Iki Stokholmo visai netoli

Keltai iš Rygos (deja, ne iš Klaipėdos) į Stokholmą išplaukia kasdien 17.30 val. Neporinėmis dienomis plaukia keltas "Silja Festival", porinėmis – "Romantika". Esu plaukęs abiem keltais ir man jie tolygūs, o štai bičiulis geriau įvertino "Romantiką". Siūlyčiau įsigyti bendrą bilietą kajutei ir automobiliui. Keturvietė kajutė, juk jūs greičiausiai ir keliaujate keturiese, ir vieta automobiliui į abi puses kainuos 1000 Lt nebrangiuoju periodu ir 1200 Lt brangiuoju. Tiesa, kajutė be lango, kai įeini, atrodo, kad teks būti labai susispaudus, bet kai įsitaisai, šis jausmas pranyksta. Yra dušas, tualetas.

Iki rugpjūčio 14 d. yra brangusis periodas, o nuo 15 d. - paprastas, tik penktadieniais ir šeštadieniais dar brangusis, bet nuo lapkričio 1 d. brangusis tik penktadieniais. Beje, nuo birželio 1 d. dėl kylančių kuro kainų kiekvienas keleivis turi mokėti 7 Lt į vieną pusę (14 Lt į abi). Taigi bendras bilietas keturiems pabrangsta 56 litais. Be to, tai kaina be pusryčių ir vakarienės (pusryčiai žmogui kainuoja 35 Lt, vakarienė prie švediško stalo - 90 Lt). Aišku, mokant daugiau, galima vartytis dvivietėje kajutėje su langu ar net liukse. Pats brangiausias bilietas žmogui - 1600 Lt į vieną pusę, bet pusryčiai ir vakarienė tuomet nekainuoja. Jeigu keliaujate dviese, tai bendras bilietas automobiliui ir naktis dvivietėje kajutėje be lango kainuos tiek pat, kiek ir keturiems viena kajutė, o jei keliaujate keturiese, bet norite gyventi atskirose kajutėse po du, teks pridėti dar apie 400 Lt.

Bilietus verčiau užsisakyti iš anksto. Pirmosios kelionės dienos popietę išplaukę, kitos dienos rytą atsidursite Stokholme, dieną praleisite Švedijos sostinėje, naktį keltu grįšite ir trečios kelionės dienos rytą vėl būsite Rygoje.

Atvykti į keltą reikia ne vėliau, nei likus valandai iki jo išvykimo, tad jei suplanuotą kelionės dieną iš Šiaulių į Rygą išvyktumėte, tarkime, 9 val., Rygoje būtumėte 11 val. ir iki kelto išvykimo galėtumėte pasigrožėti Latvijos sostine.

Vis prisimenu tėvų pasakotą jų pirmąją iškylą į Rygą. Nuosavą automobilį tuomet reta šeima turėjo. Vyko jie vadinamuoju autobusu, nors tai buvo sunkvežimis su suolais kėbule. Įlipti buvo nuleidžiamos metalinės kopėtėlės, tad vyrai turėdavo padėti moterims. Konduktorė visiems parduodavo bilietus ir sėsdavo į kabiną šalia vairuotojo. Vėliau kelionių į Latviją padaugėjo. "Ten visko daugiau", – sakydavo žmonės ir vykdavo apsipirkti. Būdavo perkamos ir rūkytos strimelės bei saldainiai "Karvutė". Beveik visi kiemo vaikai buvo lankęsi Rygoje, o Vilniuje nedaugelis, tad kai kurie teigė, kad Lietuvos sostinė yra Ryga. Laikai keitėsi ir pagaliau ėmėme važiuoti į Rygą pasigrožėti tenykščiu senamiesčiu, aplankyti spektaklį Operos ir baleto teatre ar pamatyti kokį kitą renginį ar koncertą.

Belaukdami kelto, būtinai aplankykite Rygos senamiestį, kurį miestiečiai meiliai vadina Senele. Jei Vilnius turistą vilioja autentišku baroku, tai Ryga pribloškia secesija. Čia niekur nesinori skubėti, laikas tarsi sustingsta, leisdamas pajausti kiekvieną sekundę. Praėję pro vienintelę Rygoje bažnyčią, kurioje laikomos lietuviškos pamaldos (Rygoje yra ir lietuvių mokykla), užsukite į Juodagalvių rūmus. Į Juodagalvių sąjungą kadaise susibūrė jauni turtingi Rygos miesto pirkliai. Jų globėjas šv. Mauricijus buvo juodaodis, iš čia ir kilo pavadinimas "juodagalvių". Rygos Šv. Petro bažnyčia kadaise buvo aukščiausia medinė konstrukcija Europoje (163 m.). Jos aukštis ir dabar įspūdingas.

