Jei lietuviai nesirūpina, pasirūpins vokiečiai4

Vasaros pabaigoje vyko pasitarimas dėl galutinio Lietuvos ūkininkų sodų ir daržų draudimo produkto. Į susitikimą buvo pakviesti Vokietijos draudimo bendrovės "Vereinigte Hagelversicherung VVaG" draudimo departamento vadovai Haineris Volfas bei Michaelis Liošė, bendrovės filialo "VH Lietuva" vadovas Algimantas Navickas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis, Lietuvos verslinių sodų asociacijos "Vaisiai ir uogos" prezidentas Aloyzas Grygalis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Pasitarimui vadovavo ŽŪM Žemės ir maisto departamento (ŽŪMD) direktorius Rimantas Krasuckis.

Pagalba iš Vokietijos

Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ atstovai jau pernai aplankė daugelį Lietuvos verslininkų sodų bei daržų. Užsieniečiai įsitikino jog laikomasi aukštų augalų auginimo ir priežiūros technologinių reikalavimų, todėl nusprendė bendradarbiauti su Lietuvos ūkininkais. Pasak ŽMŪD direktoriaus R.Krasuckio, iki šiol Lietuvoje buvo draudžiami tik javų, rapsų, cukrinių runkelių, ankštinių augalų, kukurūzų ir bulvių pasėliai, tačiau keičiantis klimatui aktualus tampa ir sodų bei daržų draudimas, nes ši žemės ūkio sritis pastaruoju metu darosi vis nuostolingesnė. Deja, Lietuvos draudimo bendrovėms nekyla rankos rūpintis šalies ūkininkais, dėl to ministerijai pagalbos teko ieškoti Vokietijoje.

Svarbiausia - derliaus kokybė

Anksčiau minėta Vokietijos bendrovė veikia 7 ES šalyse ir daugiau kaip penkiolika metų ūkininkų sodus draudžia nuo krušos, pažymėjo M.Liošė, kuris pristatė sodų ir daržų draudimo sąlygas. "Šalims pageidaujant, jau treji metai yra rengiamas ir draudimas nuo liūčių, tačiau iki galutinio produkto gali tekti palaukti dar bent dvejus metus. Tuo tarpu Lietuvos žemdirbių pageidaujami draudimai nuo medžių iššalimo bei pavasarinių šalnų kitose ES šalyse neturėtų paklausos, todėl Lietuvai reikėtų atskirai rengti draudimo sąlygas",- teigė bendrovės "Vereinigte Hagelversicherung VVaG" draudimo departamento vadovas.

Visose ES valstybėse žemės ūkio augalų draudimo sistema yra vienoda, tačiau, kaip pasakojo M.Liošė, ji stipriai skiriasi nuo augalų pasėlių draudimo, kur svarbiausia – derliaus kiekybė. „Draudžiant sodus ir daržus, svarbiausia yra kokybė, tad ir draudžiama dėl žalos, padarytos augalų kokybei, nes dėl jos vaisiai ir daržovės gali visiškai prarasti prekinį patrauklumą. Ypač brangu yra įveisti sodus, tad juos žala gali visiškai pražudyti“, – sakė M.Liošė.

Pažymėtina, kad sodų ir daržų draudimas yra sudėtingas, kadangi kruša kiekvieną augalų rūšį vis kitaip paveikia, dėl to bendrovei tenka numatyti skirtingas draudimo sąlygas."Čia reikia itin patyrusių ir kvalifikuotų žalų vertintojų. Bendrovė draudžia apie 25 augalų rūšis – sėklavaisius, braškes, burokėlius, salotas, ridikus ir kt., tačiau Vokietijoje daugiausia draudžiama svogūnų. Jie draudžiami per visą auginimo ir derliaus nuėmimo procesą – nuo sėklų sudygimo iki svogūnų išvežimo iš lauko ir net jų išdžiovinimo",- pasakojo vokiečių draudimo bendrovės vadovas.

Įvykusiame pasitarime M. Liošė pateikė vidutines Vokietijos sodų ir daržų augalų hektaro vertes, nuo kurių yra mokamos įmokos ir kompensuojama žala. Pabrėžiama, kad kiekvienas ūkininkas augalo hektaro vertę gali nustatyti individualiai (1 ha obuolių vertė – 7 900 eurų, kriaušių – 8 700, braškių – 14 400, salotų – 9 400, kopūstų – 5 800, žiedinių kopūstų – 7 900 ir pan.).

M.Liošė pademonstravo ir draudimo įmokų pavyzdžius (pvz., obuolių plotas – 8,50 ha, 1 ha vertė – 12 000 eurų, draudimo suma – 102 000 eurų, įmoka – 7,5 proc. arba 7 650 eurų; braškės – 2,5 ha, 1 ha vertė – 20 500 eurų, įmoka – 4,5 proc., draudimo suma – 51 300 eurų). Jau kurį laiką daugelio valstybių ūkininkų dalyvauja sodų ir daržų draudime, suprasdami, kokia svarbi yra šių augalų kokybė, todėl remia draudimo įmokas. Pavyzdžiui, Šiaurės Italijoje sėklavaisiams kompensuojama net 80 proc. draudimo įmokų, Pietų Italijoje ir Lenkijoje – 50, Olandijoje – 65 proc.

