Teisininkai atsako
nadia sidlauskiene
Su vyru išsiskyrėme gana senai. Jau 7 metus gyvenome užsienyje. Iki banko "Snoras" bankrutavimo alimentai ėjo tenai. Problema atsirado dabar, nes kitos sąskaitos kituose bankuose Lietuvoje neturiu. Ar mano buvusio vyro darbovietė gali pervesti pinigus į mano sąskaitą Anglijoje, nes pagal jo žodžius, jei aš neturiu sąskaitos Lietuvoje, tai pinigai bus pervesti antstoliam ir kada aš iš jos galėsiu atsiimti, niekas nežino.
Atsako Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius:
Patartina atsidaryti sąskaita Lietuvos banke, nes pavedimai į svetimą šalį kainuoja daugiau nei kelis litus, todėl jūs tokiu sprendimu negalite didinti vyro darbovietei išlaidų. Nelabai tiksliai pateikiate situaciją, nes darbovietė privalo vykdyti tik antstolio nurodymus, tad nesuprantama ar čia alimentų mokėjimas yra gera valia ar antstolio pagalba.
Valerija Švambarienė
Turime santuokoje įgytą butą bei namą. Vyras apgyvendino savo meilužę bute, kuri terorizuoja žmoną ir vaikus. Mes su vaikais gyvename name, vyras kas rytą grįžta pas mus, o vakarais važiuoja pas meilužę į MŪSŲ šeimos butą. Vyro meilužė tikisi gauti buto dalį, kai pragyvens katu su mano vyru penkerius metus. Ar tai numato įstatymas? Jei taip, kaip galiu apsaugoti savo nekilnojamąjį turtą nuo "barakudos"?
Atsako Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius:
Santuokoje įgytas turtas yra laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, jei šalys to neaptarė atskirai. Neįrodžius fakto, kad butas yra asmeninė, kurio nors vieno sutuoktinio nuosavybė, jis viso santuokinio gyvenimo trukmės metu priklausys abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis.
lina macyte
Prieš metus mano motina pasiskolino 40 tūkst.Lt pasirašydama raštišką sutartėle, kad juos grąžins per pusę metų. Deja, per pusę metų jos negrąžino, bet buvo įmokos 1000 ar 2000 Lt per mėn. Skolintojas griebėsi notaro ir sudarė sutartį, kad motina mokės 3000 Lt per mėn. Įsitikinome, kad negalime mokėti tokių pinigų. Turime butą, ar jį gali areštuoti? Yra vaikas 9 m. Skolinimosi priežastys: investuoti į butą, išleisti vaikus į studijas. Nėra jokio vogimo ar blogų ketinimų, tiesiog darbo praradimas. Kas vyksta tokiu atveju?
Atsako Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius:
Kreditorius suteikęs paskolą, pagal paskolos sutartį, joje sutartomis sąlygomis turi teisę reikalauti iš skolininko tinkamai vykdyti sutartį (t.y. mokėti sutartas įmokas, tai atliekant nustatytais terminais). Iš pateiktos situacijos galima daryti prielaidą, kad paskolos sutartimi buvo sutarta paskolą grąžinti dalimis kas mėnesinėmis įmokomis. Sutarties šalys sudarydamos sutartį privalo būti sąžiningos viena kitos atžvilgiu ir kartu privalo įvertinti savo gebėjimus vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Vienai iš šalių netinkamai vykdant sutartį, kita šalis turi teisę reikšti reikalavimus, susijusius su tinkamu sutarties vykdymu bei reikalauti atsakomybės, kuri nustatyta pačioje sutartyje ar teisės aktuose.
Civilinių santykių šalys yra dispozityvios viena kitos atžvilgiu, todėl turi teisę ir galimybes tartis ir derinti sutarties vykdymo sąlygas.
Kreditorius savo interesų gynybai gali panaudoti įvairias priemones, viena iš jų teismine tvarka reikalauti priteistį neapmokėtą įsiskolinimą ir įsiteisėjus sprendimui, perduoti priverstinai jį vykdyti.
v s
Auginu 3 metų vaiką. Tėvas alimentus moka per antstolį. Kitaip prie vaiko auklėjimo neprisideda, nesirūpina jo sveikata, nesidomi pasiekimais. Bet porą kartu per metus atvažiuoja bendrauti su vaiku nedraudžiu, bet išsivesti neduodu. Tėvas padavė mane į teismą, reikalauja, kad duočiau vaiką kiekvieną savaitgalį, vasarą mėnesiui ir per šventes, nors jo nebūna Lietuvoje. Ar jis gali prisiteisti tokiam absurdiškam laikui? (Vaiko teisių apsaugos darbuotojas - jo draugas, ar galiu teisme reikalauti kito vaikų teisių apsaugos atstovo).
Atsako Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius:
Vadovaujantis LR civilinio kodekso 3.175 straipsniu tėvas turi teisę kreiptis į teismą ir teisminiu keliu išspręsti ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl konkrečios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Nereikia pamiršti, kad teismui nustačius labai konkrečias datas, valandas ir pnš. tėvas turės be išlygų jas sąlygas vykdyti, nes priešingu atveju jis nevykdytų teismo sprendimo, kas jam sukeltų teisines pasekmes. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kad dėl subjektyvių ar objektyvių priežasčių tėvas nesugeba laiku pasiimti ar laiku grąžinti vaiko ir dėl to pats nukenčia. Remiantis savo praktika nesu matęs, kad teismas būtų nustatęs tokią bendravimo su atskirai gyvenančiu vaiku tvarką, kad vaikas pas tėvą praleistų kiekvieną savaitgalį, galų gale dirbanti mama savaitgalį taip pat turi teisę laisvalaikį praleisti kartu su vaiku ir taip pat dalyvauti jį auklėjant. Kiekvienas atvejis ir galimybė matytis su atskirai gyvenančiu vaiku yra individualus ir konkrečią tvarką teismas nustato labai individualiai. Jei Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas, kuris dalyvaus teisme yra Jūsų vyro draugas ir Jūs tai galite įrodyti, tada teismo posėdžio metu teismo galite prašyti jį nušalinti nuo dalyvavimo teisminiame procese ir išvados davimo bei reikalauti kito specialisto.
olegas fomkinas
Jei baudžiamojoje byloje priteista suma trim solidariai. Aš vienintelis jau savo dalį išmokėjau. Ar gali iš manęs reikalauti mokėti kitas dvi dalis?
Atsako Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.296 str. numato, kad jei žala atsirado dėl kelių asmenų veiksmų (šiuo atveju, dėl nusikalstamų veiksmų), šie asmenys atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės esmė - tai kelių asmenų atsakomybė dėl to paties, egzistuojanti vienu metu ir neribojama dalimis. Kreditorius (šiuo atveju, nukentėjęs nuo nusikalstamų veiksmų asmuo) gali išreikalauti iš bet kurio iš skolininkų nors ir visą sumą. Taigi, Jūs ir kiti du asmenys, iš kurių buvo priteistas žalos atlyginimas, visi kartu privalote atlyginti visą nukentėjusiojo patirtą žalą. Tai reiškia, jog Jūs ir kiti du asmenys turite pasidalinti pareigos atlyginti žalą apimtį tarpusavyje. Jūsų situacijoje tai reikštų, kad kiti du asmenys geruoju turėtų atlyginti po 1/3 priteistos sumos (jeigu nebuvo susitarta tarpusavyje kitaip), tačiau pastariesiems to nepadarius, visą žalą gali tekti atlyginti Jums (pavyzdžiui, jei kiti du asmenys tam lėšų ar turto neturi). Tokiu atveju Jūs įgytumėte teisę į atgręžtinį reikalavimą iš kitų bendraskolių, t. y. turėtumėte kreiptis į teismą ir prisiteisti iš jų nesumokėtą sumą.
Ana Kazlauskiene
Antstoliai areštavo sąskaitą. Kiekvieną mėnesį į sąskaitą pervedama vaikų pašalpa ir atlyginimas, viskas išskaičiuojama iki paskutinio cento. Iš kokių pajamų negalima išskaičiuoti ir kokį procentą atlyginimo galima, jeigu žmogus augina 3 nepilnamečius vaikus? Kokius dokumentus reikia pristatyti antstoliui, kad neišskaičiuotų visų pajamų.
Atsako Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius:
Vadovaujantis CPK 739 str. negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;
4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
5) laidojimo pašalpa;
6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;
7) išeitinės išmokos.
Todėl siūloma kreiptis į antstolį ir pateikti dokumentus apie gaunamas pašalpas.