Bulvarų žiedas – tikriausia Rygos oazė. Jis susiformavo XIX a. viduryje, kai buvo nugriautos miesto gynybinės sienos, vietoj kurių atsirado daug neužstatytos erdvės. Įgyvendinant aplinkotvarkos projektą, ši erdvė apsodinta vejomis ir kitais žalumynais, jos viduryje tekėjo miesto kanalo vanduo. Laikui bėgant, aplink žaliąją zoną kilo pastatai ir susiformavo dabartinis bulvarų žiedas. Jo centre – Laisvės paminklas, skirtas Latvijos nepriklausomybės atkūrimui. Jis pastatytas už latvių surinktas aukas. Sovietų okupacijos metais buvo draudžiama prie paminklo nešti gėlių ar būriuotis, tačiau žmonės tam priešinosi, bandė rengti mitingus, minėti valstybei svarbias šventes. Atkūrus Latvijos valstybės nepriklausomybę, prie paminklo grąžinta garbės sargyba. Bulvarų žiedo zonoje pastatyta ir Nacionalinė opera, kurioje telpa 1240 žiūrovų.

Latvijos sostinė yra pačiame Baltijos šalių centre. Tai Hanzos pirklių miestas, kurį žino visas pasaulis gal todėl, kad dažniausiai sostinės, esančios prie jūros, yra populiaresnės (kažkas lietuviams buvo siūlęs skelbti sostine Klaipėdą, tad, prisimenant ir Taliną, visų trijų Baltijos respublikų sostinės būtų prie jūros).

Trumpai prisėskite vienoje Rygos senamiesčio kavinukių ir - į keltą. Nors minėjau, kad į jį nebepriima likus valandai iki išplaukimo, bet pradeda leisti prieš 2 val., tad geriau anksčiau, nes nors Rygoje ir gražu, mūsų kelionės tikslas - Stokholmas.

Į keltą patekti tikrai nesudėtinga. Jei link Dauguvos judate iš senamiesčio, tai reikia sukti dešinėn ir važiuoti krantine, kol atsimušite į keltų prieplauką. Jei atvykote iš Šiaulių, tai viskas atvirkščiai – bet kuriuo tiltu pervažiavę Dauguvą sukite į kairę. Jei automobilio į Stokholmą neplukdote, palikite mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje šalia prieplaukos. Kaina dviem parom - 16 latų (apie 80 Lt). Galima paieškoti ir pigesnės aikštelės, tik teks pėsčiomis kulniuoti iki prieplaukos. Neplukdydami automobilio sutaupysite apie 200 litų.

Stokholme laivas švartuojasi rytą puse dešimtos, bet į viršutinį denį siūlau pakilti kuo anksčiau ir pasigrožėti archipelagu. Laivas, mažu greičiu manevruodamas tarp gausybės salų salelių, ieško kelio į uostą. Stebina salose įsikūrusių švedų gebėjimas gyventi tik pušaitėmis apaugusiame mažyčiame žemės lopinėlyje. Prie namų plevėsuoja valstybės vėliavos. Nuostabi ryto ramybė. Už salų išnyra dar vienas laivas, kaip dvynys panašus į mūsiškį. Jis veža keleivius iš Talino. Tolumoje dar kitas. Gal iš Helsinkio.

Jei atvykote ne su savo automobiliu, jau kelte galite nusipirkti autobuso bilietą (į abi puses vienam asmeniui kainuos 16 Lt) arba prisijunkite prie organizuojamų 2 val. ekskursijų autobusu po Stokholmą. Aišku, teks jungtis prie rusų ar anglų kalbų grupių. Ekskursiniai autobusai nuo prieplaukos pajuda 9.45 val. Žmogui tai kainuotų 90 Lt, bet tokios ekskursijos nepatariu, nes 2 val. važinėję būsite paleisti prie Vazos muziejaus ar senamiestyje ir grįžti į prieplauką teks ieškotis maršrutinio autobuso ir pirktis bilietą. Kelionė iš prieplaukos į centrą maršrutiniu autobusu trunka 20 min. Jei keliaujate pasinaudodami kokios nors turistinės firmos autobusu, problemų bus mažiau, svarbiausia tik neatsilikti nuo grupės.

