Lietuvos aukštojo mokslo diplomas užsienyje – popiergalis ar dokumentas? 58
Autorės nuotr.
Emigrantė sako, kad mokytojos darbas – jos pašaukimas, todėl neįsivaizduoja, ką reikėtų daryti, jei jai nebūtų suteiktas kvalifikuoto mokytojo statusas.
Net du aukštojo išsilavinimo diplomus turinti kuršėniškė Irmina Jackuvienė gali netekti teisės dirbti diplome įrašytos specialybės. Kodėl? Moteris su šeima prieš keletą metų išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę ir buvo viena laimingųjų, galinčių dirbti mėgiamą darbą pagal Lietuvoje įgytą specialybę.
"Kol mokiausi Šiaulių universitete, dėstytojai nuolat pasididžiuodami kartojo, kad mūsų diplomai – tiesus kelias į kvalifikuotą darbą užsienyje pagal įgytą specialybę. Tikėjome, kad nekils jokių problemų dėl jo pripažinimo užsienio šalyse. Deja, dabar turiu eiti kryžiaus kelius, o Švietimo ministerijos atstovai man pasiūlė pradėti mokslus iš naujo", - piktinasi biurokratinių atsakymų išvarginta moteris. Pedagogika – jos pašaukimas, tačiau ji neįsivaizduoja, ar bus rastas kelias iš aklavietę jai tapusios situacijos, ar neteks papildyti emigrantų bedarbių gretų.
Britų atsakymas lietuvei – mandagus "Ne"
"Kai šių metų pradžioje įsidarbinau vienoje Londono mokyklų mokytoja, direktorė iškart paprašė, kad užsiregistruočiau GTC (General Teaching Counsil of England – institucija, registruojanti profesinę kvalifikaciją įgijusius pedagogus ir stažuotojus bei išduodanti sertifikatus sėkmingai įvykdžiusiems stažuotės programą – aut. past.). Pastarosios darbuotojai man paaiškino, kad turiu įgyti kvalifikuotos mokytojos statusą. Išsiunčiau anketą bei savo diplomus patvirtinti ir laukiau", - daug painiavos sukėlusią istoriją prisimena moteris. I. Jackuvienė sako nė neabejojusi, kad jai, įgijusiai du aukštuosius pedagogo išsilavinimus, kvalifikuotos mokytojos statusas bus suteiktas.
Po keturių mėnesių Irmina pagaliau gavo atsakymą iš GTC. "Visiškai rami atplėšiau voką ir jau ruošiausi džiaugsmingai jį nunešti mokyklos direktorei. Ne paslaptis, kad nuo mano turimos kvalifikacijos priklauso ir man mokamas atlyginimas. Deja, paskaičiusi laišką nustėrau - britai juodu ant balto išraitė, kad kvalifikuota mokytoja negaliu būti pripažinta, nes nepavyko išsiaiškinti mano kvalifikacinio statuso Lietuvoje", - pasakoja jauna moteris.
Tiesa, laiške viltis Irminai suteikta. Pasitelkę britams būdingą oficialųjį mandagumą, jie rašo: "Mes suprantame, kad ši žinia Jus nuliūdins, todėl mėginame susisiekti su Jūsų gimtosios šalies atitinkamomis institucijomis, kad galėtume Jums ateityje galbūt suteikti kvalifikuotos mokytojos statusą." Žinant anglų būdą, toks atsakymas – tik mandagus gestas, o ne tiesmukiškas "ne, tą statusą matysi kaip savo ausis".
Lietuvos valdininkai pasiūlė ieškoti išeities Anglijoje
Nenorėdama prarasti darbo, I. Jackuvienė tuoj pat kreipėsi į Lietuvos švietimo ir mokslo ministeriją. Moteris vylėsi, kad gimtosios šalies valdininkai ją nuramins. Deja - aukščiausia Lietuvos švietimo institucija kuršėniškei įvarė dar vieną šoką.
"Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyriaus vyresnioji specialistė Marytė Speičienė mandagiai paaiškino, jog specialiesiems pedagogams, baigusiems Šiaulių universitetą, suteikiama tik specialiojo pedagogo kvalifikacija bei specialiojo pedagogo statusas, o diplome neparašyta, jog esi kokio nors dalyko mokytojas, todėl tik GTC gali suteikti kvalifikuoto mokytojo statusą, - teisingumo paieškas pasakoja I. Jackuvienė. - Šiuo metu britai iš Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos laukia atsakymo, koks mano statusas Lietuvoje , tačiau man telefonu M. Speičienė patvirtino, jog atsakymas nuvils mano lūkesčius."
