Akcija! Politikas su nuolaida!7

Artėja vietos savivaldos rinkimai, todėl jau girdžiu, kaip politikai tarpusavyje svarsto ir aptarinėja sumas, viešųjų ryšių konsultantų pavardes ir galimų akcijų scenarijus. Artimiausiu metu išgirsime ne vieną skambų pareiškimą ar kaltinimą oponentams, išaiškės slaptos istorijos, o per televiziją žiūrėsime „jautrias“ laidas apie politikų ir jų šeimų gyvenimą.

Po Antrojo pasaulinio karo, kai gamyba tapo masinė, į darbo rinką įsiliejo moterys ir pakilo gyvenimo gerovė, atsirado vartotojiška kultūra. Šeimas pakeitė namų ūkiai, krautuvės išsiplėtė į prekybos centrus, o žmonės virto vartotojais. Pramonininkams ir prekybininkams tapo svarbu parduoti kuo daugiau, o tam reikėjo laimėti pirkėjo dėmesį.

Masinė gamyba sukūrė masinį vartojimą, o masinis vartojimas – masinę reklamą ir... manipuliavimą. Mokslas buvo pasitelktas ne tik tam, kad prekė būtų sukurta, bet ir tam, kad ji būtų parduota. Suklestėjo reklama ir prekių apipavidalinimas, atsirado marketingas, pasitelkęs psichologiją ir pirkėjų „programavimą“. Reklama pradėjo brautis į visas gyvenimo sritis.

Dėl tokios intervencijos mes perkame nebe tai, ko reikia, o tai, ką įsiūlo prekeiviai. Galiausiai ir nebežinome ką, ir ypač kodėl, perkame. Prisipažinkime kuris iš mūsų nejučia nesudalyvavome kokioje nors prekybininkų akcijoje ir neišėjome nešini neplanuotu pirkiniu. Klientai mėgsta nuolaidas ir akcijas, todėl dabar Vilniuje būtų sunku rasti parduotuvę, kurioje nevyksta bent viena akcija.

Šiandien nepakanka pagaminti gerą produktą – reikia jį ir įsiūlyti pirkėjams, o tam būtina skirti daug lėšų įvaizdžiui sukurti. Šiuo požiūriu nuo prekinės gamybos mažai kuo skiriasi ir politika. Įvaizdžio konsultantai jau tapo svarbesni už pačius politikus. Panaudodami reklamos ir įvaizdžio technologijas jie sugeba visišką mulkį paversti solidžiu politiku, o jei reikia, jei mokami pinigai – tai galima ir atvirkščiai. Dėl tokių įvaizdžio triukų jau ir rinkėjai nebesusigaudo, kuris politikas yra vertas aukštesnio posto, o kurį tiesiog apgaubusi įvaizdžio migla.

Kas paprastame pasaulyje atrodo paprasta ir aišku, politikoje, įsikišus „nuomonių formuotojams“, tampa chaosu. Štai jeigu asmuo palieka kyšį vonioje ir reikalauja sau palankių sprendimų, tai pagautas su įkalčiu jis lyg ir turėtų būti visuotinai pasmerktas ir nubaustas. Tačiau politikoje keli tinkamai organizuoti pareiškimai apie „provokaciją”, partijos bičiulių parama, tikslingai organizuoti rašiniai spaudoje ir jau viskas lyg ir nebeaišku... O gal kyšio ir nebuvo, gal oponentai viską surežisavo...

O jeigu pilietis dergė Lietuvą būdamas svečios šalies sostinėje, juodino jos žmones ir valstybės institucijas? Atrodytų, jis turėtų būti pasmerktas paniekai ir kritikai. Tačiau politikoje vikrus viešųjų ryšių specialistų darbas gali daryti stebuklus. Viena kita ledų šventė, šokiai populiarioje TV laidoje, tinkama atlapaširdiška kalbėsena, ir toks politikas vėl populiariausių šalies žmonių penketuke.