Kelionę po Stokholmą pradėkime arba nuo Rotušės, kur įteikiamos Nobelio premijos, arba nuo Vazos muziejaus. Na, gal nuo Vazos muziejaus. Viską galima apeiti pėsčiomis, bet prie muziejaus galima vykti ir automobiliu. Tai pats jauniausias muziejus šalyje (atidarytas 1990 m.), teturintis vienintelį eksponatą - karaliaus Gustavo Adolfo užsakymu pastatytą ir pirmojo plaukimo metu nuskendusį laivą "Vaza". Turbūt turėdamas viltį užkariauti didžiulius Rusijos plotus (Švedija jau tuomet kariavo su Lenkija ir Lietuva), karalius stiprino laivyną. "Vaza" turėjo tapti galingiausiu to meto laivu pasaulyje. Jį statė patyrę olandų laivų meistrai. 69 m ilgio, 52,5 m aukščio, 1210 t talpos, su 64 patrankomis dviejuose deniuose. Švedijos laivyno flagmanas 1628 m. rugpjūčio 10 d. pakėlė bures, stebint tūkstantinei miestelėnų miniai atsišvartavo, išplaukė į reidą, saliutavo visomis patrankomis ir pasviręs žmonių akivaizdoje nuskendo. Iš laive buvusių 150 žmonių dauguma išsigelbėjo, nuskendo 25. Ši katastrofa buvo gera pamoka laivų statytojams, nes "Vazą" pražudė per mažas balastas. Po 333 metų, 1961-aisiais, laivas buvo iškeltas ir apgaubtas pastatu-muziejumi. dabar vaizdas muziejaus viduje savotiškas - dviejų stiebų burinis gigantas, stovintis mažai apšviestoje patalpoje, ir vilioja, ir baugina. Gaila, kad į laivo vidų patekti negalima, nes aiškinama, kad pats skenduolis labai trapus ir dar tebevyksta jo konservavimo darbai, o laivo pjūvis parodytas atskirame stende (10 kartų sumažintas).

Nurodau kainas litais, bet paminėsiu ir švediškom kronom, o jūs konvertuosite į litus. Už vieną litą - 3,75 kronos. Taigi bilietas į Vazos muziejų kainuoja 110 švediškų kronų, vaikams ir jaunuoliams iki 18 metų įėjimas nemokamas.

Jei atvykote savo automobiliu, tai iš Vazos muziejaus keliaukite į senamiestį (pėsčiomis reikėtų eiti apie 30 min.). Centrinę Stokholmo dalį sudaro keturiolika salų. Unikalų miesto žavesį sukūrė šimtmečiais kurtos architektūros dermė su vandeniu bei žaluma. Prie Karalių rūmų reikia atsidurti iki 12 val., nes šeštadieniais tuo metu čia keičiasi sargyba (sekmadieniais ir švenčių dienomis - 13 val.). Tiesa, 15 min. galima vėluoti, nes iki sargybos keitimosi 15 min. nuobodžiai aiškinama (švediškai), kas bus. Pats sargybos pasikeitimas - tai ištisas spektaklis, beveik valandą prikaustantis tūkstančius turistų. Ryškiai mėlynomis uniformomis vilkintys sargybiniai, grojant šalia stovinčiam orkestrui, atlieka savo kasdienį ritualą. Kiek nustembi išgirdęs, kad vienai sargybinių grupių komandas duoda mergina. Suprantama - feministinė šalis (pastebėjau, kad feminizmas Švedijoje toks pat populiarus kaip pas mus krepšinis).

Didingi Karaliaus rūmai simboliškai įtvirtina aukščiausią miesto statusą. Rūmų istorija prasidėjo dar XI a., kai atsirado pirmosios gynybinės pilys. Vėliau, XIII a., buvo pastatytas Tre Kronor (Trijų Karūnų) fortas, kuris buvo paverstas karalių rezidencija. Deja, XVII a. pabaigoje rūmai sudegė. Tiesa, buvo greitai atstatyti ir stovi iki šiol. Šiuo metu karališkoji šeima rūmuose negyvena, tačiau visi oficialūs priėmimai čia tebevyksta. Šalia rūmų esančioje XIII a. katedroje, kurioje tuokiasi karaliai, saugomas vienas vertingiausių Švedijoje eksponatų - XV a. ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti šv. Jurgį ir drakoną.

