Anoniminis metų žmogus
Savaitraštis „Time“ laikomas prestižiniu politikos analizės ir viešosios nuomonės formavimo leidiniu. Viena iš jo privilegijų kasmet metų pabaigoje išrinkti metų žmogų – asmenybę, kuri laikytina tų metų pasaulio politinės ir visuomeninės įtakos simboliu. Šiemet „Time“ pasirinko ne kokį nors konkretų asmenį, o anonimą, kurio vardas – Protestuotojas. 2011-ieji pateks į istoriją kaip metai, kai dažniausiai žinių suvestinėse, TV komentaruose mirgėjo žodis „protestas“, o ekranuose šmėžavo lyg ir paprasti, emocingai nusiteikę įvairių tautų, rasių ir tikėjimo atstovai.
Kokių tik protesto veiksmų pernai pasaulis nematė. Minėtame leidinyje pateiktas žemėlapis rodo, kad protestuota prieš viską: tibetiečiai viešai susidegindavo protestuodami prieš Kinijos valdžios politiką, rusai, nepaisydami rudens darganų, reiškė nepasitenkinimą dėl suklastotų rinkimų, Šiaurės Afrikos šalių gyventojai protestais su ginklu rankose vertė savo įgrisusius vadovus, graikai nenorėjo sutikti su savos valdžios taupymo politika, amerikiečiai okupavo Niujorko verslo rajoną ir aplinkines gatves. Net santūrūs lietuviai, nors ir ramiai, tačiau protestavo, tiesa, ne dėl globalių dalykų.
Siekiantieji permainų „Time“ rinkimuose aplenkė Bin Ladeną sunaikinusių pajėgų vadą, įžymų menininką-rezistentą Kinijoje, princesę ir kitus kandidatus. Galima daug kalbėti apie tai, kas visus protestuotojus jungia, kas skiria, kiek jie nuoširdūs, kiek – samdomi, tačiau „Time“ signalas aiškus – tipiškas 2011 metų įvykis yra nesutikimas su egzistuojančia tvarka ir siekis keisti ją ne derybų keliu, o naudojant socialinį ar net fizinį spaudimą. Ne visi sutinka su tuo, kad protestai, o ne koks nors progresas yra geras „Time“ pasirinkimo kriterijus, tačiau jis verčia susimąstyti. Kas galėtų paneigti, kad pradedama versti nusistovėjusi pasaulio tvarka, kurioje pabrėžiama, kad valstybė yra teisinė, o žmogaus teisės – viena iš pasaulio tvarką laikančių kolonų.
Metų žmogus yra renkamas nuo 1927 metų, kai tokiu paskelbti sumanyta Atlantą perskridusį JAV pilotą Charlesą Lindberghą.
„Time“ pagarsėjo kartais drąsiais, kartais ir nelengvai paaiškinamais sprendimais. Beje, ne visada metų žmogumi skelbiamas teigiamas herojus. Pasirinkimo kriterijus, anot leidėjų, yra ne dorybė, o reali įtaka, kuri ne visada yra iš dorosios pusės. Buvo, tiesa, Jonas Paulius II ir Ronaldas Reaganas, buvo Lechas Walęsa ir karalienė Elžbieta II, 1956 metais buvo vengrų laisvės kovotojas, tačiau po metų – Vengriją kraujyje skandinęs Chruščiovas. Metų žmonėmis buvo išrinktas Stalinas ir Hitleris, Andropovas ir Chomeini... Lietuviams turėtų įdomiai nuskambėti, kad Hitleris metų žmogumi tapo atkūręs Vokietijos galią, Stalinas 1939 metais sudaręs su Hitleriu Europą padalijusį paktą, mums žinomą Molotovo-Ribentropo paktu, o antrą kartą už tai, kad 1942 metais sustabdė vokiečius prie Stalingrado.
Europiečių tarp metų žmonių nuo 1927 m. pasitaikė nemažai – 25 asmenys, iš kurių penki mokslininkai, keturi SSSR vadovai, trys Vokietijos, du Prancūzijos vadovai, du popiežiai, po vieną britų ir Rusijos lyderį ir t. t.
Galima neabejoti, kad Crurchilis, Marschalas, De Gaule, Adenaueris ar Brandtas pateisino į juos sudėtas viltis. Galima abejoti dėl Andropovo ir Putino. Galima nemėgti didžių JAV pramonininkų, knygų leidėjų, karališkos dinastijos griovėjų ar Trečiojo pasaulio lyderių, tačiau jie vis tiek darė įtaką visų mūsų gyvenimui. Kiekvienam siūlau pastudijuoti pagal savo skonį. Tikrai įdomu.
Ar protestuotojai pakeis pasaulį, galiausiai ar tikrai jis sukonstruotas taip blogai, kad tik sugriovus esamą galima pastatyti ką nors geresnio?
Metams bėgant ir mes neatmeskime galimybės padaryti dar daug ką įdomaus ir patys gauti įtakingo asmens vardą. Beje, ar žinote, kad dauguma iš jūsų ir dabar galite sau prisiskirti metų žmogaus titulą. 2006-aisiais metų žmogumi tapo visi, besinaudojantys internetu ar turintys savo tinklalapius. Tokiu būdu jūs kaip niekad stipriai sąlygojate pasaulio likimą. Tokia ta globalizacija.
O ginčą, kas lemia gyvenimą – politiniai sprendimai ar mokslo tiesos, laimi pastaroji. 1999 metais „Time“ išrinko ir šimtmečio žmogų, titulą atiduodamas Albertui Einšteinui. Nors viskas reliatyvu, tačiau tai tikriausia tiesa.
