Į parką - su grėbliais ir šluotomis2 

Kad dirbti būtų smagiau, iš pagrindinių dvaro rūmų skambėjo muzika. Po dviejų valandų prisijungė daugiau žmonių, dirbančiųjų padaugėjo iki 25. Iškart po šv. Mišių atėjo Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijos jaunimo centro nariai, kurie dar traukė giesmes, kad darbai eitųsi sklandžiau.

Pakruojo dvaro gražinti atėjo ir pagyvenusių žmonių bendruomenės „Sidabrinė gija“ moterys. Pastarosios juokavo, kad yra „dvaro dukros“. Jos sakė dažnai užsukančios į dvarą, atvažiuojančios su dviračiais, parodančios anūkams šią vietą. „Savas kraštas, kaip gali neiti dirbti“, – vienbalsiai atsakė „Sidabrines gijos“ narės paklaustos, kodėl atėjo tvarkyti dvaro teritorijos.

Dirbo visi – ir 77 m. amžiaus moteris, kuri buvo vyriausia iš susirinkusiųjų, ir vyras, kuris sakėsi turintis invalidumą. Grėbti lapus nepasididžiavo ir miesto meras S. Gegieckas ir Pakruojo poilsio ir turizmo centro direktorius V. Kanišauskas.

Po kelių valandų darbo „Sidabrinės gijos“ narė, nusprendusi atsipūsti, iš klevo lapų pradėjo sukti gėles, kurias vėliau padovanojo dirbusiesiems. Moteris pasakojo atėjusi iš geros valios, nes pati gyvena netoli ir į dvarą užsuka labai dažnai, todėl nori jį matyti gražų.

Įtemptai buvo dirbama iki 14 valandos. Pakruojiškiai neišsigando net lietaus, kuris bėgant dienai vis stiprėjo. Lapų buvo sugrėbta labai daug. Vyrai visą tą laiką juos nešė į didžiulį laužą.

Kai darbas jau buvo beveik baigtas, o nuovargį galėjai įžvelgti ne vieno akyse, visi darbininkai buvo pakviesti į dvaro vidų, kur galėjo pasivaišinti karšta arbata ir sultiniu. Maža to, visi dalyviai dovanų gavo po dvi ar daugiau dėžučių arbatos, kad galėtų pasigydyti, jei būtų peršalę.

Visi dalyviai sutinka, kad tokia akcija yra labai graži, tačiau apmaudu, kad susirinko ne tiek daug žmonių, kiek tikėtasi.