Autorės nuotr.
Vienas iš retų momentų, kai Londonas trumpai nutyla, yra lapkričio 11-oji. 11 mėnesio 11 dieną 11 valandą tylos minute pagerbiami visuose karuose žuvę britai bei jų sąjungininkai.
1918-aisiais pasibaigus Pirmajam pasauliniui karui tikėta, kad ateities kartos gyvens santaikoje, o lapkričio 11-oji bus vienintelio Pasaulinio karo minėjimo diena. Dabar ši diena įgijo platesnę prasmę - prisimenami visuose karuose žuvę ir sveikinami likę gyvi karų dalyviai.
Veteranai – dienos didvyriai
Šių metų minėjime nedalyvavo nė vienas Pirmojo pasaulinio karo veteranas. Dauguma jų atgulė amžino poilsio, likę gyvi yra per silpnos sveikatos dalyvauti iškilmėse. Tačiau kitų karų dalyvių, seginčių medalius ir ordinus, ceremonijoje netrūko. Po tylos minutės, kuri sujungė visą Britanijos visuomenę, Trafalgaro aikštės fontanus užtvindė simbolinė aguonų žiedlapių jūra. Po iškilmių veteranai, žuvusiųjų, karuose artimieji būriavosi Atminimo lauke prie Vestminsterio abatijos. Kasmet rudenį šis laukas pražysta aguonomis, tiesa, dirbtinėmis.
Karo veteranus nesunku atskirti iš kartą per metus užsivelkamų uniformų bei juose įsegtų ordinų. Priėjusi prie būrelio senolių, juos pasveikinau: "Sveikinu su Jūsų diena. Džiaugiuosi, kad Anglija turi tokią gražią tradiciją". Norėjau žengti toliau, tačiau senoliai patys ėmė kalbinti: "Ar jūs italė?" Pradedu aiškinti, kad esu iš Lietuvos, kai nespėjus man baigti sakinio vienas žilagalvis pasitikslina, ar tai postsovietinė šalis, ir ima pasakoti apie Rusijos nuopelnus Antrajame pasauliniame kare.
Kodėl aguona?
Aguonos simbolis, minint karus, naudojamas nuo 1919-ųjų. Karališkojo britų legiono labdaringasis fondas, naudojantis šį ženklą, renka aukas karo veteranams, žuvusiųjų kapams prižiūrėti. Ypač aktyviai aukos pradedamos rinkti likus mėnesiui iki lapkričio 11–osios. Už simbolinę paaukotą sumą kiekvienas gali segėti dirbtinę aguoną, atminimo ir vilties simbolį. Anglams ją įsisegti didelė garbė, kitataučiams – graži tradicija, kurią jie palaiko ir noriai aukoja.
Atminimo lauke galima įsigyti kryželį ar vainiką, tačiau visa simbolika darni ir vieninga, visur vyrauja aguonos simbolis. Tik užrašai ant kryželių skiriasi: vieni skirti visiems veteranams, kiti – žuvusiems artimiesiems, draugams.
Dirbtinės aguonos šia proga gaminamos specialiame fabrike. Jos ne tik segamos paaukojusiems į atlapą, bet ir dedamos ant mašinų priekinių grotelių, ypač ant taksi automobilių (angliškųjų cab‘ų ). Britų legionui paaukoję laikraščiai aguonos atvaizdą išspausdina ties laikraščio pavadinimu.
Pagerbimas vertinamas prieštaringai
Senyvi žmonės nuogąstauja, jog kasmet mažėja savanorių, renkančių aukas Karališkajam legionui, todėl stengiamasi pritraukti daugiau jaunimo, o į pačią pagerbimo ceremoniją ateina ir gausus vaikų būrys. Tačiau seginčius aguonas bei renkančius aukas ėmė smerkti kitataučiai, dažniausia juodaodžiai, tikinantys, kad jų tautiečiai, karo didvyriai, kažkada buvę Anglijos sąjungininkais kare, dabar miršta iš bado ir skurdo savo šalyse. Jų manymu, anglai prisimena tik savo karus, savo veteranus ir savo žuvusiuosius, užmiršdami karo invalidais likusius svetimtaučius sąjungininkus. "Pripažinkite mūsų pergales ir mes pripažinsime jūsų aguonas", - piktinasi kai kurie pakistaniečiai ar juodaodžiai. Vis dėlto dauguma šią tradiciją palaiko ir retas, likus savaitei, neįsisega pagarbą karų veteranams simbolizuojančią aguoną.
