Teisininkai atsako

Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius

Visų pirma notaro patvirtintas įgaliojimas greičiausiai yra susijęs tik su turtinių sandorių atlikimu už kitą asmenį ir tikrai negalėjo būti susijęs su atstovavimu panaikinant vaikų globą. Kitas asmuo negali spręsti klausimus, susijusius su vaikų laikinosios globos panaikinimu ir vaikų gražinimu į šeimą. Asmuo, iš kurio buvo laikinai paimti vaikai, pats turi kreiptis į rajono ar miesto savivaldybės, kurios administracijos direktoriaus įsakymais vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, Vaiko teisių apsaugos skyrių ir parašyti prašymą. Vaiko teisių apsaugos skyrius vertina ar šeimoje yra įvykę pozityvūs poslinkiai, ar įvykdyti visi laikinosios globos plane numatyti įsipareigojimai, ar vaikams bus sudarytos sveikos ir saugios gyvenimo sąlygos ir tada priima sprendimą ar yra pakankamas pagrindas vaikus gražinti atgal į šeimą. Akivaizdu, kad asmuo, iš kurio buvo laikinai paimti vaikai, yra išvykęs į Angliją ir šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, juos ugdyti ir išlaikyti. Manau, kad šiuo atveju nėra pagrindo vaikus gražinti į šeimą.

Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius

Šioje situacijoje yra nežinoma ar tėvas buvo parašęs testamentą.

Esti dvi turto paveldėjimo galimybės -- pagal įstatymą ir pagal testamentą. Įstatymas numato įpėdinių eilę, kurių yra šešios. Pirmojoje įrašyti palikėjo vaikai, įvaikiai, ir tie vaikai, kurie gimė po jo mirties. Taigi esant ir testamentui vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi pusę tos dalies kuri kiekvienam jų tektų pagal įstatymą, jeigu testamentu nepaskirta daugiau.
Dėl tėvo sutuoktinės. Jeigu turtas įgytas santuokoje, sutuoktinis iš karto gauna pusę turto. Taip yra ir skyrybų atveju. Kita pusė, jeigu ji nėra padalinta testamentu, dalijama įpėdiniams. Tada sutuoktinis su pirmosios eilės įpėdiniais paveldi dar vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys. Jeigu daugiau kaip trys, tuomet su jais paveldi lygiomis dalimis. Bet kokiu atveju sutuoktinis už kitus įpėdinius turto paveldės kur kas daugiau turto.

Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius

Tai, kad vaikas registruotas (t. y. deklaruotas) ne mamos, o tėvo gyvenamojoje vietoje neturi jokios lemiamos reikšmės. Lietuvos respublikos Civilinio kodekso 3.170 str. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais nesvarbu, kur jie gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 1-3 d.). Šiuo atveju vaiko motina be aiškaus pagrindo neleisdama tėvui matytis su savo sūnumi pažeidžia vaiko teisę į bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu. Vaiko tėvas pirmiausia turėtų kreiptis į to rajono, kuriame gyvena vaikas, Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau VTAS), parašyti pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, jame išdėstyti visas aplinkybes. VTAS registruoja tokį pranešimą ir atlieka tyrimą, motinai bus išaiškintos jos teisės, pareigos ir atsakomybė jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Jei ir tada padėtis nepagerės, tada reikia vadovaujantis LR CK 3.170 str. 4 d. "Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas" su ieškiniu kreiptis į teismą dėl konkrečios (apibrėžtos datomis, laiku) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Papildomai galiu paaiškinti, kad motinai piktybiškai piktnaudžiaujant savo valdžia vaiko atžvilgiu, pažeidžiant jo teises, atskirai nuo vaiko gyvenantis tėvas gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Tuo atveju teismui reikės pateikti svarių įrodymų, kad jis labiau užtikrins vaiko teises nei motina (LR CK 3.169 str.). Iš Jūsų pateiktos situacijos neaišku ar vaikui išlaikymas buvo priteistas teisminiu keliu ar tik sutarta išlaikymą teikti tėvų tarpusavio sutarimu. Tik teismas gali nustatyti konkrečią vaiko išlaikymo sumą, atsižvelgdamas į abiejų tėvų gaunamas pajamas bei turtinę padėtį. Jei vaikui išlaikymas (kurį jūs vadinate alimentais) buvo teikiamas geranoriškai , tai teise išlaikymą bus galima įrodyti perlaidomis, čekiais, įvairiais kvitais, galų gale liudytojų parodymais prie kurių buvo perduoti pinigai ar pirkiniai. Patarčiau ateityje visus šiuos įrodymus kaupti. Motinai kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo gali prašyti priteisti įsiskolinimą ne daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos ( LR CK 3.200 str.). Tuo atveju Jums tektų įrodinėti teismui teikiant įrodymus, kad išlaikymas buvo teikiamas geranoriškai.

Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius

Šiuo atveju turime labai daug neaiškių aplinkybių. Pirmiausia, Jūs tiksliai nenurodote, kokio pobūdžio sutartis buvo sudaryta, todėl yra sunkoka tiksliai pakomentuoti situaciją (būtų gerai žinoti bent jau tikslų sutarties pavadinimą). Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu Jūs nutraukėte sutartį. Turėkite omenyje, jog sutarties nutraukimui visada yra svarbi kiekviena aplinkybė ir detalė. Teigiate, jog sutartis buvo nutraukta, nes tam turėjote rimtų priežasčių, tačiau, ar tos priežastys pačioje sutartyje yra įvardintos, kaip sutarties nutraukimo pagrindas? Būtinai pasižiūrėkite, ką tiksliai kalba Jūsų pasirašyta sutartis apie sutarties nutraukimą. Ar Jūsų atveju apskritai buvo įmanoma sutartį nutraukti? Jei sutartis buvo nutraukta, vadovaujantis sutartyje išdėstytomis nuostatomis, t. y. galimybė sutartį nutraukti Jūsų atveju ir esant toms priežastims tikrai egzistavo, pirmiausia turite įmonei išsiųsti raštišką pretenziją (reikalavimą) sumokėti/grąžinti Jums konkrečią pinigų sumą. Pretenzijoje būtinai privalote nurodyti terminą per kiek laiko įmonė turi Jums pervesti pinigus. Jei sutartyje nėra aptarti tokie terminai, įmonei privalote duoti 30 kalendorinių dienų terminą pinigų grąžinimui. Pretenzija turi būti parašyta labai tiksliai, Jūs turite turėti duomenis, jog pretenzija buvo išsiųsta. Jei išsiuntus pretenziją ir praėjus joje nurodytam terminui, pinigai nebus grąžinti, tokiu atveju reikės kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, jog neišdėstėte visų aplinkybių ir į tai, jog įmonė, kaip suprantame, netgi gali būti įsteigta užsienyje, patartume susirinkus visus turimus dokumentus ir kreiptis tiesioginės konsultacijos į pasirinktą advokatų kontorą ar kitus asmenis, teikiančius teisines paslaugas.

LR Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, nustato teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir
žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. Iš interesantės pateikto paaiškinimo matyti, kad ji, jau kreipėsi į
ligoninės vyr. gydytoją, kad jis ištirtų visas aplinkybes ussijusias su įvykiu ligoninėje ir kaip ji pati teigia, dėl ligoninės ir jos personalo
aplaidumo.

Kyla klausimas, koks prašymas pateiktas ligoninės vyr. gydytojui. Ar tai skundas, kuris nėra susijęs su žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimu,
o tik dėl aplinkybių ištyrimo dėl šio įvykio ir nustatymo kaltų asmenų bei jų patraukimo drausminėn atsakomybėn.
Jeigu, tai skundas, kuris nėra susijęs su padarytos žalos atlygimu, tokiu atvėju skunda ji pateikė teisingai, šį skundą ir savo išvadas ligoninės
vyr. gydytojas privalo išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Padarę asmenys žalą pacientui gali būti baudžiami pagal LR Baudžiamojo kodekso normas: baudžiant teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, taip pat ir civiline tvarka, pagal LR Civilinio kodekso normas, atlyginant padartą žalą tiek turtinę, tiek neturtinę.

Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Medicinos paslaugas teikiantys asmenys turi veikti kaip savo srities profesionalai ir vadovautis maksimalių pastangų principu.

Atsakomybės subjektas. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už žalą, padarytą pacientui, subjekto, t.y. nustatant, kas konkrečiai – ar gydytojas asmeniškai, ar juridinis asmuo – gydymo įstaiga – turi atsakyti, pagrindinę reikšmę turi aplinkybė, kas ir už kokias lėšas teikė sveikatos priežiūros paslaugas. Jeigu šias paslaugas teikė ne privati sveikatos priežiūros įstaiga, o valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros ar visuomenės
sveikatos priežiūros viešoji ar biudžetinė įstaiga, o paslaugos buvo apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar valstybės
(savivaldybės) biudžeto lėšų, tai tokiu atveju teisiniai santykiai susiklosto tarp paciento ir atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos.