Bendrovės filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas patikslino, kad įmokų tarifams apskaičiuoti pasitarnauja keli kriterijai: augalų jautrumas žaloms; draudiminio įvykio tikimybė toje vietoje, kur auginami vaisiai ar daržovės, o tai nustatoma pagal 30 metų meteorologinių sąlygų duomenis. Tarifas nuo draudimo sumos nepriklauso, nes draudimo įmoka apskaičiuojama draudimo sumą padauginus iš tarifo.

Žemdirbiai palaiko iniciatyvą

Lietuvos verslinių sodų asociacijos "Vaisiai ir uogos" prezidentas Aloyzas Grygalis pažymėjo, kad sodai nėra pasėliai, kuriuos galima atsėti. Sodinukams atgaivinti reikia kelerių metų ir daug investicijų, tad norint išlaikyti sodininkystę, būtina sulaukti paramos iš valstybės. Tačiau A. Grygalis patikino labai palankiai vertinantis besiformuojantį pasiūlymą drausti sodus. Kalbėdamas apie draudimo modelius, jis sakė manantis, jog vienintelis galimas variantas, kai draudime dalyvauja sodininkai, draudikas ir valstybė. Jis taip pat pabrėžė, jog tokie šalčiai, kokie buvo praėjusią žiemą, kai nemaža dalis sodų iššalo, patirta apie 7 mln. Lt nuostolių (neskaičiuojant prarasto derliaus), turėtų būti laikomi stichine nelaime, o ne draudiminiu įvykiu. Jie pasikartoja kartą per 20-30 metų, todėl už patirtus nuostolius turėtų atsakyti šalies vyriausybė. „Sodininkai tikrai sutiktų mokėti įmokas, jei jas bent 75 proc. paremtų valstybė. Sodų plotai nėra dideli, tad biudžetui tai nebūtų didelis krūvis, juo labiau, kad jis sugrįžtų atgal per mokesčius“, – tvirtino A.Grygalis. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas A. Grygalis pažymėjo, kad tokie žalos atvejai, kaip kruša ar šalnos galėtų būti laikomi draudiminiais įvykiais ir dėl jų reikėtų tartis su draudėjais. Asociacijos prezidentas neabejoja, kad tik intensyviai dirbant kartu, bus galima sukurti draudimo sąlygas, pritaikytas Lietuvos augintojams.

Ne paslaptis ir tai, kad Lietuvos gamtinės sąlygos kur kas atšiauresnės negu daugelyje Europos valstybių, kuriose draudžiama tik nuo krušos. Dėl to Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pastebėjo, jog Lietuvos daržininkai labai kenčia ir nuo ankstyvų šalnų bei liūčių – jei derliaus jos visiškai ir nesunaikina, tai augalas praranda prekinę išvaizdą. Z.Cironkienė apgailestavo, kad dėl keliamų aukštų reikalavimų produkcijai ir didelės konkurencijos su Lenkija, daržovių plotų kasmet deklaruojama vis mažiau, o žemdirbiai renkasi lengvesnes veiklos sritis. "Šiemet buvo deklaruota apie 2,5 tūkst. ha daržovių plotų. Jei draudikai pasiūlytų patrauklias draudimosi sąlygas, manau, kad draustųsi tik versliniai ūkiai ir pirmaisiais metais būtų apdraustas ne didesnis kaip 1 tūkst. ha plotas. Siekiant išlaikyti daržininkystę, valstybė turėtų kompensuoti ne mažiau kaip 65 proc. draudimo įmokų", – svarstė Z.Cironkienė.

Rėmimas priklauso nuo ES

Šeštus metus įstojimo į ES skaičiuojanti Lietuva, pasak ŽMŪD R.Krasuckio yra labai priklausoma nuo Europos Sąjungos reglamentų ir šalies biudžeto galimybių, nors pačios valstybės vyriausybės nuostata vienareikšmė – paremti draudimą. "Maksimalias kompensacijas nustato ES, taigi į tas ribas mes turėsime atsižvelgti, o skirstydami Kaimo rėmimo lėšas, atsižvelgsime į draudimo svarbą ir skirsime šiai sričiai pakankamai lėšų. Mes palaikome idėją, kad sodai ir daržai būtų draudžiami, kad nuo žalų nukentėję žemdirbiai neliktų be paramos. Šiuo metu apsidraudusiems pasėlius yra kompensuojama 50 proc. įmokų", – sakė R.Krasuckis.

Susitikimo pabaigoje nuspręsta prie Žemės ūkio ministerijos sukurti darbo grupę su atskirais pogrupiais iš skirtingų sodų ir daržų augalų rūšių augintojų, kad kiekvienam augalui būtų sukurtos savitos ir tinkamos draudimo sąlygos. Planuojama, jog jau ateinantį pavasarį sodininkai ir daržininkai galės drausti savo pasėlius, informuoja Žemės ūkio ministerija.