvo nuteistas mirties bausme, paskui ji pakeista įkalinimu iki gyvos galvos, dar vėliau - kalėjimu 25 metams. O prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė malonę Šiaulių banko "Hermis" apsaugos darbuotojo Lino Žuko žudikui Justinui Butai. Pastarajam teismas iš pradžių taip pat buvo skyręs mirties bausmę, kuri buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. Kodėl labiau rūpinamasi nusikaltėliais, o ne nenusikaltusiais žmonėmis? Ar bausmių švelninimas apskritai negriauna teisingumo? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Mykolo Romerio universiteto profesorius Alfonsas VAIŠVILA ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus BIČKAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS. Publikacija: Amnestija Lietuvoje: už ir prieš. RESPUBLIKA

A.VAIŠVILA: "Kyla klausimas, ar dėl gero elgesio galima sumažinti bausmę, nes bausmė buvo paskirta ne už jos vykdymą, bet už realiai įvykdytą nusikaltimą. Jeigu lygtinis atleidimas pasidaro dažnas, vadinasi, paskirta bausmė pati neturi autoriteto. Blogis bus sumažintas. Bet kieno sąskaita jis bus sumažintas? Aukos ir teisingumo sąskaita." - "Reikia kalbėti apie žmogaus pasitaisymą. Bet ar kiekvienas žmogus turi teisę pasitaisyti? Nes yra tokių klaidų, kurių žmogus negali atitaisyti. Jeigu mes sulyginame, kad visos klaidos vienodos, tuomet klausimas tampa paprastas." E.BIČKAUSKAS: "Tie, kurie galvoja, kad pradėjus vėl taikyti mirties bausmę sumažės nusikalstamumas, labai klysta. Jokios teigiamos įtakos ši žiauri bausmė nepadarys. Pasikartosiu: žiaurumas gimdo tik žiaurumą." - "Kiekvienas, taip pat ir nuteistasis, turi turėti viltį, kad už atitinkamą elgesį, aišku, jeigu į tai objektyviai žiūrima, jam bus leista išeiti į laisvę anksčiau. Kitas dalykas, ar užtenka dabar egzistuojančių barjerų, ar pakanka sprendimus, kam taikyti, o kam netaikyti lygtinį atleidimą nuo bausmės, priimančio teismo." RESPUBLIKA

Eltos informacija