Paskutinė kelionė – be prabangos4

Nuostabos nebekelia istorija apie pensinio amžiaus tėvus, atidavusius sutaupytus "grabo" pinigus savo bedarbiams vaikams. Notaro duris jie pravėrė, norėdami surašyti neįprastą testamentą, kad būtų laidojami tik iš valstybės skirtų laidojimo pašalpų, o jų vaikai, norėdami kuo gražiau tėvus palaidoti, iš naujo nebesiskolintų.

Misija - palaidoti už pašalpą - įmanoma?

Mirus darbingo amžiaus žmogui, juos laidojantiems artimiesiems skiriama aštuonių minimalių gyvenimo lygių dydžio valstybės laidojimo pašalpa. Šiuo metu tai 1040 litų. Tokia laidojimo pašalpa skiriama ir mirus vaikui.

Mirus pensinio amžiaus žmogui ar neįgaliajam, jį laidojantiems asmenims išmokama ir dviejų pensijų dydžio išmoka, priklausomai nuo pensijos dydžio.

Ar įmanoma išlaikyti visas laidojimo tradicijas, kai iš valstybės gauni tik tūkstančio litų pašalpą, o savoje kišenėje tuščia?

UAB "Šiaulių gedulo namai" laidojimo paslaugų organizatorės Stanislavos Batolienės teigimu, pašalpos turėtų užtekti. "1040 litų užtenka būtiniausioms reikmėms, - sakė ji, - autokatafalkui, karstui, pigiausiam rūbui, duobkasiams."

"Nesąmonė! Tūkstančio litų nepakaktų net kuklioms laidotuvėms!" - priešingos nuomonės laikosi R. Jankaus individualios įmonės "Ritualinės laidojimo paslaugos, reikmės" vadybininkas Deivis Jankus. "Nepamirškite ir kitų paslaugų: morgo, gedulo salės nuomos, kunigo, giedorių", - primena jis.

Pagarbą atiduoti privalu

Ėmėme skaičiuoti patys. Pats pigiausias lentų karstas kainuoja apie 315 Lt, padoresnis 500-700 Lt, salės nuomos kaina, priklausomai nuo salės dydžio, yra nuo 300 iki 400 Lt už parą. Duobės iškasimas kainuoja apie 300-350 litų, pati pigiausia suknelė mirusiajai – 47 Lt, morgas – 30 Lt už parą. Laidojimo pašalpa ir ištirpusi!

Šiaulietė Nijolė, pernai palaidojusi savo darbingo amžiaus vyrą, prisimena: "Vien kukliam karstui išleidome 500 litų. Tiksliai nebepamenu, kiek kainavo visa kita, bet laidotuvėms išleidome apie tris tūkstančius litų." Anot pašnekovės, laidotuvės buvo neprabangios, o mirusiajam privaloma atiduoti pagarbą. "Žmogus – ne gyvulys, plastikiniame maiše ar dėžėje jo nelaidosi, kaip neturtingai begyventum", - karčiai kalbėjo Nijolė.

Kinta poreikiai

Laidojimo organizatorių teigimu, keičiasi tradicija budėti prie mirusiojo kelias paras, tad gedulo salė dažniausiai nuomojama parą, kartais - dvi. Pasak S. Batolienės, žmonės dažniau ėmė nešti po keletą gėlių žiedų, tačiau dar yra tokių, kurie vos pavilkdami tempia už save didesnius vainikus.

D. Jankus pasakoja, jog jis rekomenduojąs atnešti pinigų vokeliuose mirusiojo artimiesiems, užuot tempus vainikus. "Tai palengvina laidotuvių ceremoniją ir artimųjų finansinę naštą", - tikina D. Jankus. "Mirusiojo pagerbti atėję žmonės dažnai mūsų klausia, ar turime vokų", - pritaria S. Batolienė.

Kunigo neatsisakoma

"Lietuva – katalikiškas kraštas, todėl laidojama su bažnytinėmis apeigomis pagal krikščioniškas tradicijas", - sako Šiaulių katedros kunigas, Šiaulių vyskupo generalvikaras, socialinių mokslų daktaras Saulius Matulis.

Beje, kunigas S. Matulis neįžvelgia jokios inercijos ar netikrumo laidojimo procese. "Dabar priimtina karsto į bažnyčią nebenešti, tačiau už velionį visada aukojamos šv. Mišios, - kalbėjo kunigas. - Malda už mirusįjį yra didžioji esmė." Kaip ir anksčiau, kunigas palydi karstą į kapines, pašventina duobę, pasimeldžia.

Kremavimas – vis dar neįprasta

"Nuo metų pradžios Šiauliuose įregistruoti 773 mirę žmonės, - teigia Renata Aleksandrienė, Šiaulių civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė. - Iš jų tik nedaugelis buvo išvežti kremuoti." Nors kremavimui neprieštarauja Bažnyčia, kremavimas - vis dar naujovė.

"Per pastaruosius dvejus metus į Rygą buvo išvežta kremuoti per dešimt mirusiųjų", - sakė laidojimo paslaugų organizatorė S. Batolienė. Anot pašnekovės, ši paslauga yra brangi, todėl ne dažnai skubama kremuoti mirusįjį, per mėnesį – gal vieną.

Vadybininkas D. Jankus per keletą pastarųjų metų prisimena dvidešimt kremuotų šiauliečių. "Tikrai mažai žinančiųjų apie šią paslaugą, - sakė vyras. - Retai apie tai kalbama."

Reikia ir pietų, ir paminklo

Kavinės "Tomas" savininkas Romas Barauskas tvirtina, jog mirusiojo artimieji gedulingiems pietums atsiveda vis mažiau žmonių. "Dažniausiai pietauja tik patys artimiausi", - sako jis.

"Pati gedulingų pietų tradicija išliko, - teigia R. Barauskas. - Sukalbama malda, uždegamos žvakės, ant stalo pastatomas mirusiojo portretas."

Gedulingų pietų kainos valgyklose ir kavinėse yra nuo 15-35 Lt vienam žmogui.

Pasak paminklus gaminančios įmonės savininkės Viktorijos Gulbinienės, žmonės iš paskutiniųjų stengiasi kiek galima gražiau palaidoti artimąjį ir stato paminklą. Tačiau jam skirti didelę pinigų sumą išgali ne kiekvienas. Anot kitos įmonės savininkės Mildos Petrošienės, mirusiojo artimieji dabar renkasi kuo mažesnį kuo pigesnį paminklą.