Ventos ištakose - istorijos lopšys
Užvenčio malūnas ir dabar gamina elektrą, kaip ir J. Stulginskio laikais.
Autoriaus nuotr.
Užventis - miestelis, kuriame kadaise gyveno ir kūrė Šatrijos Ragana. Čia įžiebta ir viena pirmųjų elektros lempučių šalyje. Šio krašto muziejininkai pastaraisiais metais atsikvėpė - Užvenčio istorijos lobiai sulaukė ES struktūrinių fondų paramos. Už skirtas lėšas čia gaivinamas dvaro svirne įkurtas Kraštotyros muziejus.
Gamtos ir istorijos prieglobstyje
Kelmės krašto muziejaus specialistas muziejininkas Rimantas Serva pasakoja, kad Užventyje gausu gamtos ir istorijos paminklų: "Miestelį supa Užvenčio, Patumšių, Pašilvės, Pavandenės miškai. Netoliese auga 16 metrų aukščio ir 320 centimetrų apimties Švento Martyno pušis. Ant Perkūnkalniu vadinamo kalnelio auga ir Perkūno pušis. Prieš Želvių mišką yra Kartuvių kalnas. Teigiama, kad per 1863 metų sukilimą čia buvo žudomi sukilėliai. Apylinkėse yra ir Pilikės kalnelis, Perkūnkalnis, Naboro kalnas. Apie jį kalbama, kad ten senovėje rinkdavosi lietuvių kariuomenė. Kuršių kaime ant Beržynkalnio yra mūro liekanų, randama žmonių kaulų ir įvairių senovės dirbinių."
Miestelis didžiuojasi ir tuo, kad čia gimsta viena gražiausių Žemaitijos upių - Venta. Išsivadavusi iš pelkių ji kaupia savo vandenis užtvankoje. Krisdama per užtvarą, Venta suka Užvenčio dvaro malūno elektros turbiną ir nuvingiuoja miestelio parku.
Malūnas jau senai atiteko į privačias, tačiau patikimas rankas. Jo savininkai, stengdamiesi išsaugoti autentiškumą, suremontavo pastatą ir elektros turbiną, sutvarkė užtvankos prieigas. Dabar čia ateina pailsėti kone visi Užvenčio gyventojai.
Nepasisekė tik senajam dvaro gyvenamajam namui, kuris yra prasčiausios būklės. Jame gyvena kelios nepasiturinčios šeimos, neišgalinčios naujam gyvenimui prikelti 300 metų senumo pastato.
Amžiai po žeme
Pasak R. Servos, Užventis - ne tik nuo seno apgyvendinta teritorija, bet ir kažkada buvusi viena svarbiausių šio krašto vietovių valstybine prasme. Istorikai ir muziejininkai mini Žemaitijos širdį. Tai keliolikos piliakalnių grandinė, sukanti ratu ir išsidėsčiusi trijų upių ištakose. Tai širdis, kurios kryžiuočiams niekada nepavyko pakirsti.
Istoriniuose šaltiniuose Užvenčio dvaras minimas nuo XV a. Žygimantui Senajam perėmus dvarą savo žinion, šis tapo karališkuoju dvaru.
Praėjus keliems amžiams, čia prabėgo gražiausios Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gyvenimo dienos. Kambarėlyje, kuriame ji gyveno, ant sienos palubėje išlikęs angelas. Čia ji sutiko ir Povilą Višinskį, kuris tuomet tebuvo paprastas gimnazistas, tačiau jau turėjo puikių iškalbos savybių, kurios paskatino prolenkiškos kilmės M. Pečkauskaitę atsiduoti lietuvybei visa savo kūryba.
Dvaras susijęs ir su kitu įžymiu žmogumi – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Smilgevičiumi (1870-1942). 1910 m. jis nusipirko Užvenčio dvarą, kurį pavertė pavyzdiniu ūkiu. Įsteigė pirmąją Lietuvoje tabako plantaciją, įsigijo pavyzdinių galvijų, įrengė modernų malūną, spirito varyklą, elektrinę, lentpjūvę. J. Smilgevičiaus vardu pavadintas parkelis, o prie buvusio Užvenčio dvaro 2009 m. iškilo jam skirta akmens skulptūra.
Dabar šį kraštą garsina Kelmės rajono kraštotyrininkas Vaclovas Rimkus, kuris šalies ir rajoninei spaudai yra parengęs apie 1400 publikacijų apie Užventį. Nuo 1965 iki 2007 m. jis įkūrė ir tvarkė Užvenčio kraštotyros muziejų.
Rekonstruojamas muziejus
Dabar dvaro svirne veikia Kraštotyros muziejus, įkurtas 1973 m. Tiesa, keletą metų prieš tai muziejus veikė kitose patalpose.
Jau metus jame įgyvendinamas projektas "Užvenčio muziejaus restauravimas ir jo pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms". Projektas didžiąja dalimi finansuojamas iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų. Prie muziejaus atnaujinimo savo lėšomis prisideda ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją.
Muziejininkas R. Serva atskleidė, kad čia bus įrengta ekspozicinė trijų dalių salė, kurioje lankytojai galės susipažinti su eksponuojama medžiaga apie Šatrijos Raganą, Joną Smilgevičių, Užvenčio miestelio istoriją.
Šatrijos Raganos ekspozicijoje bus galima paklausyti jos kūrinių įrašų, J. Smilgevičiaus – pasižiūrėti filmų apie Lietuvos valstybės ir pramonės kūrimąsi. Butaforinė pinigų kalimo mašina padės nusikaldinti senovinių pinigų. Bus informacinis terminalas, kur lankytojai galės plačiau sužinoti apie Užvenčio apylinkes ir visą Kelmės rajoną.
Bus įrengta ir edukacinių užsiėmimų bei parodų salė. Joje turistai ir vietos gyventojai galės susipažinti su tradiciniais Užvenčio krašto amatais, bus organizuojami amatų mokymai, rengiamos vietos tautodailininkų parodos.
Numatoma sutvarkyti teritoriją prie pastato: įrengti poilsio aikštelę su suoliukais, dviračių stovus, sutvarkyti liepų alėjos taką.
Šiame dvare yra gyvenusi rašytoja Šatrijos Ragana.
Suremontuoto svirno išorė bus autentiška, o vidus - modernus.
