REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2017 m. Gegužės 25 d. 10:51

Kokie pavojai tyko vasaros metu ir kaip jų išvengti?

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


4291

Artėjant vasarai, vis daugiau žmonių leidžia laiką gamtoje – prie jūros, ežerų, tvenkinių, miške ir kitose atvirose teritorijose (vietose). Deja, poilsis gamtoje ne visada suteikia tik džiugių akimirkų – tenka susidurti ir su pasitaikančiais pavojais bei žinoti kaip jų išvengti.

Pavojai prie vandens.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, jog per penkerius metus ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 815 skenduolių, iš jų 35 vaikus. Vien pernai jie ištraukė 156 nuskendusius, iš jų 8 vaikus. Kodėl vanduo kasmet pasiglemžia tiek daug gyvybių? Dažniausia priežastis – žmonių neatsargumas ir alkoholio vartojimas.

Kad jūsų šeimos ir artimųjų neištiktų tragedija, svarbu prisiminti: nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose, neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas, nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, nes galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus, nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų, perkaitę saulėje, nešokite į vandenį staiga, neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių, nevaikščiokite valtyje ir nesupkite jos, nes valtis gali apvirsti. Ir svarbiausia – nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų, nepatikėkite jų priežiūros kitam vaikui.

Vasaros saulė.

Būnant ilgiau saulėje, daug sportuojant, prakaituojant ir geriant mažai skysčių gali grėsti perkaitimas, kitaip vadinamas šilumos smūgiu. Pirmieji jo simptomai yra aukšta kūno temperatūra, paraudusi, sausa oda, greitas pulsas, tvinkčiojantis galvos skausmas, pykinimas ir kt. Senyvo amžiaus žmonės yra jautresni šilumos smūgiui, tad jie turėtų vengti tiesioginių saulės spindulių. Norint išvengti saulės smūgio patartina: vartoti daug skysčių (geriausiai tinka paprastas vanduo); valgyti saikingai ir lengvai virškinamą maistą; dėvėti šviesius, saulę atspindinčius, laisvus, natūralaus audinio drabužius, nešioti galvos apdangalus; riboti fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę.

Nudegimas saulėje.

Tiek Lietuvoje, tiek svetur atostogaujančius saulė gali skaudžiai nudeginti, ypač jei joje būnama ilgesnį laiką, todėl prieš einant degintis reikia prisiminti: išsitepkite kūną kremu, apsaugančiu nuo žalingų saulės spindulių poveikio; stenkitės degintis rytinės ir vakarinės saulės spinduliuose, nes jie mažiau pavojingi; apsaugokite savo akis akiniais su UV apsauga; nudegusias kūno vietas tepkite drėkinamaisiais kremais, išgerkite vaistų, slopinančių skausmą ir mažinančių uždegimą.

Erkės.

Erkės aktyvios nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Jų galima rasti miškuose, parkuose, kolektyviniuose soduose, prie vandens telkinių ir miestų žaliosiose zonose. Dalis erkių yra užsikrėtusios erkinio encefalito ir (ar) Laimo ligos sukėlėjais. Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikėtų ją ištraukti ir stebėti, ar neatsiras erkiniam encefalitui ir (ar) Laimo ligai būdingi simptonai.

Einant iškylauti prie vandens, lankantis miške ir pan., svarbu prisiminti: apsirenkite šviesesnius rūbus su ilgomis rankovėmis ir užsegamais rankogaliais, ilgas kelnes, apsiaukite batus su aukštais aulais, užsidėkite kepuraitę arba galvą apsirikite skarele; būdami miške, kuo dažniau apsižiūrėkite savo drabužius, įsitikinkite ar nėra erkių; grįžęs namo labai atidžiai apžiūrėkite savo kūną, iššukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu ar vonioje; naudokite įvairias erkes atbaidančias priemones.

Vabzdžiai ir jų keliami pavojai.

Įgėlimo rimtumą lemia keli faktoriai: vabzdžio rūšis, įgėlimų vieta kūne, įgėlimų skaičius bei žmogaus jautrumas. Įgėlimo išvengti ne visada įmanoma, bet atsargus elgesys gali padėti, todėl svarbu įsidėmėti: atsargiai vaikščiokite po žydinčią pievą; geliančiuosius vabzdžius vilioja prakaito kvapas, ryškių spalvų gėlėti drabužiai; venkite vietų, kuriose formuojamos gyvatvorės, pjaunama žolė; atsargiai valgykite ledus, gerkite kvapnius ir saldžius gėrimus; nebūkite arti bičių avilio, ypač bičių išskridimo iš avilio juostoje, neerzinkite vabzdžių, nevaikykite jų. Lėtai, be panikos, nedarydami staigių judesių, nemosikuodami rankomis, atsitraukite kuo toliau nuo vabzdžių.

Jei įgėlimo nepavyko išvengti: nedelsdami pasišalinkite iš vietos, kurioje jus sugėlė. Pavojaus atveju bitė paskleidžia kvapą, kuris privilioja kitas bites. Jei liksite įvykio vietoje, jus ir vėl gali sugelti; kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei esate alergiškas vabzdžių įkandimams arba atsiranda alerginė reakcija (odos bėrimas, pabrinkimas, oda blykšta arba rausta, sutrinka kalba, pasunkėja ar sutrinka kvėpavimas, svaigsta galva ir kt.); stenkitės kuo greičiau pašalinti geluonį. Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį, nes gali įgelti tik vieną kartą, tačiau vapsvos ir širšės geluonies nepalieka ir gali gelti daug kartų. Jei geluonis liko, kaip galima greičiau ištraukite jį staigiu judesiu ar pašalinkite geluonį braukdami per jį nagu arba peiliu. Traukdami stenkitės nespausti gale esančio nuodų maišelio, kad nuodai neištekėtų; nuimkite visus papuošalus (žiedus, apyrankes, kojų papuošalus), nes įgelta galūnė gali sutinti; įgėlimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu. Uždėkite šaltą kompresą.

Žaibas.

Šiltuoju metų laikotarpiu lyjant lietui dažnai žaibuoja ir griaudėja perkūnija. Kasmet nuo žaibo iškrovų kyla gaisrai gyvenamuosiuose ir ūkio paskirties pastatuose. Žaibai dažniausiai trenkia į aukštoje vietoje pastatytus namus, ant stogo išsikišusius daiktu (antenas, dūmtraukius, vėjarodžius) arba šalia augančius didelius medžius. Kol neįvyko nelaimė, ant pastatų reikia įsirengti žaibolaidžius, taip pat derėtų patikrinti, ar gerai įžeminti ir tvarkingi esantys žaibolaidžiai. Kai žaibuoja ir griaudėja, svarbu prisiminti: likite namuose; išjunkite elektros prietaisus; uždarykite langus, duris, dūmtraukių sklendes ir ventiliacines angas; nekalbėkite telefonu. Jeigu audra jus užklupo lauke, patartina: nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų, pastatų sienų, metalinių bokštų, vengti aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje. Nelaikykite rankose ilgų, ypač metalinių daiktų, tokių kaip lazda, skėtis, meškerė ir kt. Ypač pavojinga žaibuojant maudytis, irstytis valtimi ir būti šalia vandens telkinių. Jei pamatėte kamuolinį žaibą, nesiartinkite prie jo. Elkitės ramiai, nebandykite bėgti nuo jo, nes oro srovė gali pritraukti jį prie jūsų.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA