Algirdas Musneckis - "Fotografuoti" - tai "rašyti šviesa" 

Al­gir­das Mus­nec­kis fo­tog­ra­fi­ja pra­dė­jo do­mė­tis 1956-ai­siais, stu­di­juo­da­mas tuo­me­čia­me Šiau­lių pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te, kai bend­ra­kur­sis pa­kvie­tė jį pa­žiū­rė­ti, kaip da­ro­mos nuo­trau­kos. Pa­si­ruo­ši­mas pa­sta­rų­jų ga­my­bai (lan­gų dangs­ty­mas pa­klo­dė­mis, ryš­ka­lo, van­dens ir fik­sa­žo su­pils­ty­mas į lėkš­tes), rau­do­nos lem­pos įjun­gi­mas, fo­to­po­pie­riu­je pa­ma­žu ryš­kė­jan­tys pa­žįs­ta­mųjų vei­dai pa­li­ko neiš­dil­do­mą įspū­dį. Tas ste­buk­lų va­ka­ras pas drau­gą pa­ska­ti­no do­mė­tis fo­tog­ra­fa­vi­mu, fil­mų ryš­ki­ni­mu, nuo­trau­kų da­ry­mu.

Me­ni­nin­kas ža­vi­si se­no­sio­mis fo­tog­ra­fi­jo­mis, iš­gy­ve­nu­sio­mis is­to­ri­jos vin­gius, vis dar ža­vin­čio­mis ko­ky­be, su­pa­žin­di­nan­čio­mis su žmo­nė­mis, ano me­to ar­chi­tek­tū­ra, šven­tė­mis ir kas­die­ny­be. Pri­jau­čian­tis se­na­jai fo­tog­ra­fi­jai A. Mus­nec­kis neat­si­li­ko, žen­gė ko­ja ko­jon su fo­tog­ra­fi­jos to­bu­lė­ji­mu, įval­dė skait­me­ni­nį fo­toa­pa­ra­tą, kau­pia kom­piu­te­ri­nes laik­me­nas. Jis sa­ko, jog šiuo­lai­ki­nės kom­piu­te­ri­za­ci­jos lai­kais pa­to­gu ne tik jau­niems, bet ir vy­res­niems, įval­džiu­siems kom­piu­te­ri­nes fo­top­rog­ra­mas.

A. Mus­nec­kis žo­dį „fo­to-g­ra­fi­ja“ api­bū­di­na trum­pai – tai „ra­šy­mas švie­sa“. Jo nuo­trau­kos pa­per­ka nuo­šir­du­mu ir pa­pras­tu­mu, švie­sos ir še­šė­lių kont­ras­to žais­min­gu­mu. Tai tik­ro­vės in­terp­re­ta­ci­ja, pra­smių paieš­kos, vaiz­dų ka­lei­dos­ko­pas, stam­bių ir bend­rų pla­nų de­ri­ni­mas. Su­si­pi­na do­ku­men­ti­nis fik­sa­vi­mas ir me­ni­nis su­ma­ny­mas, ku­ria­mas žiū­ro­vo kon­tak­tas su me­ni­niu ob­jek­tu. Fo­tog­ra­fi­jo­se – mū­sų ne­pas­te­bė­tas pa­sau­lis, žvel­gi į nuo­trau­kas ir ma­tai gy­vą erd­vę. Tie­sa, ne­pa­sa­ky­si, kad čia nė­ra int­ri­gos ir di­na­mi­kos. Bet svar­biau­sia, kad iš­nyks­ta fo­to­me­ni­nin­kas ir fo­toa­pa­ra­tas. Tai pa­da­ry­ti ga­li tik pro­fe­sio­na­las.