Pamatuose bus įbetonuota kapsulė ateities kartoms 2 

Įrenginių statybos truks dvejus metus

Dumblo apdorojimo įrenginiai statomi Šiaulių miesto nuotekų valyklos teritorijoje. Statybų rangovas vokiečių kompanija „WTE Wassertechnik GmbH“ apie 68,997 mln. litų (be PVM) kainuojančius įrenginius ketina pastatyti per dvejus metus. Siekiant taupyti energiją, įrenginiai buvo suprojektuoti nedidelėje teritorijoje, adaptuojant juos prie esamų dumblo tankinimo ir sausinimo įrengimų.

Statybų aikštelėje paruošiamieji darbai prasidėjo dar liepos pradžioje. Buvo nuimtas viršutinis juodžemio sluoksnis, iškelti esami nuotekų valyklos vamzdynai, pradėti kloti pamatai dviems pūdytuvams ir dumblo džiovinimo įrenginiams, o rugpjūčio viduryje prasidėjo džiovinto dumblo saugojimo aikštelės ir atvežtinio dumblo priėmimo stoties statybos darbai.

„WTE Wassertechnik GmbH“ projekto vadovas Tim Kerstein sako, kad nemažai laiko užtruks pastatų statybos ir pilnas jų įrengimas. Iki metų pabaigos planuojama baigti statyti dumblo džiovinimo pastatą bei atsivežti džiovinimui reikalingą įrangą ir pilnai įrengti džiovinto dumblo sandėliavimo aikštelę. Kitais metais prasidės įrangos montavimas, kartu vyks elektros instaliavimo ir automatikos darbai.

„Sudėtingiausia šioje statyboje bus pūdytuvų statyba, nes planuojame statyti be sujungimo siūlių. Dirbsime slenkančiais klojiniais ir per 7 paras iškils pūdytuvo sienos. Sudėtinga ir tai, kad reikės dirbti veikiančių nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, kartais teks prisijungti prie veikiančių trasų ir derintis prie jų darbo. Nemažai laiko užtruks ir įrenginių paleidimas. Vien bakterijų užveisimas pūdytuvuose gali užtrukti 3-5 mėnesius kol bus pasiekti projektiniai įrenginių rodikliai. Kai gerai veiks procesai pūdytuvuose, tada bus paleista ir kita įranga“, - aiškino Tim Kerstein.

Dumblo apdorojimo įrenginius, pasak UAB „Šiaulių vandenys“ generalinio direktoriaus Jono Matkevičiaus, buvo būtina statyti, nes netrukus dumblo nebus kur sandėliuoti. Šiuo metu nuotekų valymo procese susidaręs dumblas yra nusausinamas iki 83 proc. drėgnumo ir kaupiamas atviroje aikštelėje, kuri buvo įrengta 2004 m., pastačius naująją nuotekų valyklą. Per metus į šią sandėliavimo aikštelę išvežama apie 15 tūkst. tonų nusausinto nuotekų dumblo. Ateityje susidarančio nuotekų dumblo kiekis tik didės, nes Šiaulių mieste ir regione plečiama nuotekų surinkimo infrastruktūra.

Pastačius įrenginius, bus perdirbamas nuotekų valymo procese susidarantis dumblas, kurį apdorojant bus išgaunamos biodujos, o iš jų gaminama elektros energija, priskiriama žaliajai energijai.

Per metus planuojama pagaminti apie 4,5 mln. kilovatvalandžių elektros ir tiek pat šiluminės energijos

Dumblo apdorojimo įrenginių technologiją sudarys du pūdytuvai, dumblo sausinimo įranga, kombinuota šilumos ir elektros energijos jėgainė ir dumblo džiovykla. Įrenginiuose bus perdirbamas nuotekų dumblas susidaręs Šiaulių miesto nuotekų valykloje ir atvežtas iš regiono nuotekų valyklų - Joniškio, Baisogalos, Šeduvos, Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo ir Radviliškio. Atvežtinis nuotekų dumblas bus skiedžiamas ir maišomas su Šiaulių miesto nuotekų valykloje susidariusiu pirminiu ir pertekliniu dumblu. Miesto nuotekų valykloje per parą susidaro apie 31 toną nuotekų dumblo, dar 25,6 tonos bus atvežta.

