Baltijos kelias – politiškai grakštus protestas1

Po kelių dienų vėl minėsime Baltijos kelio sukaktį. Kitais žodžiais tariant, tai bus iš karto daug sukakčių – gėdingo pakto metinės ir metinės akcijų, kurių ėmėsi Baltijos šalių žmonės, siekdami, kad jos neišnyktų iš istorinės atminties, kad visam pasauliui praneštų, jog tai, kas buvo daroma slapta, niekada slapta neišliks.

Baltijos kelias nebuvo protestas siaurąja žodžio prasme. Tai greičiau pilietinės pozicijos demonstravimas, demonstracija prieš kurią net sovietinis režimas, koks ten jis bebūtų – labai protingas ar visiškai kvailas – nesugalvojo priešnuodžio. Pasaulio politikos istorijoje jis liko kaip viena geriausiai organizuotų pilietinių akcijų, tiesiog grakštus protestas, visiškai derėjęs prie dainuojančios revoliucijos dvasios.

Skaitant politinius tekstus, matosi, kad jų autoriai iki šiol nesutaria, kurioje politikos mokslų lentynėlėje yra Baltijos kelio vieta. Pagal savo pasekmes – tai revoliuciją skatinęs žingsnis, nors, kita vertus, jis nieko nevertė, nenaudojo prievartos, net labai nekaltino esamos valdžios, o veikiau kažkurią iš praeities.

Taikių protestų patirtis sena, kaip ir visa istorija. Senai suvokta, kad taikus nepaklusnumas dažnai yra sunkiau numalšinamas nei maištas. Baltijos šalių žmonės suprato, kad ginkluota kova pernelyg pavojinga ir gresia išnykimu, o maištas – pralaimėjimu. Tad beliko vadinamas taikingas arba nesmurtinis protestas, veikiau dialogas, negu karas.

Amerikos ir Prancūzijos revoliucijos prasidėjo iš esmės nuo taikių protestų ir protestuojančių primetamų diskusijų. Neatsitiktinai gimė teiginys, kad nenusisekęs protestas vadintas maištu, o pasisekęs – revoliucija.

Bene žymiausias visų laikų nesmurtinio pasipriešinimo mokytojas Mohandas Gandhi, sukūręs visą pilietinio nepaklusnumo kovos sistemą. Jis darė viską, išskyrus kovą iš jėgos pozicijų: sėdėjo, stovėjo, badavo, boikotavo angliškas prekes ir knygas, leidosi mušamas ir stumdomas, tačiau, kaip pripažino britai, tas pusnuogis "hindusas" sugriovė visą Britų Imperiją. Jis išties buvo Mahatma (sanskrito kalba "didžioji siela"), bet ne didžioji jėga. Amerikos juodaodis Martinas Lutheris Kingas taikiomis akcijomis privertė įgyvendinti lygias rasines teises, nors pats irgi buvo muštas, o galiausiai – nužudytas. Dalai Lama skatina nesmurtini pasipriešinimą ir vis dar yra nenugalimas, nors prieš jį visa didelė Kinija ir dalis pasaulio, išsigandusio, kad kinai užvaldys pasaulį.

Taikaus protesto formų įvairovė šiandien stulbinanti. Baltijos tautos laisvę išsikovojo, (kaip ne viena atrodo) dainuodamos ir stovėdamos mitinguose. Į mitingus sugebama surinkti iki milijono žmonių, 1995 metais įvyko milijono juodaodžių vyrų maršas į Vašingtoną, tačiau pasaulio rekordu laikomas protestas prieš karą Irake. Manoma, kad 2003 metų vasario 15-16 dienomis gerai koordinuojamoje protesto akcijoje 60 šalių dalyvavo per 10 mln. žmonių. Vien Rome surengtame mitinge buvo apie 3 mln. dalyvių.

Tai globalus rekordas, tačiau istorijos analai teigia, kad 2005 metais Libano sostinėje Beirute susirinkęs 1,2 mln. žmonių mitingas rekordiškas tuo, kad į jį atėjo beveik kas trečias Libano gyventojas. Tai vadinama kedrų revoliucija, įspūdinga tokiai šaliai, ryžtingai protestavusiai prieš Sirijos armijos buvimą šalyje. Nedidelė Lietuva, savo mitingu Vingio parke taip pat atrodo neblogai, nors tai ne rekordas. Baltijos kelias – taip pat. 2004 metų gruodį Bangladeše sudaryta 5 mln. žmonių grandinė. Jos ilgis 1050 km nuo Teknafo iki Tentulios miestų. Per visą šalį. Tai nepasitikėjimo vyriausybe akcija, ją organizavusi opozicija galiausiai ir laimėjo.

Tai tik dalis taikaus protesto būdų. Ne vienas girdėjo vadinamąsias protesto dainas. Jas savo gyvenime dainavo beveik visos legendinės žvaigždės, įskaitant Lennoną, McCartney ar Dylaną. Dabar jų mažiau – pasauli pragmatiškas. Protestuoti galima piešiant ant sienų, protestuoti galima... badaujant. Žinia, bado streikais protestuota prieš sovietinį režimą, bado akcijas vykdė airių nacionalistai, tibetiečiai, neseniai bado mirtimi mirė Kubos politinis kalinys Orlando Zapata. Tai sukėlė naują protestų bangą prieš žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje. Kur dar sėdimieji streikai, transporto blokavimas... Galų gale žinomi ir labai egzotiški protestai, tokie, kaip nuogo kūno demonstravimas, pavyzdžiui, protestuojant prieš brangiakailių žvėrių medžioklę. Bet tai gal jau kita politika...

Beje ir mušti tą, kuris nesipriešina, žymiai sunkiau, tiesiog tai labai labai negarbinga, ir ne kiekvienas ginkluotas kareivis išdrįsta šauti į beginklį žmogų. Tokia tad nesmurtavimo logika, kuri dar kartą įrodo, kad kaip ten bekalbėtume, ne jėga valdo pasaulį. Didžiausi pasaulio susirinkimai, kaip teigia statistika, susiję su tikėjimo išpažinimu.
Tad gal valdo meilė?