Vyras, gaminantis rankų darbo kūrinius iš natūralių gamtos medžiagų2 

Iš Kelmės kilęs vyras jau 30 metų gyvena Pakruojyje. Čia ir prasidėjo jo pirmieji kūrybiniai darbai. Maždaug prieš 10 metų Bronislovas pastebėjo, kad ant didelės medžio kerpės, turėtos namuose, galima padaryti kaimo kompoziciją. Taip pamažu, vis tobulėjant, jis įsitraukė į kūrybą.

Bronislovo darbų kolekcijoje daugiausia galima išvysti vėjo malūnų. Nemažai padaryta ir namų, sodybų, pakabukų ir pan. daiktų. Didžiausias ir įsimintiniausias vyro darbas yra „Bočių kaimas“ – tai kaimo kompozicija, su namais ir visomis jo detalėmis, kurią Bronislovas darė visus metus.

Paprastai vieną malūną vyras gamina apie dvi savaites. Laikas, kurį užtrunka prie naujo darbo priklauso nuo to, kiek detalių turės kūrinys. Daug kruopštumo reikalauja medžio, šaknų išvalymas, akmenukų ar smėlio klijavimas. Viską pabaigus, darbas yra nutepamas specialiu aliejumi, kuris impregnuoja medį, pabrėžia tikrąjį medžio raštą.

„Būna, kad užsimanau padaryti vieną darbą ir darau iki galo – sako Bronislovas. – Kartais ir sveikata nebeleidžia toliau darbuotis, tačiau vis tiek darau“. Laukiant kol vienas darbas džiūna, galima skirti dėmesį kitam, tačiau jeigu pradedama daryti kelis darbus vienu metu, jie atliekami ne taip kokybiškai.

Įdomiausia tai, kad B. Gedmino darbai, kaip jis pats mėgsta sakyti „ yra iš natūralių gamtos medžiagų“. Vyras dažnai apsilanko miške, ten ieško ir renka įdomių formų šakas, medžių ataugas, kempines, šaknis ir viską, kas pasirodo tinkama kūrybai. „Reikia pastebėti, rasti ir ekspromtu nuspręsti, ką iš to pavyks padaryti“, – pasakoja vyras.

Bronislovas prisimena, kad jo šeimoje nebuvo menininkų, kurie užsiimtų panašia kūryba. Vyras samprotauja, kad polinkis į meną, braižybą ir konstrukcijas galėjo gimti tais laikais, kai vyras buvo laivo komjaunimo organizacijos sekretorius. Tais laikais jam tekę braižyti, kurti įvairią vaizdinę medžiagą.

„Prasiveržusį polinkį į kūrybą neabejotinai paskatino ir užklupusios ligos“, – prisimena Bronislovas. Nebegalėdamas dirbti, jausdamas skausmą vyras nusiraminimą atrado meistraudamas. „Nežinočiau, kur save kitur atrasti, jei ne čia – pasakoja vyras. – Jei nieko nepadarau, diena tampa beprasmė“. Todėl pakruojiškis stengiasi drožinėti šaukštelius iš obels ar bent šiek tiek padirbti prie naujos kompozicijos.

Iš pradžių, kūręs tik sau, dabar B. Gedminas dalyvauja įvairiose parodose. Pasirodyti viešumoje vyrą paskatino žmona ir draugai. Pakruojiškis su savo darbais pasirodo daugiausia Pakruojo rajono parodose, dalyvavo ir Vilniuje, kur jo darbai buvo įvardinti, kaip „nematyto, naujo stiliaus kūriniai“.

Bronislovas savo kūrinius demonstravo ir šiauliečiams Šiaulių apskrities parodose. Ne veltui nuo 2007 metų vyras yra tautodailininkų Šiaulių skyriaus narys.

Kai kuriuos savo darbus B. Gedminas palieka Pakruojo turizmo centrui, kur norintieji gali juos nusipirkti. Vyras pastebi, kad užsieniečiai labiau vertina rankų darbo kūrinius, nei lietuviai. „Vilniuje, prie manęs buvo priėjęs anglas ir susižavėjęs darbais, nupirko kelis kūrinius“, – prisiminimais dalinasi Bronislovas ir pabrėžia, jog užsienietis akcentavęs, jog pačių daryti darbai yra daug vertingesni už kitus, o lietuviai to nevertina.

Dalyvaudamas Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos amatų dienoje vyras pastebėjo, kad jaunuoliai susidomi jo kūryba ir patys bando kurti kažką panašaus. Bronislovas džiaugiasi, kad vaikai domisi, tačiau mokytoju nežada tapti, nes jam daug įdomiau savo darbus demonstruoti, o ne mokyti.

Pradėjęs dalyvauti įvairiuose paroduose vyras susipažino ir su naujais žmonėmis, menininkais. „Tokius darbus kuriantys asmenys yra labai šiltos asmenybės“, – dalijasi nuomone Bronislovas.

Ateityje B. Gedminas nori daugiau išmokti drožinėjimo srityje bei išmėginti pynimo meną.