Biologai skelbia aptikę naują biologinio pasaulio karalystę
Be abejo, tai – ne kriptomikota, o gražuolis baravykas. Tačiau ar kriptomikotos nėra grybai, diskutuojama dar bus ilgai
©Hans Hillewaert Wikimedia
Visiems, kurie mokykloje yra mokęsi biologijos, neabejotinai teko girdėti, jog visas žmonėms žinomas biologinis pasaulis skirstomas į karalystes. Tokių karalysčių iki šiol buvo penkios – nuo seno žinomos augalų, gyvūnų, pirmuonių, grybų karalystės bei gana neseniai į jų gretas priimta monerų karalystė. Tačiau, pasirodo, mes esame atradę dar ne visus gimtosios planetos gyventojus. Biologai skelbia aptikę organizmų, kurie savo funkcionavimo ypatumais nuo žinomų karalysčių skiriasi tiek, jog juos galima laikyti naujos karalystės atstovais. Tai – grybams giminiškų ir įvairiausiose terpėse gyventi prisitaikiusių paslaptingų mikroorganizmų – kriptomikotų (cryptomycota) – grupė.
Organizmų atradėjai skelbia, jog Žemėje egzistuoja tiek daug šių mikroskopinių sutvėrimų rūšių, jog biologinė įvairovė šioje karalystėje gali būti sunkiai aprėpiama ir apimtimi gali niekuo nenusileisti bet kuriai iš klasikinių penkių biologinio pasaulio karalysčių. Mokslininkai tikina, jog kriptomikotos tikrai nėra grybai.
Pavadinimas „cryptomycota“ reiškia „besislepiantys po grybų karalyste“ („hidden from the kingdom Fungi“) arba „slaptieji grybai“ („hidden fungi“). Labiausiai stebina, jog šie organizmai nuo mokslininkų akių slėpėsi taip meistriškai, jog tiek laiko išliko nepastebėti nepaisant fakto, jog jų bet kurioje vietoje yra apsčiai. Kriptomikotos egzistuoja visur, įvairiausiose terpėse – pradedant gėlavandeniais ežerais bei sūriu jūros vandeniu ir baigiant nuosėdinėmis uolienomis.
Suklasifikavę maždaug 10 proc. visų Žemėje egzistuojančių grybų, biologai buvo įsitikinę, jog yra atradę jau visas pagrindines grybų karalystės (kuri anksčiau, beje, buvo laikoma augalų karalystės dalimi) grupes. Tik štai pastebėjo kriptomikotas…
Kriptomikotos savo esme yra tokie naujoviški ir biologiškai nuo kitų grybų taip besiskiriantys organizmai, jog biologai dar nespėjo tiksliai išsiaiškinti jų gyvybės ciklo. Šis faktas – taipogi vienas iš požymių, jog aptikta nauja gyvybės karalystė.
Kaip ir bet kurią mokslo pasaulio naujovę, kriptomikotas kol kas supa galybė klausimų. Kaip joms pavyko evoliucijoje prisitaikyti gyventi tokiose skirtingose terpėse? Savojo gyvybės ciklo metu jos ląstelės sienelę „užsiaugina“ savarankiškai, ar įgyja ją parazitiniu būdu? Ir, vis dėlto, ar kriptomikotos tikrai nėra grybai?
Ieškant atsakymų į šiuos ir daugybę kitų čia neįvardintų klausimų, prireiks daug laiko, tyrimų, publikacijų ir, žinoma, argumentų iš pasaulinės biologijos mokslo bendruomenės. Jei mokslininkai iš tiesų atrado visiškai naują biologinę karalystę, apie kriptomikotas ateityje dar tikrai išgirsime.
