Gaisras „Toksikoje“ – ekologinės katastrofos pranašas1

Pakeistos sutarties sąlygos

Tai, kas yra žinoma bent vidurinės mokyklos chemijos kursą išklausiusiam moksleiviui, nė motais valdininkams, kurie atsakingi už pavojingų atliekų tvarkymą. O žinotina yra tai, kad kai kurios cheminės medžiagos, esant kontaktui, reaguoja, kai kurios net sukeldamos degimo reakciją. Kai kada tokia reakcija vadinama ir gaisru. Panašu, kad būtent toks scenarijus nutiko Šiaulių rajone, Aukštrakių kaime, kur penktadienį degė bendrovės „Toksika“ atliekų duobė.

O galėjo ir netgi turėjo nedegti, jei ne Lietuvos valdininkų nuolaidžiavimai gamyklos rangovams – Italijos ir Lietuvos bendrovėms „Hafner Srl“ bei UAB „Senovė“.

Dar 2009 metais, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą, APVA sutarė su rangovais, kad būtų pakeistos esminės sutarties sąlygos. Pirminėse sąlygose buvo sutarta, kad trečdalis 87 milijonų litų sumos bus mokama tik už konkrečius atliktus darbus. Tas sąlygas pakeitus, pinigai buvo sumokėti avansu, nelaukiant, kol tie darbai bus atlikti. Pasekmė – nustatyti apie 200 trūkumų, „Toksikos“ pavojingų atliekų deginimo gamykla ne tik nepriimta valstybinės komisijos, bet ir joje kyla gaisrų. Penktadienį kilęs gaisras – jau antrasis, pirmąjį spėjo užgesinti patys darbuotojai, tad ugniagesių kviesti neprireikė.

Nėra priešgaisrinės sistemos

Objekto pirkimo sąlygose yra numatyta, kad „Toksikos“ atliekų duobėse, iš kurių sumaltos pavojingos atliekos keliauja į deginimo krosnį, privalomai turi būti sumontuota visa prevencinė priešgaisrinė sistema. Vadinamieji termovizoriai, kurie fiksuoja pavojingai kylančias temperatūras. Taip nutinka, kaip jau buvo minėta, maišant (sumalant) įvairių cheminių medžiagų turinčias atliekas.

Rangovai pasirūpino tik elementaria priešgaisrine signalizacija, kurios esama daugelyje visuomeninių pastatų. Ji reaguoja tik tada, kai gaisras jau kilęs ir patalpos uždūminamos.

Tai vienas iš tų 200 trūkumų, kuriuos „Toksikoje“ paliko pavojingų atliekų deginimo įrenginio statytojai. Ekspertai teigia, kad tokių pragaištingų esminių projektinių trūkumų nebūtų buvę, jei APVA valdininkai nebūtų dosniai sumokėję į priekį, avansu.

Meluoja susiriesdami

Dar šių metų balandį „Toksikos“ vadovai informavo APVA, atsakingą už ES lėšų panaudojimą aplinkosaugos objektuose, kad „neįrengtas atliekų temperatūros stebėjimas atliekų duobėse“. Tokio paties pobūdžio raštai su priminimais, kad nėra iki galo vykdomos sutarties sąlygos, APVA valdininkams keliaudavo kas mėnesį. Skirtumas būdavo tik vienas – kaskart didėdavo nustatytų trūkumų skaičius, kuris nuo 170 pasiekė 200.

Galiausiai šių metų birželį nutiko proveržis. Italų bendrovė „Hafner Srl“ informavo, kad dalis nurodytų trūkumų yra pašalinti. Pašalintas ir trūkumas atliekų duobėse – įrengta prevencinė priešgaisrinė sistema. O tose duobėse, kaip žinia, ne nedegios bulvės, o nuogingos atliekos laikomos.

Saugumas – pramoga

Visa „Toksikos“ vadovybė tada iš Vilniaus nuskubėjo į Šiaulius – pasigėrėti ir pasidžiaugti tesėtais pažadais. Vis tik kažkoks atsargumo kirminas, jau ne kartą susidūrus su besikartojančiomis apgaulėmis, kirbėjo, tad dėl viso pikto buvo išsikviestas ir antstolis, turėjęs fiksuoti atliktus darbus.

„Atliekant įrenginių apžiūrą dėl darbų trūkumo aiškiai buvo matyti, jog „Hafner Srl“ atstovė, priduodama darbus, tyčiojosi iš įmonės („Toksikos“ – aut.past.) atsakingų asmenų ir į darbų pridavimą reaguoja kaip į pramogą. Tai buvo pastebėta iš atstovės elgesio darbų pridavimo metu“, – užfiksuota antstolio Ričardo Kudarausko ataskaitoje.

Apie jokias prevencines priešgaisrines sistemas atliekų duobėse nė kalbėti neverta. „Hafner Srl“ atstovės apstulbusiems „Toksikos“ vadovams ir antstoliui atkakliai kartojo vieną ir tą pačią frazę: „Prašome nurodyti konkretų teisės aktą, pagal kurį reikalaujate prevencinės priešgaisrinės sistemos.“ Lyg sutartis ir pavojingų atliekų deginimo įrenginio pirkimo aktas, kuriame nurodyti visi privalomi techniniai parametrai, būtų tuščias popieriaus lapas.

