Darbas su įžymybėmis lietuvės neišpaikino1

Ir išties – Kristina, šiuo metu dirbanti didžiausioje JK informacijos sklaidos bendrovėje „Adfero Limited“, įdomumo stygiumi nesiskundžia. „Per mūsų bendrovę pereina visa Britanijoje išleidžiama produkcija, visi laikraščiai, žurnalai, video, muzika. Mes esame viską užsisakę, maišais gauname paštą, kuris rūšiuojamas, sudaromi informacijos paketai pagal tai, kas domina mūsų klientus, ir jiems tai pateikiama. Klientai – įvairiausios bendrovės, įmonės, ligoninės žurnalai, interneto puslapiai… Vaizdo medžiagą irgi peržiūrime, rūšiuojame, žodžiu, žinome viską, kas ta ar kita tema yra pasakoma, parašoma, atsiduria internete ir pan. Be to, turime savo žurnalistus, kurie vyksta į konferencijas ar parodas ir renka informaciją net iš renginių, važiuoja į filmų pristatymus. Tad darbuotis tokioje bendrovėje labai įdomu.“
Prieš pusę metų „Adfero Ltd“ dirbti pradėjusi Kristina sako, jog kokios nors konkrečios pozicijos kol kas ji dar neturi – darbdaviai sudarė jai sąlygas susipažinti su visų skyrių darbu. „Jie lyg ir norėtų, kad aš darbuočiausi finansų skyriuje, nes panašų darbą dirbau Lietuvoje, turiu patirties, bet dar svarstau – man pačiai būtų įdomiau ką kita pabandyti, traukia kūrybinis darbas. Neseniai įsijungiau į lietuvių jaunimo organizacijos JK veiklą, teko padirbėti su projektais, ir jaučiu, kad kažką panašaus daryti norėčiau ir darbe, ir manau, kad tokių galimybių atsiras“.

Drąsias Kristinos viltis palaiko tai, kad palyginti neseniai įsikūrusi ir gana netipiškas – informacijos rūšiavimo ir platinimo paslaugas teikianti įmonė net šiuo ekonominio nuosmukio metu sparčiai plečiasi. „Mes ne tik pateikiame informaciją klientams pagal jų užsakymus, bet ir patys įkūrėme savo interento puslapį, kuriame galima rasti pagal atskiras temas surūšiuotą informaciją. Be to, pradedame naują paslaugą – padedame žmonėm ir bendrovėm pristatyti save tinklalapyje „Google“, pavyzdžiui, pagal kokius žodžius „Google“ naršytojai rastų jų naujienas ar puslapius.“
Darbas su turtingais ir žymiais

Bendrovę „Adfero Ltd“ Kristina surado visiškai atsitiktinai. Prieš tai moteris dirbo viešbutyje. Ne bet kokiame, o penkių žvaigždučių „Westbury“, įsikūrusiame prabangiame Mayfair kvartale, pačiame Londone centre. Darbas irgi ne bet koks – ji dirbo specialiame VIP (angl. very important person) skyriuje, aptarnaujančiame įžymybes ir labai turtingus asmenis. „Mano darbas susijęs su turtingais ir žymiais žmonėmis. VIP klientų užsakymai būdavo nukreipiami tiesiai man. Visus pageidavimus derindavau arba su jais asmeniškai, arba su jų agentais, išsiaiškindavau, ko tas ar kitas asmuo norėtų. Reikia malūnsparnio – užsakysime.
Limuzinai, aukščiausios klasės restoranai, kad viskas būtų taip, kaip jie pageidauja. Išsiaiškini visas smulkmenas, net iki to, ar norėtų, kad kai atvažiuos, būtų užtrauktos apartamentų užuolaidos , kad miegamasis būtų atitinkamos spalvos, pamerktos specialios gėlės, vaisiai, uogos, gėrimai – viskas pagal individualius pageidavimus. Ir paskui, kol jie išvažiuoja, turėdavau su jais bendrauti, išsiaiškinti menkiausius jų norus ar pageidavimus ir suorganizuoti, kad jie būtų įgyvendinti.“
Šis darbas Kristiną suvedė su daugybe įžymybių iš įvairiausių šalių, tokių kaip Kelly Rowland, kuri kartu su dainininke Beoynce dainavo vienoje grupėje „Destiny child“, prieš keletą metų labai populiariu dainininku, laidos „X factor“ laureatu, Lemar, kuris ne tik buvo apsistojęs „Werstbury“ viešbutyje, bet ir filmavo ten vieną iš savo vaizdo klipų. „Beje, man teko susitikti ir su buvusiu Sovietų Sąjungos vadovu M. Gorbačiovu. Teko su juo truputį pabendrauti, kelis žodžius rusiškai ištarti, bet jis mažai šnekėjo. Pastebėjau, kad jis pakankamai pasenęs, sunkiai paeina. Daugiau bendravau su jo anūke kalbėjome, kuri tvarkė visus jo reikalus.”
Iš arti pamatyti įžymybes Kristinai buvo gana įdomu, tačiau ji greitai įsitikino, kad jų gyvenimas ir patirtys yra labai apribotos.“ Įžymybių kiekvienas žingsnis stebimas, kontroliuojamas. Jei, pavyzdžiui, įžymybė turi kokį nors turą, ji daugiausia laiko praleidžia viešbutyje, pavalgo kambaryje, paskui ateina masažistas ar visažistas, kartais išeina su kuo nors susitikti, bet ir tai bijo, kad kas pastebės, nufotografuos. Paskui vyksta į šou pasirodymą, grįžta ilsėtis, ir tiek. Man įdomesni paprasti žmonės, kurie nesistengia atrodyti kažkuo įdomūs, bet daugiau patiria ir pamato negu įžymybės.“
Gyvenimo stimulas – rizika

