Prezidento dvaras kvepia saldainiais1 

Prezidento šaknys - Lietuvoje
Kavoliškio kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Kirstukienė pripažįsta, kad pastaraisiais mėnesiais ši gyvenvietė dėmesio sulaukia nemažai.
Daugelį domina dabartinio Lenkijos prezidento Bronislavo Komarovskio gimtinė. Būtent čia, Kavoliškyje, palaidotas jo prosenelis Zygmunt Leopold Komorowski (1865-1920). Vienas iš dviejų jo sūnų buvo Juliusz Komorowski (1893-1982) - Bronislavo Komorovskio senelis.

Prezidento prosenelio atminimui skirtas aukštas pilkapis šalia kelio. Žmonės prižiūri senojo grafo kapą. Čia net koplytstulpis jam stovi, o gatvė pavadinta Komaro vardu.

Vietiniai gyventojai kalba, kad paskutinį koplytstulpį užsakė dabartinis Lenkijos prezidentas pas meistrą Petrą Šinkūną. Atidengė 1994–aisiais.

"Dirbau pas Komarą"
Kavoliškietis Petras Ragėnas - vienas iš nedaugelio žmonių, kuriam dar teko dirbti Komarovskių dvare. Paklaustas, ką veikė pas Komarovskius, P. Ragėnas pasitikslino: "Ar pas Komarą? Penkiolikos metų berniokas būdamas eidavau į dvarą prie ūkio dirbti."
88-erių senolis mena, kad vienas Komaras turėjo daugiau miško, kitas - gyvulių. Teko padirbėti visur.

Saldainių fabrikas viliojo vaikus. Teko ne kartą paragauti čia gamintų saldainių ir P. Ragėnui. Ar skanūs buvo? "Saldu ir tiek. Dar kriaušes fabrike džiovindavo", - dalijasi maloniais prisiminimais senolis. Akivaizdu, kad tas laikmetis jam teikė daug džiaugsmo.
Tarnaudamas dvare jis sutiko ir savo antrąją pusę, su kuria iki šiol savo mažytį ūkį prižiūri. Vaikaičiams priaugino svogūnų. Džiovina juos saulėje ir netrukus suriš į kasas.

Ar Komaras buvo geras šeimininkas? P. Ragėnas, prieš atsakydamas stipriaus suspaudžia lazdą: "Prižiūrėjo apie 300 hektarų žemės. Vyrai dirbo, o degtinės išgerdavo tik darbus baigę. Aš tuomet negėriau nė lašo. Šešiolikos metų vaikams tai nebuvo priimtina."
Ar gerai užmokėdavo dvarininkas? "Pakankamai, dabar jau nepamenu, kiek tų litų duodavo", - porina senolis.

Saldainių kvapas
Bendruomenės pirmininkė D. Kirstukienė rodo ranka į dvaro likučius. Iš senojo Kavoliškio dvaro išliko tik trys ūkiniai pastatai. Du priklausė saldainių fabrikui. Dar yra akmenų mūro tvartas.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad Kavoliškio dvaras priklausė Lievenams, Borchvams, Pliateriams, Liudinghausenams-Volfams. Vėliau Kavoliškį valdė Komorovskiai. Dvaro rūmai statyti apie 1700 metus. Vėliau jie rekonstruoti klasicizmo stiliumi. Dvare buvo konditerijos fabrikas, ūkinių palivarko pastatų. Veikė įvairių rūšių ūkiai, tačiau saldainiai garsino Kavoliškį labiausiai. "Karvutės" skonis gimė būtent čia.

D. Kirstukienė apgailestauja, kad dalis dvaro buvo nugriauta. Senąjį dvaro pastatą primena tik karpytų liepų alėja. Dalis saldainių fabriko - privatizuota. "Ačiū Dievui, liko dalis akmeninio fabriko pastato. Bendruomenė kuria planus ir projektus, kaip jį atgaivinti", - pasakoja pirmininkė.

ES lėšos gaivina Kavoliškį
D. Kirstukienė sako, jog Kavoliškio bendruomenė - viena pirmųjų, susikūrusių rajone. Dabar įgyvendinamas ir ES fondų finansuojamas infrastruktūros plėtros projektas pakeis Kavoliškio veidą iš pagrindų, o Komarovskių dvaras atgis, pradės tarnauti visuomenei: "Įrengsime stacionarią sceną. Nebereikės sukti galvos, kur žmonėms susirinkti."

Ištuštėjusio lopšelio-darželio patalpas ketinama pritaikyti renginiams - dvi statinio dalis sujungus stogus, bus įrengta stacionari scena. Joje galėtų vykti įvairūs renginiai.
Senasis Kavoliškio parkas ir tvenkinio prieigos - žmonių mėgiamos vietos, tačiau poilsiui nepritaikytos. Projekto lėšomis planuojama apželdinti tvenkinio teritoriją, pastatyti tiltelį, pakrantės pavėsinę, suoliukus.