Nuotekų dumblo perdirbimo procesas prasidės pūdytuvuose. Į šiuos įrenginius per parą bus paduodama apie 294 kub. metrus sumaišyto dumblo arba 16,2 tonos skaičiuojant pagal sausas medžiagas. Pūdytuvuose dumblas bus stabilizuojamas ir nukenksminamas, o vykstant šiems procesams, skaidysis organinės medžiagos ir išsiskirs biodujos. Skaičiuojama, kad per parą bus išgauta apie 4930 kub. m biodujų iš kurių bus pagaminta apie 13,4 tūkst. kilovatvalandžių elektros ir apie 13,5 tūkst. kilovatvalandžių šiluminės energijos. Per metus, skaičiuojant pagal sausas medžiagas, planuojama perdirbti apie 5900 tonų nuotekų dumblo ir pagaminti apie 4,5 mln. kilovatvalandžių elektros ir tiek pat šiluminės energijos. Bendrovė „Šiaulių vandenys“ pagamintą elektros energiją planuoja parduoti į elektros skirstomuosius tinklus, o pagamintą šiluminę energiją naudoti pačių įrengimų darbui, t.y. dumblo pakaitinimui prieš pūdymą.

Po pūdymo nuotekų dumblas bus sausinamas ir džiovinamas. Per parą susidarys apie 11,4 kub. metrų 90 proc. drėgnumo džiovinto dumblo granulių. Lyginant džiovinto dumblo ir į pūdytuvus paduodamo dumblo kiekius, po džiovinimo dumblo tūris sumažės iki 27 kartų. Taip yra todėl, kad didžiąją nuotekų dumblo dalį sudaro vanduo, o sausinimo ir džiovinimo proceso metu, jis bus išgarinamas. Džiovintas dumblas bus sandėliuojamas maišuose dumblo saugojimo aikštelėje, kurios plotas apie 1550 kvadratinių metrų.

Bendrovė ieško sprendimų, kaip galutinai apdoroti dumblą

Deja, šio projekto lėšomis nebus išspręsta problema, kaip galutinai apdoroti džiovintą dumblą. Bendrovė ieško sprendimų ir jau sukauptam nuotekų dumblui sutvarkyti. Aukštrakiuose senuosiuose dumblo baseinuose, kurių plotas siekia apie 100 ha, per keturis dešimtmečius sukaupta per 2,2 mln. tonų neapdoroto nuotekų dumblo.

„Ši problema aktuali visoje Lietuvoje, - sakė UAB „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičiaus. - Šiuo metu LR aplinkos ministerija vykdo pirkimą, kuriuo siekia sužinoti galutinio džiovinto nuotekų dumblo apdorojimo sprendimus ir alternatyvas šalies mastu, tačiau tai nebus studija su situacijos analize ir galimais sprendiniais konkrečioms nuotekų valykloms. Artimiausiu metu ketiname patys skelbti viešą konkursą mini galimybių studijai atlikti. Studijoje atsispindėtų reikalingi tyrimai, analizė ir konkretūs sprendiniai, kaip galutinai apdoroti ne tik džiovintą, bet ir sandėliavimo aikštelėse sukauptą nuotekų dumblą. Turėdami priešprojektinius sprendinius pradėsime ieškoti ir finansavimo šaltinių“.

Apdorojant nuotekų dumblą siekiama sumažinti jo tūrį, stabilizuoti, panaikinti nemalonų kvapą, sumažinti šiltnamio dujų emisiją, nebeteršti paviršinio bei požeminio vandens ir dirvožemio. 90 proc. projektui reikalingų lėšų skiriama iš Europos sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, likusią dalį finansuoja projekto pareiškėjas - UAB „Šiaulių vandenys“. Darbus ketinama baigti 2012 m. rugpjūčio mėnesį.

Etaplius.lt informacija