Po pustrečių metų įdomaus, bet nelengvo darbo, nes dirbti neretai tekdavo ir vakarais ar savaitgaliais, atsižvelgiant į tai, kada apsilankydavo VIP svečiai, jauna moteris pasigedo naujų įspūdžių. „Išėjau iš darbo viešbutyje ir padariau pertrauką, pusę metų keliavau. Mėnesį gyvenau Turkijoje, Ispanijoje, Škotijoje, apvažiavau nemažai šalių. Lietuvoje sunku įsivaizduoti tokį dalyką, kaip pertrauka tarp darbų. O čia žmonės, daugiausia iš Australijos ar Zelandijos, daro pertrauką, keliauja… Aš anksčiau irgi to nesuprasdavau, bet dabar man tapo aišku, kodėl. Keliaudamas pasidarai labiau atviras pasauliui, daug kas kitaip ima atrodyti.“
Naujo darbo Kristina ieškojo pačiu nepalankiausiu metu – pačiame ekonominės krizės įkarštyje. Ji išsiuntinėjo savo gyvenimo aprašymą į keletą įdarbinimo agentūrų. „Ieškojau ir panašaus darbo viešbutyje ir žvalgiausi kažko naujo. Ir netrukus tą pačią dieną gavau du pasiūlymus: vienas naujai statomame viešbutyje, kur būčiau buvusi antras žmogus po vykdomojo vadybininko, o kitas atėjo iš informacijos sklaidos bendrovės. Pasirinkau pastarąjį, nors rizikavau, nes nepažįstama sritis. Bet rizika – mano gyvenimo stimulas, todėl nesigailiu.“
Gerai gyventi galėjo ir Lietuvoje

Londone Kristina atsidūrė prieš šešetą metų, ir kaip pati sako –„atvažiavo į nieką“. Savo pirmąjį darbą ji susirado dar išvykdama per vieną įdarbinimo bendrovę Vilniuje. „Viešbučio restorane gavau valyti stalus ir nešioti gėrimus. Gyvenimo vietą irgi agentūra surado. Atvažiavome čia nemaža grupė – estai, ukrainiečiai, lietuviai, gal 12 žmonių. Gyvenau kambaryje su dviem ukrainietėm. Savaitgalį aš norėdavau važiuoti į Londono centrą, o jos sakydavo, kad joms gerai laiką leisti ir čia. Tad pasidarydavome valgyti, nusipirkdavome atsigerti ir sėdėdavome. Joms nieko daugiau nereikėdavo, nes atvažiavo užsidirbti“, – prisimena Kristina, kuri prisipažino, jog turėdama ekonominį išsilavinimą ir darbą banke, ji gerai gyventi galėjo ir Lietuvoje. Pirmajame darbe Kristina užsibuvo tik tris mėnesius ir po neilgų paieškų įsidarbino prabangaus viešbučio VIP skyriuje. „Aš gerai mokėjau anglų kalbą ir esu dėkinga savo tėveliams, kurie, kai tik prasidėjo nepriklausomybė, mane papildomai leido į anglų kalbos pamokas. Tada man buvo 13 metų, bet jie tarsi numatė ateitį, tik manė, kad Lietuvoje man anglų kalbos prireiks, o pravertė Londone“.
Asmeninio gyvenimo dramą – nutrūkę ilgalaikiai santykiai, skyrybos – patyrusi moteris sako, kad apie apsisprendimą išvykti į Londoną tėvams pasakiusi išvykimo dieną. „Jie nežinojo, kas manęs laukia, buvo pašiurpę, kad išvykstu į nežinią, bet dabar patenkinti.“
Canary Warf įsikūrusioje „Adfero Ltd“ bendrovėje Kristina vienintelė lietuvė. Savo bendradarbiams ji visada mielai pasakoja apie Lietuvą, stengiasi supažindini su šalies kultūra, maistu. „Aš kartą savo bičiulį anglą vedžiau į lietuvišką parduotuvę, nes jis domisi lietuvių kultūra, maistu, mėgsta įvairič virtuvę. Nuvedžiau jį į lietuvių parduotuvę, paaiškinau, ir jis puolė viską pirkti. Jam patiko ir voveraitės, ir cepelinai… Tik patariau, kad padažą reikia su lietuviška grietine ruošti”, – juokiasi moteris.
Ji prisipažįsta, kad jos širdis padalinta pusiau – pusė Lietuvoj, pusė čia. „Jei grįžčiau gyventi į Lietuvą, tada žinočiau, ką palikau čia, o kai esu čia, žinau, ką palikau ten. Todėl mano gyvenimas yra padalintas pusiau – tokia emigranto dalia.“

Zita Čepaitė

Londono lietuvių savaitraštis "Infozona"