Aplink Karalių rūmus plyti 1250 m. įkurtas miestas. Gatvėse ramu, oras grynas, jokio triukšmo ir skubos, kur pažvelgsi – vanduo ar fontanai. Automobilių eismas daug kur ribojamas, bet jų ir šiaip nėra - jei kas nors skuba, tai mindamas dviračio pedalus. Tai, kad daugiau nei 150 metų Švedija nesivėlė į jokius karus, buvo palanki aplinkybė Stokholmui tapti gražiausia ir daugiausia kultūrinio paveldo paminklų turinčia sostine pasaulyje. Verta apsilankyti Riddarholmo (Riterių) bažnyčioje – Švedijos monarchų laidojimo vietoje. toliau kelias veda į Rotušę, kurią atskirsite pagal 110 m bokštą. Rotušei statyti panaudota 2,5 mln. raudonų plytų. Pati Rotušė pasaulyje garsi tuo, kad čia rengiama vakarienė ir pobūvis Nobelio premijos laureatams. Dinamito išradėjas Alfredas Nobelis 1867 m. dalį pajamų skyrė fondui premijuoti asmenis, atlikusiems svarbius pasiekimus literatūros, medicinos, fizikos, chemijos ir taikos srityse. Nuo 1901 m. kasmet gruodžio 10 d. Švedijos karališkoji pora įteikia Nobelio premijas. Ceremonija vyksta Rotušės Mėlynojoje salėje. Rotušėje stovi ir didžiausi Skandinavijoje vargonai iš 10 270 vamzdžių.

Švedai draugiški, nors šalis garsėja didžiausiu vienišų žmonių skaičiumi pasaulyje, nes jie patologiškai siekia nepriklausomybės ir privatumo. Moterys, deja, nėra gražios (niekas juk šio mano teksto Švedijoje neskaitys), nors kiekvienam savo. Ką darysi, esame išlepinti lietuvaičių grožio. Nors 1951 m. pirmuosius rinkimus "Mis pasaulis" Londone laimėjo švedė. Pagyvenusios Švedijos ponios smalsios, tačiau tingi išeiti į kiemelį ir viską stebi pro kambario langą. Įdomu, kad šalyje įteisintos vedybos su tos pačios lyties asmeniu, tačiau bažnyčioje jie gali būti "sujungiami" tik 14 val.

Be abejo, iš švediškos kalbos įsiminsi žodelį "ačiū", kuris skamba kaip rusiškas žodis "tak" (tack – švediškai). Visi papasakoja istoriją, kaip švedas autobuso vairuotojas buvo nustebintas begalinio rusų mandagumo: jam kraunant rusų turistų lagaminus, pastarieji nuolat kartojo "tak, tak" (rus. "taip"). Gerai, kad į gausiai vartojamus keiksmažodžius panašių žodžių švedai neturi.

Švedija užima trečią vietą pagal muzikos eksportą (po JAV ir Didžiosios Britanijos). Garsiausios popgrupės - "ABBA", "Ace of Base", "Roxette". Švedai daug skaito - kasmet iš viešųjų bibliotekų jie paima 65 mln. knygų, iš kurių 40 proc. yra vaikiškos. Sėkmingai pasaulinėje rinkoje konkuruoja bendrovės "Electrolux", "Ericsson", "Alfa Laval" ir kt. Mašinų gamybos pramonės šaka tiekia maždaug pusę eksportuojamos produkcijos. Pramonės pajėgumus patvirtina faktas, kad pasaulinio garso automobilių gamintojai "Volvo" ir "Saab" yra švedų kilmės, nors dabar abi kompanijos nupirktos amerikiečių.

Staiga prapliumpa lietus. Jis netikėtas tik mums, atvykėliams. Švedai jam visad pasiruošę. Jie bemat išsitraukia apsiaustus ar net ištisus kombinezonus. Netgi kūdikių vežimėliai "apvelkami" tam skirtais maišais.

Bet laikas į keltą. Jis pajudės 17 val. Išskirtine virtuve švedai nepasižymi, tad užsukti į kokį nors Stokholmo restoranėlį ir nesiūliau. Bet štai kelte palepinkite save. Užsisakykite vakarienę prie švediško stalo, ypač jei to nebuvote padarę atplaukdami. Gardu, ypač - žuvų patiekalai. Jums bus pasiūlyti talonėliai alkoholiniams gėrimams, suteikiantys 50 proc. nuolaidą. Visi prie jų pulte puola. Tik vėliau pastebi, kad ir su ta 50 proc. nuolaida itin brangu. Bet ką darysi, perki, nes juk su nuolaida. O tie, kurie rytą pramigote ir nematėte įplaukimo į Stokholmo uostą archipelagu, pasigrožėkite šiais vaizdais dabar.

Kur kita kelionė? Atradau puikų maršrutą į Elsinoro pilį. Taip, taip - Hamleto pilį. Netikite, kad per kelias dienas galima ten apsilankyti? Galima net Kopenhagoje bei moderniojo meno muziejuje Luizianoje stabtelėti.