Apkaltos labirintai1

Lietuva tampa apkaltų šalimi. Esame vieninteliai Europoje, nušalinę prezidentą, dabar apkaltos kardas grėsmingai kabo virš dviejų parlamentarų galvos. Parlamentarų šalinimas, beje, itin retas pasaulinėje praktikoje, tad ir čia, panašu, tapsime pirmeiviais.

Taigi apkalta, arba "impyčmentas", yra formalus procesas, per kurį iš posto gali būti pašalintas išrinktas pareigūnas. Politikos istorikai sako, kad tai britų parlamentarizmo išradimas, įtvirtintas dar XIV amžiuje, vėliau perkeltas į JAV ir kitų šalių teisinę sistemą. Tai ne teismas - tik pašalinimas ir dažniausiai draudimas sugrįžti į anksčiau užimtas pareigas. Apkaltą numato beveik visos šalių konstitucijos, tačiau tokiai galimybei kelia didelius reikalavimus - dviejų trečdalių ar dar didesnės balsų daugumos. Apkalta nėra pareigūno atšaukimas, kurį, jei įstatymas leidžia, rinkėjai gali atlikti ir be oficialiai pareikštų kaltinimų, tiesiog dėl nemeilės.

Kai kuriose šalyse galima tokiu būdu pašalinti prezidentą, gerokai rečiau – parlamentarus, o JAV konstitucijoje numatyta apkalta ir blogai besielgiantiems teisėjams.
Nors ir nedažnas reiškinys, apkalta turi savo pikantišką istoriją bei politinę patirtį.
Bene pirmoji apkaltos auka buvo JAV senatorius Williamas Blountas, Amerikos išsivadavimo karo herojus, vėliau nušalintas už neva indėnų kurstymą padėti britams. Atstovų rūmai surengė jam apkaltą, tačiau Senatas vėliau kaltinimus paskelbė nepagrįstais. W. Blountas paliko Kongresą, bet tapo populiariu politiku savoje Tenesio valstijoje, savųjų niekada net neįtartas blogais ketinimais.
"Šviežiausias" atvejis – JAV teisėjo iš Luizianos nušalinimas. Teisėjas Thomas Porteousas buvo apkaltintas tuo, kad daug kartų melavo ir priėmė šališkus sprendimus. Apkalta jam pareikšta šių metų kovo 11 dieną (kai šventėme savo šalies dvidešimtmetį).
Per visą JAV istoriją nuo 1789 metų apkalta buvo paskelbta 64 kartus, tačiau tik 19 atvejų surinktas pakankamas balsų skaičius. Sąraše keli prezidentai, vienas JAV senatorius (jau minėtas W. Blountas), vienas ministras ir vienas Aukščiausiojo teismo teisėjas, bei 14 federalinių teisėjų. Prezidentas Andrew Johnsonas 1868 metais apkaltintas pažeidęs tarnybos administravimo įstatymą. Minėtas įstatymas vėliau, beje, pripažintas antikonstituciniu, tačiau apkaltos procedūra buvo jau atlikta. Gerai mums žinomas Billas Clintonas, įsipainiojęs į sekso skandalus ir apsimelavęs, atsipirko tuo, kad Senatui nepavyko surinkti pakankamo balsų skaičiaus jam nušalinti. Dar vienas prezidentas - Richardas Nixonas - atsistatydino, kai suprato, kad apkalta neišvengiama.

Įdomus atvejis JAV apkaltų istorijoje buvo teisėjas Alcee Hastings, apkaltos būdu pašalintas iš teisėjų luomo už kyšininkavimą, tačiau vėliau išrinktas į JAV Kongreso Atstovų rūmus nuo Floridos valstijos. Dar įdomiau ir tai, kad prieš kelerius metus šis JAV politikas buvo išrinktas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinės asamblėjos pirmininku. Šiame forume turėjau garbės asmeniškai su juo susitikti ir net drauge vakarieniauti. Štai taip.

Kitose šalyse apkaltų būta kur kas mažiau.
Filipinuose, kur apkaltos procedūra panaši į JAV, 2000 metais apkalta buvo pareikšta prezidentui Josephui Estradai, tačiau iki galo taip ir neįgyvendinta dėl procedūrinių neaiškumų.
Brazilai prieš beveik dvidešimt metų nušalino prezidentą Fernando Collor de Mello, kaltintą kyšininkavimu ir išeikvojimais. Būdamas tuo metu Brazilijoje paklausiau, kas laukia tokio politiko, kurio nusikaltimai akivaizdūs. Atsakymas buvo įdomus – Brazilijoje žmonių, turinčių universiteto diplomus, į kalėjimą nesodina. Galės ramiai gyventi kokioje nors savo nors viloje.
1981 metų revoliucinio Irano parlamentas apkaltos būdu nušalino prezidentą Abolhassaną Banisadrą. Prezidento kaltė buvo islamo lyderių nuomonės kvestionavimas. Skirtingai nei kolegai Brazilijoje Banisadrui teko slapstytis dar prieš apkaltą, o jai pavykus beliko emigruoti.
Europoje apkaltų praktika minimali. Lietuvos valstybės vadovui Rolandui Paksui pareikšta apkalta kol kas vienintelė iki galo atlikta tokia procedūra mūsų kontinente. Būta, tiesa, dar vieno bandymo - Rumunijos, kurios vadovą Trajaną Basescu parlamentas kaltino įgaliojimų viršijimu, neteisėta parama vienai partijai ir manipuliavimu viešąja nuomone. Apkaltą prezidentui šioje šalyje gali pareikšti parlamentas, tačiau jo sprendimas tik suspenduoja prezidento galias, bet jo nepašalina iš pareigų. Pašalinti gali tik referendumas. Įvyko taip, kad parlamente apkalta "praėjo", tačiau tautos referendumas 2007 metais prezidentą Traianą Basescu paliko savo poste (tik 25 procentai rinkėjų balsavo už prezidento nušalinimą).
Taigi matome, kad su apkaltomis nelengva, bent jau piktnaudžiauti tikrai nereikia, juolab kad priesaikos laužymas, Konstitucijos pažeidimas yra daugiau emocijų nulemti. Ką bekalbėtume, šiame procese "myli-nemyli" dažnai yra svarbiau nei ištyrimas "kaltas–nekaltas".