Nijolė Mažeikaitė
Iš pirmos santuokos turiu dukrą (6 metų). Šiuo metu esu ištekėjusi antrą kartą. Dukros tėvas atsisako mokėti jam priteistus alimentus bei nesidomi dukra, bet sutinka atsisakyti dukros, kad nereikėtų mokėti alimentų. Kokius dokumentus reikia surinkti ir kur juos pateikti, kad tikras tėvas atsisako dukros, o vyras iš antros santuokos galėtų įsidukrinti.
Atsako Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius:
Įvaikinimo procedūros sprendžiamos teismine tvarka. Dėl šio fakto t.y. tinkamo procesinių dokumentų parengimo siūlytume kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Kitu atveju tėvų pareigos vaikams išlieka iki jų pilnametystės ir atsisakymas nuo jų negalioja.
Airida Gronskienė
Su vyru esu išsiskyrusi. Turiu draugą, kuris gyvena Vokietijoje. Buvęs vyras dukrytės neleidžia išsivežti gyventi į Vokietiją. Ar yra koks nors kitas kelias? Jei taip, tai norėčiau sužinoti, kaip tai galima padaryti.
Atsako Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius:
Iš pateiktos informacijos neaišku ar išsituokiant buvo išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, t. y. ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina. Tikėtina, kad teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, šį klausimą išsprendė ir vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina. Tokiu atveju vaiką išsivežant gyventi į Vokietiją atskiro tėvo sutikimo nereikia, nes teismas paprastai sprendimuose nepasisako kokioje konkrečiai motinos gyvenamojoje vietoje turi gyventi vaikas (nebent atvejis išskirtinis ir teismas yra numatęs, kad vaikas turi gyventi Lietuvos Respublikoje). Šioje Vaikui apsigyvenus Vokietijoje būtina atsižvelgti į LR civilinio kodekso 3.170 straipsnyje numatytą nuostatą, kad skyrium gyvenančio tėvo teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant išlieka (tiek kiek tai neprieštarauja vaiko interesams). Bendravimo formos yra įvairios, t. y. per Skype, telefonu, svečiavimasis Lietuvoje pas tėvą moksleivių atostogų metu ir pnš. Neleisdama vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, Jūs pati pažeisite teisėtus vaiko interesus.
Ramunė J.
Pakliuvau į labai nemalonią situaciją. Mūsų šeima, 6 asmenų, gyvena iš socialinės pašalpos, tačiau po Naujųjų jos nebegausiu, nes padariau didelį "nusikaltimą" - prisiteisiau alimentus iš sugyventinio. Kadangi šiuo metu mes vėl gyvename kartu, išlaikymo vaikams nereikalauju, manau, kad tai nelogiška ir nežmogiška. O socialinės pašalpos nebegausiu, nes pasakė, kad yra teismo sprendimas ir jis turi būti vykdomas, nesvarbu, kad mes dabar vedame bendrą ūkį. Alimentų atsisakyti visai nenoriu. Kaip elgtis tokioje situacijoje ir kaip susitvarkyti kitais metais socialinę pašalpą, neperdavus alimentų išieškojimo antstoliams.
Atsakymas ruošiamas
Aleks Panenko
Mano brolis su savo žmona susituokė prieš 20 m. Ji turėjo butą. Praėjus metams po vestuvių žmona padavė skyryboms jam nežinant ir taip dar gyveno kartu 10 m. Jis savo lėšomis darė remontus, maitino, vežiojo ją po kurortus, pirko iš savo lėšų garažą, jos vardu jis dirbo. Įrodimui dokumentų neturi. Dabar brolis susirgo, tapo 2 gr. invalidu, yra nedarbingas, jį nori išvaryti. Brolis paprašė sugrąžinti jo lėšomis pirktą garažą, o buvusi žmona paprašė visų pirma išsiregistruoti iš buto. Ką jam daryti, kur kreiptis? Kas jam liktų išsiregistravus?
Atsako Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyrius:
Jei garažas pirktas žmonos vardu, jiems jau esant išsiskyrus, tai garažas realiai priklauso žmonai (kodėl brolis neregistravo garažo savo vardu?). Deklaruota gyvenamoji vieta (kitu dar vadinama registracija) su nuosavybes teise neturi nieko bendro, todėl išsiregistruoti gali drąsiai tai nieko nepakeis, į butą brolis jokių pretenzijų ir taip negali turėti. Taip supratau, kad santuoka buvo nutraukta nesąžiningai, tik vargu ar tai įmanoma įrodyti praėjus dvidešimčiai metų. Reikėtų įrodyti, kad du žmonės gyvena ir net nežino, jog yra nevedę.