Jei politikas sušunka: „Nusipelnėme gyventi geriau!“, tai tikriausiai jam tai rekomendavo viešųjų ryšių specialistas. Kodėl? Todėl, kad tokia frazė yra sudaryta vien iš gerą prasmę turinčių žodžių. Būtent iš tokių „prekybiniais“ vadinamų žodžių yra konstruojamos prekybos tinklų reklamos. Minėta frazė yra sukonstruota kaip nenuginčijama tiesa: kas paneigs, kad nesu nusipelnęs gyventi geriau? Ji nukreipta į asmenį – kiekvienas pritaikys sau. Nors šūkis savo turiniu tuščias, panašiai kaip kvietimas „laimėk milijoną“, tačiau tereikia šią paprastą banalybę pakartoti tūkstantį kartų ir „pirkėjas“ bus garantuotas.

Rinkodaros specialistai gerai žino seną taisyklę: lengviausia parduoti manipuliuojant seksu, gyvūnais ir vaikais. Atkreipkite dėmesį, kad loterijose automobilius reklamuoja išvaizdžios manekenės, TV reklamose jogurtą geria vaikučiai, o dėmes ant marškinėlių išpurvina neklaužada šunelis. Politikoje pardavimo taisyklės nesikeičia. Kandidatė į prezidentus vilioja žymaus dizainerio šukuosena, laidose ir įvairiuose leidiniuose politikai pasakoja apie savo augintinius, o plakatai gatvėse vaizduoja politikus su vaikais ant rankų.

Pirma: vadovaukitės savo strategija. Kai nenorime, kad parduotuvėje įsiūlytų nereikalingų prekių, apsipirkti einame su sąrašu. Raštelis yra „mano apsipirkimo strategija“. Jei tik jos laikomės, tai nei akcijos, nei išpardavimai, nei kitokios parduotuvių gudrybės nesuveiks. Jei einame į parduotuvę be savo strategijos, tai joje paklūstame parduotuvės planams. Tas pats galioja rinkimams: politikus reikia atskirti pagal darbus ir pažiūras nepasiduodant jokioms priešrinkiminėms akcijoms.

Antra, svarbūs sprendimai priimami apmąsčius, išanalizavus ir vadovaujantis „šaltu protu“, bet ne emocijomis. Dažnai gailimės pirkinių, nusipirktų „ant karštųjų“. Panašiai vadovaujantis emocijomis negalima ir balsuoti. Žmonės paskutiniuose Seimo rinkimuose su šypsenėle gausiai balsavo už šoumenus: „bus linksma“. Nepraslinko nė trys mėnesiai ir rinkėjai susitikimuose jau reikalavo iš Seimo juos „išguiti“. Balsavimas yra labai rimtas pilietinis veiksmas. Balsuoti reikia gerai apmąsčius ir racionaliai apsisprendus. Jei taip pasielgti nesugebame, geriau išvis nebalsuoti, nes rezultatas – valdžia.

Ir trečia, vadovaukitės „patikrintos prekės“ principu. Jei jau esate atradę skaniausią duoną, tai tikriausiai stengsitės ją pirkti ir ateityje, nors lentynose būtų aibė kitokių rūšių. Geros prekės kuriamos metų metus. Geriausias to pavyzdys – Mercedes-Benz automobiliai. Atrodo, kas čia tokio – sukvieti gerus inžinierius, pasistatai gamyklą ir nukonkuruoji Mercedes-Benz. Tačiau greitai to nepavyktų padaryti, nes už šio prekės ženklo stovi ne reklaminės klišės, bet ilgus dešimtmečius kurta darbo kultūra, tradicijos ir požiūris, kurie atsispindi prekėje. Stebuklų nėra ir su partijomis. Tik per dešimtmečius gali būti nugludinamos jų struktūros, tradicijos ir susiformuoti atsakingo darbo rinkėjams kultūra.