Po šios apgaulės statybų priežiūrą vykdanti bendrovė „Statybų strategija“ surašė bent 30 raštų, kuriuose kartojama, kad bendrovės „Hafner Srl“ bei UAB „Senovė“ „jokių sutartyje nurodytų darbų ir defektų (trūkumų) šalinimo darbų objekte nevykdo. Objekte nedirba nė vienas darbininkas, nors rangovas deklaravo, kad darbai yra vykdomi“.

Be pasekmių?

„Toksika“ naujos gamyklos iki šiol nėra priėmusi – statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurį tvirtina Valstybinė komisija, nėra pasirašytas. Didžia dalimi buvusio direktoriaus Ramūno Peciulevičiaus, atskleidusio nesąžiningai besielgiančių verslininkų ir aplaidžiai į tai žvelgiančių valdininkų, dėka. Tiesa, principai direktoriui kainavo postą – po keturių mėnesių jis atleistas iš pareigų.

„Už visa tai, kas vyksta statomos gamyklos teritorijoje, yra atsakingas rangovas. Tačiau sieksime, kad visos šio incidento aplinkybės būtų išnagrinėtos, o jo poveikis aplinkai būtų kruopščiai ištirtas. Reikalausime iš rangovo užtikrinti, kad panašūs incidentai nepasikartotų. Pirminiais duomenimis, poveikis aplinkai yra nežymus. Tačiau galutinį atsakymą turės pateikti aplinkos apsaugos specialistai“, – sakė UAB „Toksika“ l. e. p. generalinis direktorius Žilvinas Čenkus. Pasak jo, incidentas statomoje gamykloje atliekamiems bandymams įtakos neturėjo.

Alfa.lt turima informacija leistų teigti priešingus dalykus. Dar prieš gaisrą APVA vadovas Kastytis Tuminas aiškino, kad esami trūkumai yra tokie smulkūs ir nereikšmingi, kad „Toksikos“ buvusių vadovų principingumas vertintinas vos ne kaip svarbaus ir iš dalies ES finansuojamo projekto sabotažas.

„Nei viena, nei kita pusė šiame techniniame ir juridiniame ginče nesugeba iki galo įrodyti savo tiesos, o siūlymai surasti naują rangovą yra visiška avantiūra, nes taip prarastume ES skirtus pinigus“, – teigė APVA vadovas K. Tuminas, pridūręs, kad Aplinkos ir Ūkio ministerijų interesai nesikerta, jie bendri. Tik taktika skiriasi. „Siūlyčiau Ūkio ministerijai, kuriai pavaldi ir „Toksika“, situaciją vertinti visumoje“, – aptakiai situaciją vertino K. Tuminas, pridūręs, kad Ūkio ministerija turėjo geriau kontroliuoti, kaip vykdomos projekto sąlygos.

Ūkio ministerija, regis, į šiuos patarimus įsiklausė. Anksčiau principingai palaikiusi „Toksikos“ vadovus, kurie reikalavo laikytis visų sutartyse numatytų normatyvų, dabar ministerija nerodo didelio ryžto, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginys atitiktų visas sutarties sąlygas.

Gal tai tik sutapimas, tačiau viena „Hafner Srl“ atstovių, kurios elgesį antstolis įvertino kaip tyčiojimąsi, yra Ūkio ministerijos Pramonės politikos skyriaus vyriausiojo specialisto Sauliaus Faidušo sutuoktinė Raimonda. Būtent S. Faidušas, anksčiau dirbęs „Toksikoje“, dabar yra atsakingas už Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo ir Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo programų projektų rengimą ir jų priemonių įgyvendinimą bei koordinuoja valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo įmonės UAB „Toksika“ veiklą. Kas galėtų paneigti, kaip sakoma? Ūkio ministerija, gavusi raštiškus Alfa.lt klausimus, jokių atsakymų nepateikė.

Kas laukia?

Eilinis gaisras pavojingų atliekų įmonėje – „be jokio pavojaus aplinkai“ – užgesintas. Tačiau tarp 200 nustatytų trūkumų, kurių rangovai visiškai nesistengia šalinti, esti ir kitokių ne mažiau „žavingų“ už nesamą prevencinę priešgaisrinę sistemą.

Pavyzdžiui, iki šiol nėra visos techninės pavojingų atliekų deginimo įrenginio dokumentacijos vertimo iš italų į lietuvių kalbą. O kai kuriuos sprendimus, kilus ekstremalioms situacijoms (kad ir gaisrui), reikia priimti per kelias sekundes, kai laiko naršyti po žodynus nėra.

Ir tai dar ne viskas. Norėdami bet kokia kaina Lietuvai prakišti netinkamą pavojingų atliekų deginimo įrenginį, rangovai degina tokius atliekų kiekius, kurie nepakankami, kad galėtų veikti generatorius, kuris savo ruožtu turi tiekti energiją deginimo krosniai. Taip pažeidžiamas projekte numatytas uždaras ciklas, tad papildomą elektros energiją tenka pirkti. Vienu žodžiu, kur trumpa – ten trūksta.

Tačiau APVA vadovas K. Tuminas išlieka optimistu: pagrindinis tikslas – paleisti „Toksikos“ krosnį iki šių metų pabaigos – dar gali būti įgyvendintas, neprarandant ES skirtų lėšų. „Šalinami ar nešalinami technologiniai trūkumai yra antraeiliai dalykai, nes mes dar turime finansinių svertų, kuriuos galime panaudoti, jei rangovai neįvykdys savo įsipareigojimų“, – tvirtino K. Tuminas.