Atsakomybės subjektas tokiu atveju yra sveikatos priežiūros įstaiga, kaip juridinis asmuo, o ne asmeniškai gydytojas. Sveikatos priežiūros įstaiga
tokiu atveju atsako ne pagal sutartinės, o pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, jeigu dėl žalos atsiradimo yra įstaigos darbuotojų
kaltė. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo
kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškimai šiai komisijai paduodami raštu. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo
padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.
Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo
tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Del draudimo reikia pareikalauti, kad zala atlygintu ligonines draudimo kompanija, todelkad ji tikrai pagal galiojanti istatyma yra apsidraudusi bent jau privalomuoju civiliniu draudimu.

Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius

Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius

Pagal testamentą jus arba priimate visa turtą (su skolomis) arba turite teisę atsisakyti priimti turtą (su skolomis).

Lietuvos teisininkų draugijos Šiauilų skyrius

Įstatymas nustato du sutuoktinių turto teisinio režimo variantus: turto teisinį režimą, nustatytą pagal įstatymus, bei turto teisinį režimą, nustatytą pagal sutartis. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (kuomet nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos). Esant susituokus įgytas turtas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesvarbu, kieno vardu jis įgytas. Ginčo atveju nė vienas sutuoktinis neprivalo įrodinėti susituokus įgyto turto bendrumo, nes galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Lietuvos teisininkų draugija Šiaulių skyrius

Atstovavimo teisiniai santykiai civiliniame procese iš esmės yra dvejopos prigimties : viena vertus, atstovas lyg ir pakeičia atstovaujamąjį procese, kita vertus, atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir šitaip padeda jam atitinkamai dalyvauti civiliniame procese.
Atstovavimo teisinis santykis nėra vienalytis ir apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius – atstovo ir atstovaujamojo (vidinis atstovavimo aspektas) bei atstovo ir teismo bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Atkreiptinas dėmesys, kad visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai atliekami atstovaujamojo vardu ir teisinius padarinius sukelia būtent jam (jeigu jie atlikti neperžiangiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų). Šitai patvirtinta ir CPK 59 straipsnis, kur sakoma, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti visus procesinius veiksmus atstovaujamojo vardu, išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis.
Vadovaujantis CPK 57 straipsnio antrąja dalimi, kai atstovauti byloje vienas fizinis asmuo įgalioja kitą fizinį asmenį (ne advokatą) įgaliojimai visais atvejais turi būti įforminti notaro patvirtintame (arba notaro patvirtintam prilygintame) įgaliojime. Ši nuostata taikoma gana nedažnai, nes, kaip matyti iš CPK 56 straipsnio pirmosios dalies reikalavimų, tik nedaug asmenų, kurie nėra advokatai arba advokatų padėjėjai, gali būti atstovai pagal pavedimą (asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, jeigu atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui, ir vienas iš bedrininkų pavedimu).

Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius

Atstovavimo teisiniai santykiai civiliniame procese iš esmės yra dvejopos prigimties : viena vertus, atstovas lyg ir pakeičia atstovaujamąjį procese, kita vertus, atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir šitaip padeda jam atitinkamai dalyvauti civiliniame procese.

Atstovavimo teisinis santykis nėra vienalytis ir apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius – atstovo ir atstovaujamojo (vidinis atstovavimo aspektas) bei atstovo ir teismo bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Atkreiptinas dėmesys, kad visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai atliekami atstovaujamojo vardu ir teisinius padarinius sukelia būtent jam (jeigu jie atlikti neperžiangiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų). Šitai patvirtinta ir CPK 59 straipsnis, kur sakoma, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti visus procesinius veiksmus atsovaujamojo vardu, išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis.

Vadovaujantis CPK 57 straipsnio antrąja dalimi, kai atstovauti byloje vienas fizinis asmuo įgalioja kitą fizinį asmenį (ne advokatą) įgaliojimai visais atvejais turi būti įforminti notaro patvirtintame (arba notaro patvirtintam prilygintame) įgaliojime. Ši nuostata taikoma gana nedažnai, nes, kaip matyti iš CPK 56 straipsnio pirmosios dalies reikalavimų, tik nedaug asmenų, kurie nėra advokatai arba advokatų padėjėjai, gali būti atstovai pagal pavedimą (asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, jeigu atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui, ir vienas iš bedrininkų pavedimu).

Atsako Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius:

Jei abejojate dėl testamento, jūs tokią turite teisę, tačiau testamentas yra žmogaus valios išraiška, ir jis gali palikti savo turtą kam pageidauja.