Kuršėniškė jaučiasi apmulkinta ir gimtosios šalies valdininkų, ir Šiaulių universiteto dėstytojų, kurie studijų metais kartodavo, kad diplomai taps žalia šviesa dirbti ne tik gimtinėje, bet ir užsienyje. "Žinoma, šie diplomai pripažįstami, tačiau nesuteikia visavertės teisės dirbti. Kam tuomet tiek metų buvome maitinami pažadais ir švaistėme laiką aukštosiose, jei galiausiai Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai sako, kad spec. pedagogas neturi teisės dėstyti jokio dalyko bendrojo lavinimo mokykloje. Studijų metais buvo tikinama, jog mūsų, spec. pedagogų, parengimas atitinka pradinių klasių mokytojų parengimo reikalavimus buvome mokomi įvairių dalykų didaktikų, t. y. lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, geografijos, istorijos, darbų ir dailės. o kai reikia duoti atsakymą GTC, kokį dalyką galiu dėstyti, atsakymo nelieka", - piktinasi moteris.
Emigrantė sako, kad vienintelis logiškas ministerijos atstovės pasiūlymas jai – paprasčiau būtų susirasti kokius nors kursus Jungtinėje Karalystėje, nei ieškoti išeities Lietuvoje. Vadinasi, man reikia griebtis vadovėlių, kartoti jau išmoktą kursą, pamiršti turimus diplomus", - stebisi ji.
Įrodymų pakanka, bet ne mokytoja?
Kad kuršėniškė – kvalifikuota mokytoja, abejonių nekyla. Į redakciją ji atėjo nešina net dviem diplomais: 1998 metais Šiaulių universitete baigė specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programą ir jai suteiktas socialinių mokslų (edukologijos) bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir spec. pedagogo ir logopedo kvalifikacija, o 2001-aisiais - tos pačios programos magistro laipsnis. "Žinau, kad pedagogika ir darbas su vaikais - mano pašaukimas. Man puikiai sekasi dirbti ir su sutrikusio intelekto žmonėmis. Jei dėl biurokratinių painiavų man nebus suteiktas kvalifikuoto mokytojo statusas, kurio reikia itin reikliems ir griežtiems britams, mokytojos plunksnakotį man gali tekti iškeisti į valytojos šluotą", - apmaudo neslepia moteris.
Kantrybe apsiginklavusi lietuvė kreipėsi į M. Speičienę, prašydama nuorodos ar paaiškinimo, kodėl toks beviltiškas spec. pedagogo statusas Lietuvoje. Deja, konkretaus atsakymo Irmina taip ir nesulaukė.
Atsakė, bet nepasakė
Mėgindama padėti aklavietėje atsidūrusiai moteriai, naujienų portalo www.etaplius.lt redakcija raštu kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją. "Kodėl lietuvių filologijos kvalifikaciją turintys Lietuvos piliečiai be problemų gauna kvalifikuoto mokytojo statusą Jungtinėje Karalystėje, o spec. pedagogams kyla sunkumų? Ar su diplomų pripažinimo problemomis susiduria tik ŠU studentai?" - šiuos ir daugybę kitų klausimų pateikėme valdininkams.
Vis dėlto biurokratinį mechanizmą įveikti nelengva - po daugiau nei savaitės sulaukėme ministerijos atsakymų, tačiau ne į visus klausimus.
"ES ir kitos pasaulio šalys pripažįsta visus teisėtus Lietuvos legalių aukštųjų mokyklų diplomus. Priklausomai nuo užsienio šalyje nustatytos tvarkos, Lietuvoje įgytą išsilavinimą vertina tos šalies kompetentingos institucijos", - nurodo M. Speičienė. Moteris perspėja, kad norint išvykti studijuoti ar dirbti reikia susitvarkyti nemažai dokumentų. Kokių ir kiek, konkrečiai nurodo priimantis universitetas ar būsimas darbdavys. Dėl informacinio rašto apie Lietuvoje įgytą aukštąjį išsilavinimą patariama kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą.
Mokytojas, pedagogas ir kiti stebuklai
Švietimo įstatyme nurodyta, kad mokytojas - asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. Pedagogas - asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. Pagal 2009-ųjų rugpjūtį įsigaliojusį aprašą, specialiojo ugdymo specialistu laikomas asmuo, baigęs specialiosios pedagogikos arba edukologijos studijų krypties programas ir įgijęs oligofrenopedagogo, logopedo, surdopedagogo, tiflopedagogo, specialiojo pedagogo kvalifikacijas.
Baigus pedagogų rengimo studijų programas, gali būti suteikta mokytojo, auklėtojo, specialiojo pedagogo ar socialinio pedagogo profesinė kvalifikacija.
Profesinių kvalifikacijų, įgytų kitose ES šalyse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos konfederacijoje pripažinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas. Ši direktyva suteikia teisę šalių kompetentingoms institucijoms priimti sprendimus dėl profesinių kvalifikacijų lygiavertiškumo.
Tik nepamanykite, kad išprotėjau. Kiekvienas biurokratas suprastų, ką surašiau pastarosiose dviejose pastraipose. Tačiau ar tai palengvina procedūras lietuviams, kurie nori dirbti pagal įgytą išsilavinimą užsienyje? Kodėl Lietuvoje gauti aukštojo mokslo diplomai virsta beverčiu popieriaus lapu vos kirtus sieną?
M. Speičienė teigia, kad Londone dirbanti moteris nėra tamsaus tunelio gale. "Sprendžiant pagal pateiktus išsilavinimo dokumentus, gerb. Irmina Jackuvienė Šiaulių universitete yra įgijusi specialiojo pedagogo profesinę kvalifikaciją, kuri jai Lietuvoje suteikia teisę dirbti mokykloje, vykdančioje specialiąją pradinio ir specialiąją pagrindinio ugdymo programą, teikti specialiąją pedagoginę pagalbą bendrojo lavinimo mokykloje, kurioje mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, - teigia M. Speičienė. - Jeigu laiške būtų nurodyta, kokį pedagoginį darbą šiuo metu Anglijoje dirba gerb. Irmina Jackuvienė, būtų lengviau paaiškinti, kodėl Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija (General Teaching Council for England) nepripažįsta Šiaulių universitete įgytos specialiojo pedagogo profesinės kvalifikacijos lygiaverte mokytojo profesinei kvalifikacijai, t. y. nesuteikia QTS (Qualified Teacher Status)."
Patikslinę, kad šiuo metu I. Jackuvienė specialiojoje mokykloje dirba nekvalifikuota mokytoja su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų, mokymosi sunkumų, bei su vaikais autistais, iš ministerijos atsakymo laukėme keletą dienų. Nesulaukėme. Tik patarta I. Jackuvienei išsiaiškinti konkrečius Anglijos agentūros reikalavimus asmenims, atvykstantiems į Angliją dirbti pagal reglamentuojamą mokytojo profesinę kvalifikaciją. Pasak ministerijos atstovų, būtent Anglijos agentūra ir turi paaiškinti, kodėl moteriai nesuteikiamas kvalifikuotos mokytojos statusas.
"Nekaltinu nei kompetentingų ministerijos darbuotojų, nei dėstytojų, tiesiog pikta, kad mūsų šalyje vis dar susiduriama su biurokratiniais nesklandumais ir įstatymų spragomis. Būsimiems studentams, ypač tiems, kurie svajoja išvykti į užsienį, patarčiau labai apdairiai rinktis aukštojo mokslo institucijas bei specialybes, kad netektų antrąkart studijuoti to paties svetur. Gal iš tiesų geriau tada išvykti studijuoti svečion šalin", - svarsto I. Jackuvienė.
Kuršėniškė - ne vienintelė nukentėjusioji
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, panašių problemų kyla tuo atveju, kai asmens kitoje šalyje įgyta profesinė kvalifikacija neatitinka priimančios šalies keliamų reikalavimų. Priimanti šalis gali priimti sprendimą pripažinti ar nepripažinti profesinę kvalifikaciją, taip pat skirti kompensacines priemones (adaptacijos laikotarpį ar tinkamumo testą), jeigu reikalavimai iš esmės nesiskiria.
"Su panašiomis profesinės kvalifikacijos pripažinimo problemomis buvo susidūrę asmenys, Lietuvoje įgiję trenerio kvalifikaciją ir Didžiojoje Britanijoje pageidavę dirbti kūno kultūros mokytojais bendrojo lavinimo mokyklose. Teisę dirbti kūno kultūros mokytoju bendrojo lavinimo mokykloje Lietuvoje turi asmenys, baigę kūno kultūros mokytojams rengti skirtas studijų programas ir įgiję mokytojo (ne trenerio) profesinę kvalifikaciją. Trenerio kvalifikaciją įgiję asmenys gali dirbti bendrojo lavinimo mokykloje tik neformaliojo ugdymo mokytojais", - sako M. Speičienė.
Jei esate susidūrę su panašiomis problemomis parašykite etaplius@splius.lt
Mokykloje I. Jackuvienė yra mylima kolegų ir vadovybės vadinama viena perspektyviausių mokytojų.
